Klausimai, kuriuos man užduoda: „Ar seksas pagal susitarimą yra gerai?“

 Questions I get Asked, “Is Consensual Sex OK

 2021 m. Gegužės 21 d.

 Sveiki,

Gaunu daug el. laiškų įvairiomis temomis, tačiau yra klausimų, kurie, atrodo, yra dažnesni nei kiti. Taigi per kelias ateinančias savaites imsiuosi kelių dažniausiai užduodamų klausimų ir čia atsakysiu į juos. Kai baigsiu, sukursime naują antraštę savo svetainėje, kurioje bus pateikti kai kurie  klausimai /

atsakymai, kad tie, kurie lankosi mūsų svetainėje, galėtų lengvai skaityti ir (arba) pasidalinti su kitais. Šiandienos tema:

„Kuo blogas nesusituokusių suaugusiųjų seksas pagal sutarimą?“

Pirmiausia kai kurios pagrindinės tiesos, randamos Šventajame Rašte ir senovės Biblijos kultūroje. Pats pagrindinis seksualinių santykių tikslas yra reprodukcija. Nesvarbu, į kokį kūrybos elementą žiūrime, pradedant augalais, žuvimis, gyvūnų gyvūnais ir baigiant žmonėmis, pagrindinė lyties priežastis yra dauginimasis. Todėl lytis yra vyras ir moteris, o ne kitas derinys. Kadangi pagrindinis tikslas yra reprodukcija, viskas, kas seka, remiasi tais vyro ir moters santykiais.

 

Remiantis ta tiesa yra aukštesnis žmonijos tikslas nei žemesnės gyvūnų karalystės gyvybės formos. Seksualinė sąjunga yra sandoros su kitu asmeniu patvirtinimas. Viešpats Dievas atvedė naujai sukurtą Ievą pas Adomą, parodydamas žmonijai (aukščiausias ir geriausias atvejis), kai Viešpats yra jų santuokos pagrindas. Nuo tada, kai Viešpats tai padarė, santuoka susideda iš vyro ir moters duotų įžadų tarpusavyje ir su Dievu.

Remiantis tuo vyro ir moters santykiu, patvirtinančiu sandorą tarpusavyje, susijungiant seksualiai, dauginimasis kyla  iš tos sandoros. Kiekvieną kartą, kai susituokusi pora santykiauja seksualiai, yra didelė laisvė, kurią galime pavadinti „rekreaciniu seksualiniu užsiėmimu“, t.y. ne reprodukcijai, o vien todėl, kad jie džiaugiasi vienas kitu toje sąjungoje. Sąvoką „rekreacinė“ vartoju ne tam, kad būtų pagamintas kūdikis, bet išlieka tiesa, kad kaskart, kai vyras ir žmona susitinka seksualiai, jie dar kartą patvirtina savo įžadus. Tai svarbu pažymėti - susituokę seksualiniais santykiais patvirtina savo įžadus ir sandorą tarpusavyje ir su Viešpačiu.

Be abejo, dėl to svetimavimas ir jo įvykdymas su kitu asmeniu žlugdo santuoką: vienas iš sutuoktinių yra nutraukęs sandorą su savo sutuoktiniu, kad patvirtintų sandorą seksualinės sąjungos su kitu asmeniu metu. Sandorai reikia laisvos valios ir  laikytis jos sąlygų, kad ji egzistuotų. Kai vienas iš asmenų nutraukia sandorą, sudarydamas sandorio aktą su kitu, jis panaikina ankstesnę sandorą - nors įžeistas sutuoktinis tikrai gali atleisti, o pora gali įveikti šį  pažeidimą.

Paulius apie tai užsimena I Korintiečiams 7: 3–5, kur pataria praktikuoti reguliarius seksualinius santykius tarp susituokusių porų, atidedanti tik trumpam pasninko ir maldos laikui, tada vėl sueiti kartu, kad šėtonas nesugundytų nesusilaikymu“.

Šie elementai sudaro pamatą, todėl panagrinėkime juos išsamiau; senovės sandoros.

Kodėl lytinė sąjunga yra fizinis įžadų ir sandoros patvirtinimas širdyje?

Senovės sandorose ir kai kuriuose pasaulio kraštuose po įžadų sandoros užantspauduojamos krauju, o po to - sandoros valgiu.

Iš 24, 7–11 matome, kad 74 Izraelio vadovai, apšlakstyti  krauju, eina į kalną valgyti sandoros valgio su Dievu, kad patvirtintų Jo ir jų sandorą. Tekstas mums sako, kad jie pakilo į kalną ir „po Jo kojomis buvo pagrindas ... aišku kaip dangus“ ir „... jie pamatė Dievą ir Jis neuždėjo ant jų rankos (kad juos sužeistų)“ ir jie valgė ir gėrė “. Tai suvalgymas sandoros valgio, po  įžadų ir kraujo praliejimo.

Štai kodėl šiandien vestuvėse turime įžadus, po kurių seka valgymas - vestuvių priėmimas, - tai kaip ir senovės sandoros ir sandoros valgis. Beveik visada yra sandoros valgis. Senoviniame žydų paprotyje vestuvių šventės valgis tęsėsi 7 dienas, o nuotaka ir jaunikis patvirtindavo savo santuoka privačiai be svečių, su svečiais lauke.

Bet kas būtų, jei ... būtų suabejota jos dorybe?

