Jis pasako mums apie pabaigtą regėjimą nuo pat pradžios 2d.

John Fenn 'Savaitės Mintys" spalio 26d.

Sveiki,

Mes su Barbara atėjome pas Viešpatį 1970-ųjų viduryje Charizmatinio atsinaujinimo metu, kai milijonai žmonių denominacinėse bažnyčiose taip pat atėjo pas Viešpatį. Mes buvome pakrikštyti Šventąja Dvasia, kaip ir kiti milijonai tikinčiųjų, ir pradėjome namuose maldos susirinkimus svaitės dienomis likdami ištikimi denomincinei bažnyčiai sekmadienio rytą.

Pažadai, pažadai

Tai buvo prieš tai, kaip Tikėjimo Žodžio(TŽJ) judėjimas 1980-aisiais mokė pasitikėti Dievo Žodžiu. Iki tada daugelis charizmatinių namų susirinkimų neturėjo subalansuoto mokymo- tai, kas ten vyko, atrodė kaip laukiniai vakarai. Mums reikėjo pasitikėti Šventosios Tiesos Dvasios vidiniu liudijimu, kad įvertintume viską, ką girdėjome ir matėme, ir būtent tada aš pirmą kartą išmokau pasitikėti Juo, pažinti Jo balsą ir  vidinį liudijimą.

Bet Tikėjimo Žodžio judėjimas(TŽJ) turėjo savo problemų, dėl žmogiškos prigimties, žmonės, kurie buvo ekstremalūs charizmatiniame judėjime, tapo ekstremalūs ir šiame judėjime, ir man su Barbara tai taip pat padarė poveikį.

Tie iš jūsų, kurie mus pažįstate, žinote, kad mūsų vyriausias sūnus neįgalus.

Šį gruodį jam sukaks 39, bet dėl to, kad jam gimimo metu trūko deguonies bambagyslės virkštelei užveržus kaklą, jis dabar protiškai yra 4 metų amžiaus. Jis mums džiaugsmas, bet taip pat ir sunki našta. Jo diagnozė- cerebralinis paralyžius (SP), dėl smegenų traumos gimdymo metu. Ta smegenų trauma gali būti labai švelni, bet ir labai sunki: priklauso nuo to, kiek laiko smegenys negavo deguonies. SP nėra liga, bet smegenų trauma gimdymo metu.

TŽJ įtaka charizmatiniam judėjimui ir mums 1980 buvo didesnė nei tik mokymasis pasitikėti Dievo Žodžio vientisumu. Tai suteikė pusiausvyrą  nevaržomoms 1970-ųjų keistenybėms, ir šito labai reikėjo. Bet iš to kilo taip pat  ir nesveika surinkimo (bažnyčios) kultūra.

Praradusio balansą mokymo apie išgydymus poveikį patyrėme ir mes su savo sūnumi.

Tie, kuriuos įtakojo TŽJ kultūra, klausdavo mūsų: kodėl jūsų sūnus nepagijo. Jie klausdavo, ar aš pasninkavau. Jie mums  surasdavo Rašto eilutes skelbti ir išpažinti. Kai kurie atkreipė dėmesį į tai, kad dėl smegenų traumos  mirė dalis smegenų, todėl siūlė idėjas pradedant nuo hiperbarinių kamerų iki eilučių apie orą skelbimo.

Kai kurie norėjo išvaryti demonus iš jo. Bet SP yra trauma ir čia nėra jokių demonų. (Viešpats netgi man tai pasakė aplankymo metu, ir rodė man Žodyje, kaip Jis išgydydavo traumas, ir tai buvo tik traumos. Jis parodė man, kad susižeidimai buvo pradedant žmogaus padžiūvusia ranka atveju iki raišų žmonių ir  Apd (14:8-10), nei vienas iš jų neturėjo demonų – tik sužeidimus, kuriuos reikėjo išgydyti.

Po to dar buvo tie, kurie pranašavo įvairiais būdais: “ Taip sako Viešpats:  jūs turite slaptą nuodėmę, Dievas bando palaiminti jus duodamas neįgalų sūnų, Dievas bando jus kažko pamokinti .“ Ir reikia neužmiršti tų, kurie pateikdavo net konkretų laiką: maždaug po metų  jis bus sveikas, arba “aš tiesiog jaučiu, kad tai labai arti“, arba „tiesiog jau čia pat“.  Ir dar buvo ta bendra kultūra, kurios pasėkoje žmonės žiūrėjo į mus iš aukšto sakydami: „ kažkas su jumis negerai, kad jūs nematote išsipildant Dievo pažadų savo gyvenime.“

Ką Viešpats pasakė Krisui

Nuo to vakaro, kai mes pirmą kartą  sužinojome apie Kriso smegenų traumą, kai jam buvo 6 mėnesiai, iki šios dienos, mes turime ramybę dėl jo išgydymo. Kiekvieną naktį, kai Krisas eina miegoti paskutinis dalykas, ką jam pasakau : „Jo žaizdomis“, ir jis atsako :“ aš buvau išgydytas“. Jo neįgalumas, neleidžia jam suvokti laiko ir būtojo laiko, todėl jis atsako taip, nes mes tai kartojame metų metais, bet jis vis tiek nesuvokia būtojo laiko- „kieno žaizdomis jūs BUVOTE išgydyti.“

