Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2018 m. lapkričio 17 d., šeštadienis

Jis pasako apie užbaigtą regėjimą nuo pat pradžių 4d.


John Fenn "Savaitės Mintys" 2018 lapkričio 9d.

Sveiki,

Prieš mums pradedant CWOWI ir  dar būnant auditorinio tipo surinkime, Barbara matė regėjimą apie mūsų ateitį. Mes galvojome, kad jį supratome, bet iš tiesų neturėjome jokio supratimo apie tai. Tai raktas šios dienos temai- mes galvojame, kad supratome, bet tai, kas buvo perduota, skyrėsi nuo to, kas iš tiesų įvyko.


Regėjimas
Ji stovėjo mūsų namo  paradinių durų tarpduryje, žiūrėdama į išorę ir sveikindama begalinę eilę žmonių, kurie ateidavo į mūsų namus, jiems buvo patarnaujama, jie buvo išgydomi, fiziškai ar emociškai, jie atgaudavo dvasinę pusiausvyrą ir sveikatą, kai kurie atgimdavo iš naujo, bet visi buvo visiškai atstatyti.


Po kurio laiko  ji pamatė žmones išeinančius iš namo ir jau galinčius gyventi pilnavertį ir subalansuotą gyvenimą. Kiekvieną kartą, kai asmuo paliesdavo kojomis žemę, tai sukeldavo lyg nuvilnijančias tolyn bangeles, kaip akmenukas mestas į ramų tvenkinį, tai reiškė, kad jie paliesdavo kitų žmonių  gyvenimus. Tai tesėsi ir tesėsi tol, kol Barbara negalėjo matyti nieko kito tik žmones išeinančius iš namų ir sukeliančius  tas nuvilnijančias bangeles, kurios paliesdavo kitus.


Tuo metu mes buvome auditoriniame surinkime, taigi mes supratome tai tiesiogine prasme, manėme,  kad tai reiškia tūkstančius žmonių, kurie ateis į mūsų namus. Mes priėmėme tą regėjimą ir tučtuojau ėmėme įsivaizduoti save kaip tarnavimo vadovus, darbo ūkį, mokymo centrą, ir kaimynystėje išsidėsčiusią tikinčiųjų bendruomenę. Tai turėjo būti maža krikščioniška bendruomenė tarp kaimynų, kuri galėtų išsilaikyti, jei visuomenė patirtų žlugimą.


Nieko nevyko, kol Viešpats nepasirodė man 2 kartus 2001 ir nepasakė: „Aš noriu, kad pradėtum namų surinkimą ir namų surinkimų tinklą, ir kurtum struktūrą, kuri padėtų vystytis  namų surinkimams visame pasaulyje.“ Mes tada supratome, kad tai, ką matė Barbara, buvo CWOWI , ir mes  pradėjome tai  mūsų namuose. Nors tinklas dabar yra daugelyje tautų, dvasine prasme, žmonės ateina į mūsų namus, jie atstatomi ir po to toliau gyvena savo gyvenimą.


Tiesiogine prasme regėjimas neišsipildė, bet dvasinė tiesa perteikta tame regėjime, įvyko.


Pauliaus regėjimas
Štai kaip mes patenkame į bėdą. Mes turime kažką savo širdyje iš Viešpaties ir manome, kad tai įvyks tiesiogine prasme, ir tiesiog dabar, ir tai turi įvykti tiksliai taip kaip žodis/regėjimas/našta iš Viešpaties buvo gautas. Kaip matėme mūsų gyvenimo pavyzdyje, ne visada taip įvyksta.


Apd16:6-10 Paulius su savo komanda keliavo į Rytus ir Vakarus dabar tai būtų šiuolaikinė Turkija. Kartais jie stengėsi pasukti į kairę ar į rytus link jūros kranto, bet Viešpats, kaip sako tekstas, neleido jiems to padaryti.


Kai Viešpats jiems uždraudė pasukti į pietus, Paulius ėjo toliau į vakarus , kol priėjo pakrantės miestą Troas: jis perėjo kraštą, prieš jį buvo tik vandenynas. Tada jis pamatė regėjime makedonietį už jūros, kuris šaukė: “ateik ir padėk mums.“ Šis regėjimas buvo patvirtinimas, kad reikia eiti į vakarus, į Europą.


Štai ką noriu tuo pasakyti:
Paulius niekada nesutiko to vyro, kurį matė regėjime. Apd16:11mums sako, kad vietoj to, jis rado verslininkę Lidiją, ir ji priėmė pirmą namų surinkimą Filipuose. Vėliau jai ir aplink ją esantiems žmonėms parašytas Pauliaus laiškas yra pats šilčiausias ir atviriausias  iš visų. Aišku, kad  Pauliaus širdyje jie turėjo ypatingą vietą. Taip pat parašyta, kad jie  nuolatos aukojo  jo tarnavimui.


Prieš eilę metų mes su Barbara vadovavome grupei, kuri keliavo Pauliaus kelionių maršrutu, ir aplankėme Filipus ir jos namą, kuris, kai krikščionybė buvo legalizuota, tapo koplyčia. Nedaug kas išliko, tik apatinės sienos ir nuostabi grindų mozaika.  Tačiau nėra užrašų apie tai, kad Paulius kada nors sutiko vyrą matytą regėjime, kuris prašė jo ateiti į Makedoniją ir padėti.