Pakartoto Įstatymo 22: 14–17 turime pavyzdį, kas nutiktų, jei jaunikis apkaltintų savo naująją žmoną nebuvimu mergele. Mozės įstatymas sako, kad jaunos moters tėvai atnešdavo vedybinę patalynę ir išklodavo paklodes vyresniesiems, kad parodytų perplėštos  mergystės plėvės kraują ir lytinius skysčius, kad įrodytų savo nekaltybę santuokoje.

 

Ar galėčiau prašyti žiedų?

Senovės sandorose sandoros vadovai, du, sudarantys sandorą, suteikia vienas kitam brangiausią turtą. Pradžios 22: 1-18 Abraomas ruošiasi aukoti brangiausią savo turtą - vienintelį savo ir Saros sūnų Izaoką. Paskutinę sekundę, kai Viešpats mato, kad Abraomas pasiruošęs aukoti, Jis paruošia aukoti pakaitalą. Bet Jis sako, kad dėl jo paklusnumo  bus palaimintas visos žemės tautos. Sandoros prasme,  Abraomas prarado žemėje savo vienintelį sūnų, Dievas, kaip  sandoros galva  danguje, tada pagal sandorą legaliai galėjo paaukoti žemei  savo vienintelį Sūnų - dėl to visi buvome palaiminti.

 

Iki šios dienos mes vienas kitam dovanojame žiedus kaip įžadų dalį, simbolius, kuriuos visi dabar turi. Be to, kai visas turtas tampa bendra nuosavybe, dažniausiai nuotaka keičia ir savo vardą - dabar jie yra viena.

Pakartotinis kraujas pralietas sandoroje

„Gyvenimas yra kraujyje ... tai kraujas, kuris atperka sielą“. (3 Mozės 17: 11) Dėl šio supratimo beveik visada praliejamas kraujas. Jei žmogus nori pralieti kraują, kad sudarytų sandorą, tai reiškia, kad tai yra visą gyvenimą trunkanti sandora. Kraujo praliejimas sako, kad savo gyvenimu aš gerbiu šią sandorą, savo gyvybės krauju sudarysiu šią sandorą ir ginsiu ją savo gyvenimu ir būtimi.

 

Abraomui tai buvo apipjaustymas, sekso aktas buvo sandoros aktas, o jo darinys, arba iš to išplaukia Kristaus ir surinkimo(bažnyčios) sąjunga, jie dažnai apibūdinami kaip jaunikis ir Jo nuotaka, Vyras (Viešpats) ir Jo žmona. Taigi seksas tarp sutuoktinių yra dvasinės sąjungos tarp Kristaus ir surinkimo(bažnyčios), esančių viena Kristuje. Paulius apie tai užsiminė Efeziečiams 5: 21-33, kur sako: „Tai didelė paslaptis, bet aš kalbu apie Kristų ir surinkimą(bažnyčią)“.

 

Taigi Abraomas buvo apipjaustytas kaip sąjungos su Dievu paveikslas mistiniu ir dvasiniu būdu, kad būtų viena. Kadangi šiandien esame viena Kristuje, Jis mumyse ir mes Jame, Kristus mumyse - šlovės viltis - tai yra sandoros su Abraomu apipjaustymo ženklo išsipildymas.

 

Todėl seksas tarp vedusio vyro ir moters yra fizinis veiksmas, patvirtinantis, ir iš naujo įtvirtinantis ir atnaujinantis širdyje vienas kitam duotas sandoros  įžadus.

 

Neištikimybė - neištikimas tikintysis

Vėlgi, todėl, pavyzdžiui, Jokūbo 4: 1 sakoma: „Jūs svetimautojai  Ar nežinote, kad draugystė su pasauliu yra priešiškumas prieš Dievą? “ Graikų kalba „draugystė“ yra žodis „philia“, vartojamas geriausiems draugams. Graikų kalba „pasaulis“ yra kosmosas; pasaulio sistema. Graikiškas žodis „priešiškumas“ yra „echthra“ ir reiškia „priešiškumas, priešprieša, susvetimėjimas“.

 

Svetimavimas- reiškia , tapimas „geriausiais draugais“ su kuo nors kitu nei jūsų sutuoktinis, prisitaikymas prie jų ir jų kelių, o tai yra susvetimėjimas  savo sutuoktinio atžvilgiu.

 

Karaliaus Jokūbo versijoje neteisingai sakoma „svetimautojai ir svetimautojos“, tačiau graikiškai čia tik moteriška giminė. Taigi Jokūbas nurodo, kad Kristaus kūnas taip pat yra žmona, ištekėjusi už savo Vyro, tai Kristus ir (surinkimas) bažnyčia, ir apkaltino juos svetimavimu, neištikimybe Jam, sutelkiant savo dėmesį ir maldas įgyti materialinių gėrybių ir dėl savanaudiškų ambicijų.

 

Štai kodėl Mt 12: 39, 16: 4 Jėzus pasakė, kad svetimaujanti karta ieško ženklo - kaltinimas yra izraelitams, bėgantiems paskui kitus dievus, užuot tikėjus tuo, kas yra prieš jų akis, ir likus ištikimiems Viešpačiui.

 

Stengiuosi, kad tai būtų gana trumpai, ir tai yra  apžvalga, atsakanti į klausimą; kuo blogas sutartinis seksas tarp suaugusiųjų? Trumpas atsakymas:  sekso aktas, - tai fizinis vyro ir moters širdyse sudarytos sandoros, kuri  patvirtinta įžadais prieš Dievą ir žmones, ir įvykdytu jų seksualinio susivienijimo  aktu patvirtinimas.

 

Tikiuosi, kad šis paaiškinimas buvo palaiminimas  nors ir provokuojantis. Laiminu,

 

John Fenn