John Fenn, ar mums reikia Biblijos? 4/4, Žodis ir Dvasia 9/14/24

 John Fenn, Do we need Bible? #4/ 4

 Sveikinu visus,

Užbaigsiu šią seriją kalbėdamas apie pusiausvyrą tarp Žodžio ir Dvasios ir kaip tai įveikti kasdieniame gyvenime – kaip išlaikyti pusiausvyrą ir apsisaugoti nuo

klaidų.

 Gairė labai paprasta: Žodis ir Dvasia visada sutaria.

 Todėl, jei kas nors teigia, kad Dievas ką nors daro (savo Dvasia), tai bus matoma skyriuje ir eilutėje (Žodyje) ir (arba) per pastaruosius 2000 krikščionybės metų. Tiesa yra ir atvirkščiai: jei kas nors teigia, kad Žodis ką nors sako, tuomet matysime, kaip Šventoji Dvasia tai daro šiandien ir (arba) per pastaruosius 2000 tikėjimo metų.

 Be to, nė viena atskira eilutė negali būti laikoma doktrina. Jei kas nors teigia, kad Šventasis Raštas ką nors sako, bus 1–3 eilutės, kuriose sakoma tas pats. Pavyzdžiui, Jono 3:16, kad Dievas taip pamilo pasaulį, kad  atidavė už jį savo sūnų, nėra vienintelė  eilutė. 1 Timotiejui 2:4 tas pats sakoma kitaip: „Dieve... kuris nori, kad visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“. Tai palaiko ir sutinka su Jono 3:16.

 Kaip suvokti klaidą?

 Petras pasakė...

II Petro 1:17-18 jis aprašo savo patirtį Atsimainymo kalne (Lk 9, 29-31). Tuo metu ant kalno Jėzus tapo tyrai baltas šlovėje, o Tėvas panašiai tokiame pat  ryškiai baltame šlovės debesyje apgaubė juos ir kalbėjo su jais. Mozė ir Elijas (įstatymas ir pranašai) kalbėjo Jėzui apie artėjančią Jo mirtį Jeruzalėje.

 TAČIAU, Petras rašo 19-21 eil., kad ir kokia buvo ta patirtis: „Mes turime dar tvirtesnį(tikresnį )pranašystės žodį (Raštą)... nes jokie švento rašto tekstai negali būti savavališkai aiškinami  žmogaus,   nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės“.

 Petras sako, kad nesvarbu, koks didelis buvo dvasinis patyrimas, Raštas yra patikimesnis žodis, nes jį įkvėpė Tėvas per Jo (Šventąją) Dvasią. Žodis ir Dvasia sutaria.

Tai reiškia, kad jei girdite ką nors kalbant apie savo patirtį, sapną ar viziją, tai atitiks Raštą. Jei nerandate skyriaus ir eilutės apie tai, ką jie sako, principas bus rastas Šventajame Rašte IR jis atsilieps jūsų dvasioje kaip tiesa.

 Jei kas nors sako kažką panašaus, kad keliauja  į dangų savo noru ir gali jus taip pat to išmokyti, mes žiūrime į Šventąjį Raštą, ar Šventajame Rašte matome ką nors, kas reguliariai lankydavosi danguje pagal savo valią? Ar matome kažką  turintį dvasinį sapną, viziją, ar aplankymą patirtą jų  pačių iniciatyva? Ne. Kiekvienas antgamtinis Dievo patyrimas Šventajame Rašte buvo Dievo inicijuotas ir niekada žmogaus.

 Paulius rašė II Korintiečiams 11:3-4...

 jis bijo, kad jie bus apgauti klausydami žmonių, kurie pristato kitą evangeliją, kitą Jėzų, kitą dvasią. Jis sakė, kad Šėtono pastangos priversti juos suklysti buvo labai subtilios, tačiau jis pateikė kai kurias  tokių tarnų savybes.

 4 eilutėje jis sako: „jie skelbia kitokį Jėzų, nei mes skelbėme, kitokią dvasią, kitokią evangeliją“. Tai pirmas užuomina, kad jų pateiktas Jėzus skiriasi nuo klasikinio Jėzaus supratimo, o tai prieštarauja Jo charakteriui.

 Jei kas nors sako, kad Jėzus liepė ką nors padaryti, paklauskite savęs: „Ar tai skamba kaip Jėzus? „Ar Jis kada nors prašė ko nors panašaus Evangelijose ar Apaštalų darbuose? – Ar Paulius savo laiškuose tai nurodo ar mini? Jei atsakymas yra „ne“, mes taip pat subalansuojame jį pagal tai, kaip mūsų dvasia jį priima. Ar tai rezonuoja su mūsų dvasia? Ar Šventoji Dvasia padarė tą patį su kitais per pastaruosius 2000 metų? Jei ne, tai klaida. Dvasia ir Žodis sutaria, ir tas susitarimas nerastas, todėl tai yra klaida.

 Mūsų dvasinis žmogus buvo atkurtas Šventosios Dvasios, kuri yra Tiesa.

