Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. gruodžio 17 d., sekmadienis

Teisumo keliai. 3 dalis

John Fenn, 2017 m. lapkričio mėn. 18 d.,

Sveiki visi,
Aš lankiau vieną mūsų tinkle esančią namų bažnyčią ir paprašiau už mane pasimelsti, kadangi buvau labai pavargęs ir kai kuriose srityse reikėjo šiek tiek išminties. Taigi, visi susibūrė aplink mane, aš stovėjau, jie uždėjo ant manęs rankas, jaučiau, kaip jiems meldžiantis mano dvasia ir siela atsigauna. Buvo pasakytos kelios padrąsinančios pranašystės, aš buvau palaimintas pasijaučiau daug geriau. Kai visi patraukė nuo manęs rankas ir atsisėdo, pajutau, kad kažkas mane truktelėjo už kairės kojos klešnės.

Pažvelgęs žemyn, pamačiau mažą berniuką vardu Adam, tampantį mano kelnių klešnę. Jis buvo toks mielas. Nors jam buvo tik 4 metai, jis jau nešiojo akinius storais stiklais ir buvo gana puošniai, kaip namų bažnyčiai, apsirengęs. Jis buvo išmokytas pagarbos vyresniems, taigi, kai paklausiau, ko jam reikia, atsakė: „Pastoriau Džonai. Viešpats man kažką perdavė jums.“ (Nors mes nenaudojame titulų, man tai patiko) Visi kambaryje šypsojosi, nes jis buvo toks malonus, ir toks nuoširdus, o aš švelniai atsakiau: „Ačiū tau, Adamai. Norėčiau išgirsti, ką Viešpats nori man pasakyti. Ką Jis sakė?“

Jis pažvelgė į mane per savo storus akinius, ir savo nuoširdžiausiu 4 metų vaiko balsu pasakė: „Viešpats tau sako, kad Jis tave myli, ir tu darai gerą darbą.“ Mano širdį užplūdo neapsimestinis dėkingumas, kadangi šis paprastas žodis man reiškė daugiau nei prieš tai buvę. Aš iš kart pasakiau jam: Ačiū tau Adamai, tai tikrai iš Viešpaties, esu tau labai dėkingas, kad tuo pasidalinai, man tai labai svarbu.“ Į tai, patraukęs savo delną, jis atsakė: „Prašau. Ar galėčiau gauti 20 dolerių?“

Visi pratrūko juoku, o keli žmonės mestelėjo, kad jis greičiausiai žiūri Krikščionišką TV, CHA – tačiau šis žodis man išliko brangus iki šiol.

Kaip vaikas
Tas Adamas buvo pakankamai perregimas, kai pilname žmonių kambaryje manęs paprašė $20, parodydamas, jog yra visiškai nuoširdus visose srityse. Jis nebandė atsisakyti savo troškimo, nemelavo, jog jam reikia pinigų savo sergančiai draugei mokykloje – tik norėjo žinoti, ar duosiu jam $20, jis buvo pakankamai drąsus ir perregimas, kad to paprašytų. Jo malda buvo nuoširdi. Jo pranašystė buvo nuoširdi. Jo prašymas pinigų buvo nuoširdus. Visiškai perregimas.


Jo vaikiško paprastumas - priešingybė šiam
Kai mes buvome pastoriai Kolorade, mūsų bendruomenėje buvo vidutinio amžiaus moteris, visiems žinoma kaip šiek tiek savanaudiška. Jos kasdieninėje dienotvarkėje buvo patikrinti vietinę kavinę, jeigu ji pamatydavo pažįstamą, atsisėsdavo priešais ir imdavo kalbėti, kol tas žmogus pasiūlydavo jai nupirkti kavos arba užkąsti, ji „apiplaukdavo“ kavinę, kviestinius pietus, girdėjau net kelias istorijas, kad pamačiusi parduotuvėje kažkokį pažįstamą, trindavosi aplink, kalbėdama apie tai, kaip ji norėtų vieno ar kito daikto, tačiau tam neturinti pinigų, tikėdamasi, kad tas žmogus nupirks tai, ko ji nori.

Vieną dieną mes pastebėjome, kad ji nešioja kaklo įtvarą. Ji paskelbė, jog susižeidė kaklą ir greičiausiai turės gauti nedarbingumą. Ji greitai turėjo išeiti į pensiją, tačiau jos pensija nebūtų buvus didelė. Ji vaikščiojo su kaklo įtvaru po visą miestą ir kartodavo savo istoriją visiems, kas tik domėdavosi. Vieną vakarą ji atėjo į moterų maldos susitikimą, kurį vedė Barb. Barb sakė, kad Šventoji Dvasia buvo taip stipriai juntama tą vakarą, kad daug kas buvo „paguldytas dvasioje“ ten, kur sėdėjo, o ji kiekvienam gavo pranašiškus žodžius.

Moteris su kaklo įtvaru sėdėjo ant savo kėdės, ir kai Barb ant jos uždėjo rankas, ji nukrito ant praėjimo, taip sakant Dvasios „nokautuota“ kelioms minutėms. Kai atsibudo, ji pašnibždomis paklausė Barbaros, ką jai dabar daryti. Barbara Dvasioje pajutusi, kad kalba eina apie jos kaklą, atsakė kažką panašaus: „Paprasčiausiai daryk tai, ką Viešpats lieps.“ Moteris greitai nusiėmė savo kaklo įtvarą ir mes niekada nematėme, kad būtų dar kada jį nešiojusi. Jos sukčiavimas buvo išaiškintas ir sutvarkytas jos širdyje ne žmogaus rankomis, bet Dievo rankomis. Vedama godumo lengviems pinigams ji meluodavo, kad save pateisintų. Tačiau Viešpats švelniai iškėlė jos melą į šviesą ir liepė jai su tuo susitvarkyti, ką ji ir padarė.

Sluoksniai
Augdami mes išmokstame uždėti sluoksnį po sluoksnio ant savo širdies, kad apsaugotumėm save ir atrodytumėm geresni kitų akyse. Mažasis Adamas neturėjo sluoksnių, taigi jo malda, jo pranašystė ir $20 prašymas buvo toks tyras, lyg žiūrėtum pro ką tik nuvalytą langą. Moteris apie kurią kalbėjau buvo išmokusi uždengti tiesą savo širdyje po melo sluoksniais.

Jėzaus mokinio gudrybė yra ta, kad jis nuvalo tuos sluoksnius, jog savo paties širdį galėtų matyti nuoširdžiai. Mes privalome nuoširdžiai tvarkytis su savo tikraisiais motyvais, tai tik tarp mūsų ir Jėzaus, privačiai, ir atlikti pataisymus, kurių Jis paprašys. Štai kodėl jis manęs paklausė (šios serijos 1 dalyje), ką aš ruošiuosi pasakyti Barbarai, kodėl išvaliau lanko žaliuzes. Jis bandė mane išlaikyti perregimu su mavimi, su ja ir Savimi.

1 Korintiečiams 3:1-15 Paulius kreipiasi į kai kuriuos Korinto žmones, kurie kaip jis sako gyvena, lyg būtų net neatgimę. Jis taip pat sako, jog jie yra kūdikiai, galintys maitintis tik Žodžio pienu, nors jau turėtų valgyti Žodžio mėsą. Jis sako, kad jie yra dvasiniai kūdikiai, nes savo širdyse puoselėja pavydą, ginčus ir susiskaldymus. Jis sako, kad jeigu jie mirtų tokiose aplinkybėse, tie dalykai butų lyg šiaudai, kurie sudegtų Kristaus akivaizdoje, nors jie patys ir išsigelbėtų. Paulius pataria jiems augti ir tapti Žodžio vykdytojais, vaikštant su Viešpačiu.

Žodis „susiskaldymas“ šiuo atveju yra ypač įdomus...
Tai graikiškas žodis „dichostasia”. Tai reiškiakažką pažymėti ir atskirti“. Žodis „diche” reiškia „atskirai, nuošaliai“, o žodis „stasia“ reiškia „stovėti“. Konkrečiai, korintiečiai pažymėdavo tuos (krikščionis), su kuriais jie nesutikdavo ir nuspręsdavo „stovėti atskirai“ nuo jų, sunaikindami santykius bei atsiskirdami nuo jų.

Galatams 4:19 Paulius sakė, kad jis „vėl gimdymo skausmuose dėl jų, kol juose išryškės Kristus“, naudodamas nėštumo periodą ir gimimą, norėdamas pailiustruoti dvasinį augimą. Jis aiškina apie veikiančias jėgas: Kristus mumyse auga ir stumia mus iš vidaus, kad nuvalytumėm savo motyvus ir leistumėm būti perregimi, rizikuodami būti sužeistais, kad susitvarkytumėm su jėgomis, veikiančiomis priešingai, nei mumyse augantis Kristus – pagunda uždėti dar vieną nenuoširdumo sluoksnį ant savo širdies, kadangi nenorime tvarkytis su slepiama nuodėme.

Išdidumas yra nuodėmė, jokio skirtumo, kokiais vardais ją vadinsime, kad pateisintumėm save, kai žinome, jog bent iš dalies esame neteisūs – visa tai išdidumas, Biblija nurodo, jog tik pats išdidus žmogus gali nusižeminti, kad būtų nuoširdus su savimi ir Dievu – jokia malda to padaryti negali, tik pats nusikaltęs žmogus. Negalite prašyti už jus pasimelsti. Niekas negali uždėti rankų ant jūsų, kad būtumėt nuo to išvaduoti. Už išdidumo besislepiantis žmogus gali save išlaisvinti vieninteliu būdu – nusižemindamas....

Kitą savaitę – kaip tvarkytis su skauduliais ir sugrįžti prie vaikiško perregimumo. Būkite palaiminti!

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą