Jis pasako apie užbaigtą regėjimą nuo pat pradžių 5d.

John Fenn "Savaitės mintys" 2018 lapkričio 16d.

Sveiki,

Aš porą kartų aplankiau Romos katakombas, praleidau valandas mąstydamas apie tai, kaip gyveno žmonės, prie kurių kaulų aš dabar vaikščiojau kaip turistas. Kiekvieną kartą būdavau giliai sujaudintas. Romėnų katakombos - tai keletas kanalų ir laidojimo lentynų, iškastų  minkštoje vulkaninėje uoloje giliai po žeme (apie 20-60 pėdų arba 6-20 metrų).

312 krikščionybė buvo legalizuota, o 380 tapo valstybine religija. Po 250 trukusio persekiojimo Romos imperijoje išliko 40 katakombų, kurios primena apie milijonus tikinčiųjų. Jos padengia iš viso apie 600 akrų(2.4 kvadratinių km) po Roma, vien tik San Callisto katakombose yra palaidota virš 500, 000 mūsų ankstyvųjų brolių ir sesių Viešpatyje. St..Domitilla yra apie 150,000, ir tai tik 2 iš 40.

Dailės kūriniai tuose požeminėse galerijose tiesiog nuostabūs, ne tik palaidotų žmonių gyvenimo vaizdai, Biblijos istorijos, bet pagrindinė tema: mirtis neturi jėgos, o dangus egzistuoja realiai.

Kažko trūksta tame mene

Mane palietė ir pasiliko atmintyje tai, kad tenai nebuvo pavaizduota nukryžiavimo scenos. Ten yra scenos iš Biblijos, tokios kaip Nojus arkoje,  3 vaikai ugnyje, bet nėra kryžių. Viskas, būtent viskas kalba apie prisikėlimą. Jų evangelija buvo ne apie kryžių, bet apie prisikėlimą.

Tai, ką jie išreiškė savo mene sutinka su NT tekstais: Kristus jumyse! Prisikėlęs Kristus, Jo prisikėlimo jėga gyvena jumyse!

Ar jūs suvokiate…

...“kryžius“ paminėtas tik 12 kartų laiškuose, ir tai tik 6 laiškuose: 1Kor, Gal, Kol, Ef, Fil, Kol, Heb. Štai taip! Žodis „nukryžiuotas“ yra paminėtas tik 12 kartų 5 laiškuose.

Palyginimui, esu anksčiau  minėjęs, ir nusiunčiau el. laiško  priede, tiems, kas prašė ( nusiūsiu ir jums, jei parašysite man cwowi@aol.com) yra mažiausiai 108 kartus paminėta „mes Jame“ arba „Jis mumyse“; Kristus mumyse, arba mes Jame.

Jei studijuosite Pauliaus laiškus, jūs rasite nuorodas apie kryžių tik pamokyti mus, kad per kryžių Tėvas mums suteikė išgelbėjimą, bet tai nereiškia, kad mes turime į tai susitelkti. Jis visada pradeda tuo ir kreipia mūsų žvilgsnius į prisikėlimą ir Kristų mumyse. “ Taigi, jei kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas sena – praėjo, štai visa tapo nauja. 2Kor 5:17

Šioje eilutėje nėra nieko apie „kryžių“- susitelkiama į Kristaus prisikėlimo jėgą, į naują kūrinį mumyse.

Geras pavyzdys Ef1:3-14, kuriame pasakyta, kad Tėvas palaimino mus visais dvasiniais palaiminimais danguje(3eil.), ir Tėvas įsūnijo mus per Jėzų(eil.5), ir Tėvas mums suteikė atleidimą per Savo Sūnaus kraują(eil. 7)

Paulius pristato Jėzų kaip priemonę, per kurią Tėvas įvykdė išgelbėjimą, ir tada jis rašo apie tai, ką reiškia būti karališkoje šeimoje. Be abejo, Jėzus yra vertas garbinimo, ir  pagarbos dėl Savo vaidmens, bet Tėvas panaudojo Savo Sūnų kad būtų įvykdyta Jo valia- didis komandinis darbas, bet kryžius tik priemonė, kuria jie suteikė mums išgelbėjimą, ir tai, ką mes turime dabar Jame.

Ef2:7 Paulius sako, kad mes išgelbėti šiame amžiuje „ kad ateinančiais amžiais Jis (Tėvas) parodytų mums savo gerumo turtus Jėzuje Kristuje.“

Pauliaus mąstymas nėra sutelktas kryžiaus link, tik mokyti mus, kad kryžius, -tai priemonė suteikti mums išgelbėjimą- ir po to jis rašo apie Kristų mumyse.

Turėkite galvoje...

Kai įžengiate į krikščionišką knygyną, palyginkite kiek jame kryžių, o kiek tuščių kapų. Išskyrus prisikėlimo Dieną, šios scenos nėra įprastos. Kiek iš mūsų buvo išauklėti denominacijose, kuriose vykdavo kunigų procesijos, kurių metu kiekvieno tarnavimo pradžioje yra nešamas kryžius ? O kas jeigu kunigas neštų paveikslą su tuščiu kapu? Kiek iš mūsų, kurie dabar tai skaito  turi kryžius, kurie kabo ant sienos, ar stovi lentynoje? O kiek mūsų turi vaizdus su tuščiu kapu? Ar jūsų mąstymas sutelktas į kryžių, ar kaip Pauliaus ir ankstyvųjų krikščionių- į prisikėlimą?

Jums tai gali pasirodyti ciniška, bet pasvarstykite...

Istoriškai kalbant, Naujasis Testamentas nesusitelkia į kryžių, bet į prisikėlimą, į Kristų mumyse, ir dangaus realumą. Katakombų piešiniai ir ankstyvojo surinkimo tėvų raštai nuolatos sutelkia dėmesį į prisikėlimą.

Visa tai pasikeitė, kai krikščionybė buvo legalizuota 312 ir tapo valstybine religija 380, kai daugelis pagoniškų šventyklų buvo paimtos ir naudojamos tos valstybinės religijos atstovų. Kaip mums papasakojo turizmo gidas, pagonių šventyklos labai tiko sutalpinti minioms, tų, kurie atėjo iš namų, nes ten buvo suolai, platforma, sakykla- ir taip gimė surinkimas  kuris renkasi salėje.

Atleiskite man, dėl šios apžvalgos, jei jus tai žeidžia, bet iš to, ką studijavau ir supratau, mačiau, kad buvo nuolat primenamas kryžius, ir kad mes praeityje buvome nusidėjėliai, ir tai dalinai , tam, kad kaimenė ateitų į salę, kad būtų galima juos laikyti silpnus jų tikėjime ir visada žiūrinčius į praeitį. Kaip žmogus gali  žiūrėti pirmyn į prisikėlimo jėgą, jeigu jam nuolatos primenama, koks jis buvo anksčiau.

Kai studijuojate ankstyvuosius namų ir šeimos pagrindu veikusius surinkimus, pastebite, kad ankstyvieji krikščionys buvo susitelkę į Kristų juose ir prisikėlimo jėgą, kad gyventų šventą ir tikslingą gyvenimą.

,užuot nuolatos prisimintų,  kokie jie buvo iki Kristaus, ir tai stulbinantis skirtumas.

Galutinis pabaigtas regėjimas

Visi pažadai, kuriuos mes esame gavę mūsų gyvenimui, ar mūsų mylimiesiems šiame gyvenime, yra tame didesniame pabaigtame regėjime. Tai kaip rusiškos viena į kitą įdėtos matrioškos, kur didesnė talpina mažesnę, o ta- dar mažesnę ir t.t. taip ir mūsų pažadai, kuriuos gavome mūsų gyvenimui. Jie įdėti į didesnį-būtent Kristus mumyse, dangus mūsų laukia. Baigiamoji scena Apreiškimo knygoje yra tai, kad miestas, kurį mes vadiname dangumi ateina į žemę.

Paulius du kartus rašė filipiečiams, kad jie yra dangaus piliečiai (3:17,20), o kolosiečiams jis sako : “1 Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.

Nes jūs jau esate mirę, ir jūsų gyvenimas yra paslėptas Kristuje su Dievu Tėvu.“ (3:1-4)

Sužinokite, ką jūs turite Kristuje- ar galite įsivaizduoti, ką mes turime savyje!? Tas, kuris kalbėjo Mozei iš degančio krūmo, gyvena jumyse!(Iš3:14. Jn8:58). Būkime dėkingi už kryžių visomis jėgomis, kryžius sumokėjo mums už gyvenimą Kristuje, naujai sukurtame dvasiniame žmoguje, kuris yra sukurtas Dievo Dvasios, kad mes galėtume gyventi kartu su Tėvu ir Sūnumi- taigi susitelkime į vaikščiojimą su Tėvu, mūsų galutinį siekį!

Kitą savaitę nauja tema, iki tada, visus laiminu.

John Fenn