Deja Krisas turi savo požiūrį. Kai jam buvo 22, jis atėjo šliauždamas per koridorių (jis negali vaikščioti, tai traukė save ant pilvo, kaip daro kareiviai sakydamas: “ Tėti, tėti! Ar žinai, ką man Jėzus pasakė?! Jis sakė, kad vaikščios su manimi po kalnus! Teip, štai ką Jis pasakė Valio! Argi  tai ne šaunu? Valio! Teip, štai ką Jis pasakė, Jis vaikščios su manimi po kalnus Valio!“

Nuo to momento Krisas, matydamas per televiziją bėgiojančius vaikus, sako: „ Kai aš būsiu danguje, aš bėgiosiu kaip jie. Kai būsiu danguje nereikės ratukų.“

Pratęsiant tai, ką kalbėjome praeitą savaitę, mes matome, kad Viešpats davė Krisui pažadą, užbaigtą, subrendusį regėjimą. Jėzus niekada nesakė, kad Jis vaikščios su Krisu šiame amžiuje, bet Krisas suprato, kad Jėzus kalbėjo apie dangų.

Dėl didingo žodžio pasakyto jam

Dėl nuostabaus Viešpaties pažado poveiko Krisui, jis ramybėje laukia dangaus, kad būtų išgydytas. Aš negaliu  nepaisyti jo tikėjimo, bet mums tenka eiti per daugybę sunkumų šiame gyvenime iki tos dienos, kai jis bus sveikas. Visada yra kaina, kurią reikia sumokėti, kad pamatytum, kaip išsipildo pažadas.

Aš sąžiningai nežinau, ką daryti su ta ramybe, kurią aš turiu jau daugiau 3 dešimtmečius dėl Kriso išgydymo- galbūt ta ramybė reiškia, bus taip, kaip Krisas tiki, danguje jis bus sveikas. Galbūt ta ramybė reiškia, aš matysiu tai dar iš šios dangaus pusės?

Raktas man, ir „išeitis šiandienai“ yra pasilikti ramybėje  gavus asmeninį pažadą. Tas pažadas bus pabaigtas regėjimas, užbaigtas paketas. Pasilik ramybėje ir liaukis ieškojęs- kada ir kodėl. Kai Krisui buvo 5 -eri ir aš nuolatos išpažindavau, skelbiau, citavau išgydymo eilutes labai susitelkęs kiekvieną dieną, labai emocionaliai, su užtikrintumu savo žodžiuose, norėdamas parodyti Viešpačiui, kad tai ir turiu omenyje, ką sakau, staiga Tėvas paklausė manęs. Jis įsiterpė į mano išpažinimus su klausimu, tik įsivaizduokite!

“Ant kokios eilutės tu stovi?” ( Mes vis dar buvome veikiami TŽJ, taigi aš išsirinkau eilutę ir „stovėjau” ant jos). Aš atsakiau: 1Pt2:24. Jis paklausė: “Ką ji sako?” Aš pacitavau Jam: “ tas, Kuris pats užnešė savo kūne mūsų nuodėmes ant medžio, kad mes mirę nuodėmėms gyventume teisumui: Jo žaizdomis jūs buvote išgydyti.”

Jis atsakė:” Labai gerai. Ar gali tiesiog tikėti šiuo pažadu, neieškodamas pasireiškimo? ”Tai man  buvo netikėta, bet aš atsakiau po pauzės suvokęs, ką Jis man liepia daryti: ” Taip. Aš galiu.” Į tai Jis atsakė: “Labai gerai. Tada tiesiog tikėk pažadu. Ilsėkis tame pažade. Patrauk savo akis nuo pasireiškimo.”

Štai iš kur kilo mano ramybė- aš lioviausi ieškoti pasireiškimo ir nuo tos dienos 34 metai turiu ramybę. Ar aš pasninkavau dėl to išgydymo? Taip,- 15 dienų, tik vanduo, kol suvokiau, kad tai nepakeis Tėvo, ar Viešpaties proto šiuo klausimu.

Jei pažįstate mane, jūs žinote, kad Viešpats buvo maloningas ir aplankė mane daug kartų nuo to pirmo karto 1986. Kadangi Jis paprastai ateina, kai aš esu namuose, Krisas buvo gale koridoriaus ir aš TAIP norėjau, kad JIS Tiesiog nueitų ir išgydytų mano sūnų. Netgi yra buvę , kad aplankymų metu Krisas buvo šalia manęs savo ratukuose, o Viešpats stovėjo šalia manęs ranka pasiekiamu atstumu- bet to aplankymo metu Jis tik paaiškino man, kodėl taip sunku žmonėms, kurie  ilgai sirgo būti išgydytiems. Aš vis dar esu ramybėje ir nepalieku tos ramybės. Visus šituos metus aš pavydžiai saugau savo ramybę.

Meldžiuosi, kad jūs grįžtumėte prie to paskutinio dalyko, kurį Jis jums sakė apie jūsų mylimąjį, ar situaciją, ir rastumėte ramybę pažade, nukreipę savo akis nuo pasireiškimo- ir pasiliktumėte ramybėje. Kaip Krisas, mažas vaikas turi ją. Kaip aš ją turiu, taip galite ir jūs.

Daugiau- kitą kartą, laiminu.

John Fenn