Jis pasako mums apie pabaigtą regėjimą jau pradžioje 1d.

John Fenn  "Savaitės Mintys" 2018 spalio 19d.

Sveiki,

Ar jautiesi taip, lyg būtum praradęs Dievo regėjimą savo gyvenimui, o gal ieškai Jo plano? O gal spėlioji, ką paruošęs tau yra sekantis amžius ?

Iš3:7-8 kai Mozė stovi prieš Viešpatį prie degančio krūmo, ir Viešpats sako:“...
⁸ Aš nužengiau jos išvaduoti iš egiptiečių rankos ir išvesti jos iš tos šalies į gerą ir plačią šalį, plūstančią pienu ir medumi: į kanaaniečių, hetitų, amoritų, perizų, hivų ir jebusiečių žemę.“

Iš 4:30-31 skaitome: “ ³⁰ Aaronas kalbėjo visus žodžius, kuriuos Viešpats buvo kalbėjęs Mozei, ir padarė ženklus tautos akyse.
³¹ Tauta patikėjo. Išgirdę, kad Viešpats aplankė izraelitus ir pamatė jų priespaudą, jie žemai nusilenkė ir pagarbino Jį. „

Bet nei vienąs iš jų neišgelbėjo Jozuė ir Kalebas, kurie pamatė, kad žemė plaukia medumi ir pienu. Ar Dievas melavo, o gal  mes galime taip Jo nesuprasti, kad niekada nepamatytume išsipildant pažadus?

Tai, ką mes čia matome, tai nesugebėjimas bendrauti, ar ne?

Atkreipkime dėmesį, kad Mozei buvo pasakyta, kad jis nuves juos į žemę

tekančią medumi ir pienu, Viešpats čia kalbėjo apie aukščiausius geriausius ir patraukliausius savo plano aspektus. Jis nepateikė detalių apie ėjimą per dykumą. Jis neminėjo to, kad jie turės nugalėti žmones, kurie tenai gyveno. Jis pateikė užbaigtą viziją, subrendusią ir užbaigtą, rezultatą- žemė tekanti medumi ir pienu. Tai vizija, kuri turėjo juos sustiprinti.

Pr12 prieš 400 metų mes matome, kaip Viešpats taip lygiai pasielgė su  Abraomu. 13eil. pasakyta:
1“ Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu.

2 Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimu.

3 Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“.

Koks didis pažadas!

Jis pateikė užbaigtą ir subrendusį regėjimą, geriausio scenarijaus pabaigą. Ir, žinoma, Abraomas pradėjo kelionę. Jei jūs pažiūrėsite žemėlapį-, tai 1000 mylių atstumas(1609 km). Ir kai jis nuvyko ten, kur Dievas norėjo, 12:7,” Viešpats pasirodė Abraomui ir pasakė:” tavo sėklai atiduosiu šią žemę.” Tu atvykai, Abraomai. Gali leisti šaknis!

Mums pasakyta, kad Abraomas tenai pastatė altorių Viešpačiui, po to apėjo naują kraštą. Kai jis tyrinėjo naują kraštą 10eil. pasakyta:“ Žemėje buvo badas, ir Abraomas nuėjo į Egiptą kad pasiliktų ten, nes badas buvo labai didelis toje žemėje.“

Badas žemėje nebūtinai ženklas, kad prasilenkei su Dievo valia. Bet tau gali tekti keisti planus, prisitaikyti prie situacijos ir sugrįžti prie regėjimo vėliau, kaip ir Abraomas, kuris po kelių metų vėl grįžo į žemę. Ar jūs pastebite dėsningumą?

Viešpats visada  mums sako  apie užbaigtą dalyką, subrendusį regėjimą, įvykdytą planą geriausią scenarijaus atvejį. Jis visada praleis detales, tai ką mums kainuos įgyvendinti tą regėjimą. Jis gali leisti jums sužinoti, kad tai bus sunku, bet retai jis atskleidžia kiekvieną detalę. Pagaliau, mes vaikščiojame tikėjimu, ne regėjimu.

Netgi apaštalas Paulius tai patyrė. Kai jis liudija prieš karalių Agripą Apd26:15-19 jis sako :“ 15 Aš paklausiau: ‘Kas Tu esi, Viešpatie?’ Jis atsakė: ‘Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji.

16 Kelkis ir stokis ant kojų! Aš tau apsireiškiau, kad paskirčiau tave tarnu bei liudytoju tų dalykų, kuriuos matei ir kuriuos tau dar apreikšiu.

17 Aš tave gelbėsiu nuo tautiečių(žydų) ir pagonių, pas kuriuos tave dabar siunčiu,“

Viešpats kalbėjo apie didžius dalykus

Aš pasirodau tau dabar, pasirodysiu tau vėliau ir suteiksiu daugiau informacijos. Aš išgelbėsiu tave iš žmonių ir siųsiu pas pagonis. Oi, tai skamba nuostabiai. Bet paskaitykime,  ką Pauliui teko iškentėti, kol išsipildė šis regėjimas.

 2Kor11:24-27:“ tris kartus patyriau laivo sudužimą, dieną ir naktį plūduriavau vandenyne...ir jis tęsia apie išdavystes, apiplėšimus, nusilpimą, badą, pasninką, šaltį ir neturėjimą kuo šiltai apsirengti, plius emocinis krūvis rūpinantis žmonėmis.

Mes žinome Viešpats pasakė Ananijui 9:16, kad  Viešpats pasakys Pauliui, ką jam teks iškentėti, kad įvykdytų savo pašaukimą, bet jei tai dėsningumas, tai Viešpats nutylėjo daug detalių.

Ar tu galvoji, kad Petras žinojo, kai Viešpats pasakė jam, kad Jis padarys Petrą žmonių žveju, kad vieną dieną jis mirs kankinio mirtimi? Jam tai nebuvo pasakyta iki  Jn21:18-19. Tuo metu jis žinojo labai daug, nes jau buvo pakankamai giliai visuose dalykuose. Ar jis žinojo, kai jis paliko žvejybos verslą Lk5:9-11, kad jis palieka tai, kad vieną kart mirtų kankinio mirtimi? Žmonių žvejys skamba švelniai, romiai ir kilniai-tiesiog gražiai. Bet tarp kitko, tu mirsi nukryžiuotas, kai pasensi, žmones ves tave ten, kur nenorėsi eiti- ar vis dar jautiesi kaip žmonių žvejys?

Tu esi normalus

 Aš nežinau nei vieno, kuris visą savo gyvenimą tobulai elgėsi. Abraomas nusprendė „padėti“ Dievui susilaukdamas Izmaelio su Hagara,  ir žiūrėkite, kokią netvarką dėl to jis paliko pasauliui. Jis mūsų  tikėjimo, tėvas, todėl žiūrėkime jį.  Mozė niekada neišvydo pažado žemės. Jona buvo prarytas, Elijas slėpėsi oloje, Jonas Krikštytojas klausė, ar Jėzus  tikras Mesijas, o gal jiems dar reikia laukti kito, Petras 3 kartus išsižadėjo Viešpaties, ir taip toliau.

Nepamirš, kad tu jau esi amžinybėje. Mes žiūrime į dalykus, apie kuriuos mums pasakė Viešpats, bet nematome jų išsipildant, ir stebėdami kalendoriuje mūsų mirtingumą stebimės, kas blogai su mumis, arba atgailaujame dėl nuodėmių, kurios jau seniai atleistos. Mes užmirštame, kad mes jau gyvename amžinybėje, jau gyvename amžinai.

Kas neįvyko šiame gyvenime, gali įvykti sekančiame amžiuje. Faktiškai aš galvoju , kad daug dalykų, kuriuos Jis mums pasakė, įvys po eilės metų ar dešimtmečių, kai mūsų kūnai jau bus mirę. Mūsų gyvenimas, sako Jeremijas,  šiame amžiuje tarsi kvėpavimas, kurį mes galime matyti šaltą rytą. Tokia yra Viešpaties  perspektyva, taigi Jis investavo į mus ilgam periodui.

Senajame Testamente yra daug pranašysčių, kurios įvyks tik sekančiame amžiuje, taigi kodėl taip sunku tikėti tuo, ką Jis sako mums šiandien, kad tai bus įvykdyta po 50, 100 ar 200 metų? Jo Žodis negrįž tuščias, bet įvykdys tai, ką Jis pasakė. Matyk toliau nei šio kūno gyvenimo ribos, ir suvok, kad jau esi amžinybėje.

Šiame kelyje spaudimas krinta, jei jūs norite žinoti, ne ant jūsų, bet ant Jo. Jei Dievas kada nors jums kažką duoda ir jūs galvojate: “ Aš galiu tai atlikti“, tai nėra Dievas. Jei taip būtų, jūs pasiimtumėte šlovę sau ir galėtumėte stoti prieš Jį sakydami“ Žiūrėk, ką aš pats dėl Tavęs padariau! Bet taip nebus. Regėjimas, kuris yra PER didelis, PER DAUG šlovingas- Būtent toks yra Dievo regėjimas. Būtent toks, kuriam įvykti reikia stebuklo.

Stebuklo? Taip, tokio, kaip ir senam vyrui ir moteriai susilaukti kūdikio. Kaip ir mikčiojančiam vyrukui, kuriam reikia brolio, kad už jį kalbėtų ir turinčiam medinę lazdą, kuri daro stebuklus. Kaip ir apaštalui, kuriam suguldydavo ligonius, kad jo šešėlis išgydytų, arba žmogui, kurio rūbo skiautės gydydavo. Jeigu jūs tai galėtumėte patys, tai nebūtų Dievas. Jei jums reikia stebuklų, kad išsipildytų regėjimas, tai gali būti Dievas, kad šlovė būtų Jam, ne mums.

Daugiau- kitą savaitę...kaip tai veikia, sprendimai, kuriuos mes darome, ir kaip su tuo prarastu laiku?

Iki tada, laiminu,

John Fenn

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man el.laiškus: cwowi@aol.com