Kadangi mūsų dėmesys sutelkiamas į Tėvo ir Jėzaus pažinimą bei Dvasios bendravimą su jais*, pirmiausia patikriname savo dvasinį žmogų. Jei tai rezonuoja su mūsų dvasia, tai Šventoji Dvasia liudija, kad tai, ką žmogus sako, yra teisinga ir tiesa. *I Korintiečiams 1:9, I Jono 1:3, 6

 Mokymasis suvokti tą liudijimą savo dvasioje yra procesas ir iš pradžių tikėjimo žingsnis. Tačiau greitai tai tampa automatiniu būdu, kaip jūs gyvenate ir matuojate viską.

 Jei jūsų dvasioje kažkas rezonuoja kaip tiesa, bet jūsų protas to nesupranta ir esate sutrikęs, taip yra todėl, kad Jo Tiesos Dvasios šviesa šviečia jūsų sumišimui, parodydama, kad jūsų mąstymas šiuo klausimu buvo neteisingas. Jei kažkas jūsų dvasioje netinka, bet intriguoja jūsų mintis – vadovaukitės savo dvasia ir toliau neklausykite klaidos, kurią moko asmuo.

 Pastaraisiais metais

Mes girdėjome klestėjimo evangeliją, iškraipytas eilutes, kad pateisintų ganytojus, gyvenančius kaip turtingi ir garsūs žmonės, o ne taip, kaip gyvena jų vidutiniai surinkimo nariai. Tai matoma apie pamokslininkus, kurie kuria formules, kurios verčia daryti kažką iš baimės, kad velnias neturėtų prieigos į jų gyvenimą. Tai kitoks Jėzus, nei tas, apie kurį  rašė ir skelbė Paulius. Ar taip veda ką nors Šventoji Dvasia.

 Ar taip Jėzus gyveno savo tarnystės metu? Ar tai evangelija?

 Tai matyti iš tų, kurie daro Tėvą priešu: kad turime surinkti kuo daugiau žmonių, kad šturmuotume dangaus vartus (nors Jis sako drąsiai eikite tiesiai prie Jo sosto), kad įtikintume Jį siųsti (užpildykite tuščią vietą: prabudimą, išgydymą, pinigus, išgelbėjimą mylimam žmogui ir pan.). Tai kitokia dvasia ir kitokia evangelija.

 II Korintiečiams 5:19-20 jis aprašo šiuos tarnus. Jis sako, kad jie manipuliuoja jumis ir jūsų emocijomis, aukština save, atima jūsų pinigus ir įžeidžia jus – tiesiogiai arba naudojasi jūsų nežinojimo baimėmis, kad išgarsėtų ir jaustųsi svarbesni.

 Graikiškai Paulius sako „..arba trenkia tau į veidą“.

Tai yra nuoroda į tai, kaip fariziejai nutildydavo savo priešininkus. Vėliau Paulius rašo, kad surinkimo (bažnyčios) vadovas neturėtų būti „puolėjas“*, kaip minima šioje rašto eilutėje. Tai reiškia, kad jei krikščionis lyderis, ko nors moko ar kažką teigia, kai kas nors jo klausia, jis neturėtų atmušti, kad nutildytų kitą perspektyvą. *I Timotiejui 3:3, Titui 1:7

 Kiekvienas, išreiškiantis teiginį iš Šventojo Rašto ar patyręs Viešpatį, turėtų lengvai mesti iššūkį ar užduoti klausimus, „netrenkdamas tau į veidą“, kad užčiauptų ir įžeistų.

Šios serijos santrauka yra tokia:

Viskas, ką skaitome Žodyje, yra antraeilis dalykas, palyginti su Tėvo ir Jėzaus pažinimu. Mes tai darome per Šventąją Dvasią viduje. Pažindami Tėvą ir Viešpatį, vis labiau suvokiame mumyse esančią Šventąją Dvasią. Didėjant šiam suvokimui, mes mokomės vis labiau Juo pasitikėti, kai einame su Tėvu ir Viešpačiu, suvokdami tiesą ir klaidą per Tiesos Dvasią.

 Raštas yra didesnis ir patikimesnis, kaip sakė Petras, už bet kokią dvasinę patirtį. Ir mes vertiname savo patirtį pagal Žodį ir Tiesos Dvasią. Naudokitės sveiku protu, pasverkite dalykus, bet pirmiausia sutelkite dėmesį į Tėvo pažinimą, Jėzaus pažinimą, nes viskas kyla iš Dievo pažinimo.

 Kalbėkitės su Tėvu maldos metu visą dieną. Raskite dalykų, už kuriuos galite padėkoti. Kai  bet koks geras dalykas jums nutinka dienos metu, išmokite pasakyti „Ačiū, Tėve, už tai“. Kai taip bendraujate su Juo, jūs suvokiate, kad Jis tiesiogiai ir asmeniškai dalyvauja jūsų gyvenime, o jumyse esanti Tiesos Dvasia padės jums viską spręsti dvasiškai.

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, laiminu,

Džonas Fenas

cwowi.org ir parašykite man adresu cwowi@aol.com