Mums ima kilti klausimai:  „kodėl regėjimas neįvyko, o gal kažkur mes su juo prasilenkėme. Kartais kaip ir regėjimas apie tuos žmonės prie mūsų durų ir mūsų namuose, arba apie žmogų iš Makedonijos, regėjimas, sapnas, pažadas yra dvasiniai. Tai išsipildo kitu pavidalu, ne taip kaip galvojome. Tas žodis jums išreiškia dvasią to, ką Viešpats turėjo galvoje, bet ne detales. Tai nėra brėžinys, tai impresionistinis paveikslas už kurio stovi dvasia. Jis nubrėžia kontūrus, bet jūs ir aš tapome paveikslą.


Pavyzdžiai
Žmogus sako, jis pašauktas į pastoriaus tarnavimą, bet jis dirba karjeros darbą, ir galvoja, kad prasilenkė su Dievu. Tai įvyko todėl, kad jis manė, kad jo pašaukimas -tarnauti sakykloje. Bet NT tiesa, tokia, kad Kristus yra mumyse, ir pastoriaus dovana nieko bendro neturi  su tuo, kaip jis užsidirba pragyvenimui. Jis nesuvokė, kad dirbdamas savo darbą jis tarnauja Kristui, nes  Kristus yra jame.
Taigi jo elgesys, jo patarimai   bendradarbiams, taika ir ramybė tame skyriuje, kuriam jis vadovauja, tai jo, kaip pastoriaus tarnavimas. Tie, kurie dirba jam jaučiasi saugiai, ramiai, mylimi, laisvė ir taika ofise, - tai pastoriaus patepimas.


Aš mačiau vaikų, kurie buvo pastoriais kitiems vaikams, švelniai besirūpinantys savo draugais. Pramonėje dirba direktoriai, kurių ofisas yra kaip asmeninio konsultavimo ofisas, direktorius myli žmones savo įmonėje labiau nei savo darbą, duoda jiems gyvenimo patarimus, taip lygiai kaip ir instruktažą darbo klausimais.


Pora, kuri nori pasiekti kitas poras padėdama joms biudžeto, šeimos gyvenimo verslo planavimo klausimais. Parduotuvės savininkas, kuris ieško galimybių, kaip teikti produktus nepasiturintiems, arba sukurti darbo vietų tiems, kuriems reikia papildomai pinigų.  Visi šitie dalykai ir dar daugiau panašių tai dvasinė dovana vadinama „pastorius“ arba pažodžiui, „tas, kuris gano avis“. Avių ganymas nėra sakykla, dauguma pastorių  yra vyrai ir moterys, paaugliai ir vaikai dirbantys įvairiose srityse. Kristus yra mumyse, kur mes bebūtume, todėl darbo pavadinimas mažai ką Jam reiškia.

Aš galiu įsivaizduoti...
NT tiesa tokia- buvau alkanas ir jūs mane pamaitinote. Ištroškęs ir jūs man davėte atsigerti. Keleivis ir jūs mane priėmėte. Nuogas ir jūs aprengėte mane. Ligonis ar kalėjime ir jūs mane aplankėte. Tai- NT tiesa. TAI yra tarnavimas. Čia nėra sakyklos. Pagrinde yra meilė, rūpinimasis tais aplink mus,- TAI tarnavimas. Tai plaukia iš individo širdies, į jo namus, ir po to  į išorę kitiems.


Aš gali įsivaizduoti moterį, kuri atvyksta į dangų ilgo gyvenimo pabaigoje, ir jaučiasi siaubingai, kad niekada neįėjo į tarnavimą, kurį Viešpats jai davė, jausdama taip lyg būtų tai praradusi. Ji jautė, kad buvo pašaukta į tarnavimą dar vaikystėje, po to ji įsimylėjo, ištekėjo, sukūrė šeimą, ir kai jai sukako 70 ji spėliojo, ką Dievas apie ją galvoja, nes ji niekada „nebuvo tarnavime“.


Jis parodė jai, kaip ji nuo vaikystė padėdavo kitiems, buvo pirma, kuri užkabindavo naują mokinį klasėje, savanoriavo paauglystėje sriubos virtuvėje, paaukojo karjerą tam, kad liktų namuose ir išaugintų vaikus, daugybę kartų teikė maistą tiems, kuriems jo trūko, rašė padrąsinimo raštelius...ir Viešpats padės jai suvokti, kad tai buvo JIS, kuris rūpinosi tais žmonėmis, mylėjo žmones, rūpinosi jais per ją kaip pastorius... ji buvo tarnavime visą laiką, ji tiesiog paprastai pritaikydavo idėjas, tai, kas buvo Jo širdyje, nors gyveno manydama, kad  prasilenkė su Juo.



Kai aš pastoriavau mažame surinkime, Barbara buvo pirmas asmuo, kuris patyrė panieką ir pajuoką iš kai kurių, kai pasakė, kad ji nedainuoja, negroja klavišiniais, kad ji nėra mokytoja, kad jos tarnavimas yra už scenos, padėti man, kad aš galėčiau  vadovauti surinkimui ir pastoriauti.


Ji jautėsi siaubingai ir ją graužė sąžinė, kad ji nepatenkino kai kurių moterų lūkesčių surinkime. Viešpats ją įtikino, kad mes esame viena kaip vyras ir žmona, ir kad jos tarnavimas visų pirma man ir vaikams, o po to kitiems, tiek kiek ji galės. Tie žodžiai iš Viešpaties, saugumas ir ramybė širdyje,  padėjo jai tuo metu nuraminti savo mintis. Tikiuosi, kad tai padės ir jums.

Daugiau- kitą savaitę...iki tada, laiminu,


John Fenn



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą