Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. gruodžio 14 d., ketvirtadienis

Teisumo keliai. 2 dalis

John Fenn, 2017 m. lapkričio mėn. 11 d.,

Sveiki visi,
Darbuotoja vieną dieną į darbą atėjo pavėlavusi 15 minučių, įžengė į susirinkimą, kuris prasidėjo lygiai 9 ryto. Ten jos dalyvavimas buvo labai svarbus. Pasibaigus susirinkimui taip, kad jai nesudarytų keblumų visų akivaizdoje, jos viršininkas pasivedėjo ją į šalį ir pasakė: „Jūs šiandien pavėlavote. Jūs mus įstūmėte į keblią situaciją.“ Jos atsakymas buvo toks: „Niekuo negaliu padėti. Taisė kelią ir per mylių mylias nusidriekė kamščiai.“ Ar jos atsakymas kilo iš teisumo pozicijos?

Tiesa ta, kad ji gerai žinojo apie kelio taisymą, nes jau porą savaičių vyko remonto darbai, ir dėl to kelio juostos susiaurėjo iki vienos, kas ir nulemdavo kamščius bei grafiko pakeitimą kiekvieną rytą važiuojant į darbą. Ji tai žinojo, tačiau tą rytą nesuderino savo grafiko dėl šio labai svarbaus susirinkimo. Ji teisingai neįvertino susirinkimo savo ir savo viršininko akyse bei sąmoningai dar ir kitus pastatė į sunkią ir nemalonią situaciją, versdama juos atsiprašinėti už ją. Tada ji kaltę suvertė kelio remontui. Jos viršininkas pasakė: „Apgailestauju dėl kamščių, bet kad tai nepasikartotų.“ Ji griebėsi balto melo, kaip sakoma, ir su juo išsisuko, tačiau vis dėl to, tai buvo melas, o ne teisingumas.


Ji nepasakė tiesos, nors jos viršininkas žinojo apie tą kelią, žinojo apie remonto darbus, todėl jam nepatiko, kad ji neprisiėmė atsakomybės už savo gyvenimą. Jo akyse ji nusmuko per kelias vietas, kadangi neprisiėmė atsakomybės. Galiausiai atsitiko taip, kad jos nepaaukštino, ir visų pirma ji pradėjo kaltinti Dievą, nes manė, jog dirba daugiau nei bet kuris kitas. Ji mąstė ką Dievas turi prieš ją, nes kiti, nors ir dirbo mažiau, buvo paaukštinti, o tai juk nesąžininga.

Kai ji galiausiai paklausė savo viršininko, kodėl jos nepaaukštino, ir ką jai reikia daryti, kad nepraleistų kitos galimybės, jis papasakojo jai apie tą susirinkimą. Jis pasakė, kad tai jos gyvenimo modelis – ji nepatikima ir reiškianti nepasitenkinimą – neprisiimanti atsakomybės už savo gyvenimą. Toje pozicijoje jam reikėjo kažko, kas jam pasakytų tikrą tiesą, nesvarbu kokią, o ji nepasakė. Tai jokiu būdu nebuvo Dievo kaltė, bet ji pati padarė sau meškos paslaugą, nesusitvarkydama su neteisumu savo širdyje.

Tai esminiai augimo Kristuje dalykai, žmonės. Atvirai pripažinti tiesą savo gyvenime, dėl vėlavimo nekaltinti remonto. Nekaltinti draugo, kuris atsakė į melagingų naujienų laišką. Nesakyti žmonai, kad išvalei tai dėl jos. Tačiau būti romiu ir nuolankios širdies, leistis būti mokomu ir norinčiu pataisyti motyvus savo viduje, ten kur mato tik Jėzus.

Kai karalius Saulius prarado karalystę – visų pirma jis prarado ją savo širdyje, o tik po to realybėje.
1 Samuelio 13:1-14 pranašas Samuelis pasakė karaliui Sauliui laukti jo 7 dienas, o tada jie aukos Viešpačiui auką prieš Sauliui išeinant kovoti su išsigandusiais filistinais. Kadangi Samuelis vėlavo, Saulius pats paaukojo auką, taip užimdamas Samuelio vietą. Atvykęs, Samuelis pasakė Karaliui Sauliui, kad dėl jo veiksmų Dievas nusprendė perduoti karalystę kitam. Ką Saulius turėjo sau pasakyti, kai Samuelis pagaliau atvyko?

„Pamačiau, kad mano žmonės pradėjo skirstytis, o tu neatvykai skirtu laiku; ir filistinai susirinko Michmaše. Aš galvojau: ‘Filistinai ateis į Gilgalą, o aš dar nebūsiu maldavęs Viešpaties’. Aš įsidrąsinau ir aukojau deginamąją auką“. 11-12 eilutės

Pastebėkite, kad visa, ką Saulius pasakė Samueliui, buvo tiesa. Tačiau nurodymas buvo laukti pranašo, pasitikėti visapusiškai Viešpaties vedime ir laiko skaičiavime, teisingai atliekant dalykus. Vietoj to, jis paskubino situaciją ir tada turėjo akiplėšiškumo kaltinti visus, išskyrus save. Jis prarado karalystę, nes jam trūko brandumo. Šioje situacijoje iš jo buvo tikimasi, kad jis atsakys už savo klaidas.

Saulius neprarado karalystės dėl to, kad pralaimėjo mūšį, ar ta moteris apie kurią šiandien pasakojau, prarado paaukštinimą dėl to, kad pavėlavo į susirinkimą? Ne, ji prarado paaukštinimą, nes neprisiėmė atsakomybės dėl savo vėlavimo. Pirmiausia ji paaukštinimo neteko savo širdyje, o po to savo veiksmais.

Mes taip pat šiek tiek prarandame Dievo Karalystės, Jėzaus viešpatavimo, savo širdyse, kai pirmiausia kaltiname kitus, nors problema yra mumyse. Mes atremiame tiesą, kad pasirodytumėm geresni, kaip Saulius pasielgė su Samueliu. Kaip moteris pasielgė su savo viršininku. Kaip aš būčiau pasielgęs su žaliuzėmis (praeitą savaitę). Jėzus sakė pirmiau išritinti rąstą iš savo akies, prieš bandant iš savo kaimyno akies išimti dulkelę. Visada pirmiausia žiūrėkite savęs – kaip man paaugti, ar tai, kas aš manau, jog yra tiesa, tikrai yra tiesa? Ar mano motyvai tyri? Kaip nori, kad augčiau šioje situacijoje, Viešpatie? Kaip galėčiau tame paaugti?

Teisingas ar teisus?
Advokatas turėjo klientus, kurie taip pat buvo ir jo draugai - pora kreipėsi dėl jų NSA taisyklių išimties patvirtinimo. NSA yra Namų Savininkų Asociacija Jungtinėse Valstijose, kurioje kaimynai turi įteisinti organizaciją (NSA), kad ši prižiūrėtų tam tikrų taisyklių laikymąsi, o tai reiškia, kad išlaikytų kaimynystę tvarkingą, patrauklią ir gerai prižiūrimą. Kai kurios taisyklės gali būti tokios: „Sulūžusios mašinos gali būti laikomos ant šaligatvio ne ilgiau 30 dienų“, arba „Savo priekiniame kieme galima sodinti ne daugiau kaip 2 medžius“, arba šiuo atveju „Negalima statyti jokios aukštesnės nei asmeninė tvora konstrukcijos galiniame kieme“. (Šių kaimynų asmeninė tvora buvo apie 6‘ (1,8 m) aukščio.)

Klientų pora norėjo pastatyti didesnę/aukštesnę žaidimų aikštelę savo 2 vaikams ir jiems reikėjo pateikti prašymą dėl išimties priėmimo NSA, kuris iš pradžių buvo atmestas. Taigi jie pasisamdė advokatą, kuris turėjo pateikti pasiūlymą kompromisui su NSA, statinys turėjo būti aukštesnis, tačiau mažesnis ir trumpesnis nei pirminiuose planuose.

Kai advokatas tą dieną atsiliepė telefonu, jis išgirdo šaukimą ir rėkimą, kadangi dėl jo kaltės pasibaigė prašymo teikimo terminas ir visi jų planai bei išlaidos nuplaukė. Jie sakė, jog nusiuntė jam laišką, kuriame atsakė į jo paskutinį klausimą, o jis laiku neatsakė, kad jie galėtų užpildyti formą, kurios jiems reikėjo, todėl prašymas ir buvo atmestas. Jis buvo atleistas ir prarado draugus.

Kai jis tikrindavo savo kompiuterį, paskiausiai patikrindavo šlamšto (‚spam‘) aplanką. Kaip ir tikėtąsi, jų laiškas buvo tame šlamšto aplanke. Bet kodėl jo interneto paslaugų teikėjas (IPT) perskaitė tai kaip šlamštą? Kai jis atidarė laišką, pamatė, kad jie pradėjo rašyti be jokio pasisveikinimo. Jokio ‚Brangus_____‘, jokios užuominos apie jo vardą ar advokato kontoros pavadinimą pradžioje. Tada atsakymas, kurį jie pateikė, nebuvo tinkamas sakinys. O pabaigoje nebuvo ‚nuoširdžiai‘ ar panašiai, jie net nepasirašė.

Visa tai paaiškina, kodėl jo IPT perskaitė tai kaip šlamštą – jis nebuvo teisingai suformuluotas, ir tai visiškai nebuvo jo klaida, nereikia tikėtis, kad jis pasižiūrėtų į jų neteisingai suformuluotą laišką savo šlamšto aplanke. Kai jis jų atsiprašė ir paaiškino, kas atsitiko, pora vis dar pyko ant jo ir jo elgesio, jie neprisiėmė atsakomybės dėl savo klaidingo laiško formulavimo, dėl ko ir kilo visas šis nesusipratimas. Jokio atsiprašymo iš jų pusės. Jie tik pyko ant advokato ir nutraukė santykius.

Kiekvienu atveju, atsiprašinėdavo tik nukentėjęs asmuo. Neteisingai pasielgę žmonės arba apriboja savo atsakomybę arba nuslepia savo staigų suvokimą, kad jie suklydo ir turi vaidinti užsirūstinusius ir supykusius, kad nebūtų sugauti, kad nereikėtų atsiprašyti. Jie norėjo likti teisūs labiau, nei būti teisingi. Šie žmonės, visi jie yra charizmatiški, keliantys rankas, kalbantys kalbomis, „kaip aš myliu Jėzų“ krikščionys, - tačiau kaip žmonės ir krikščionys jie yra tik kūdikiai. Liūdna. Gal jie pažįsta Viešpatį 30 metų, tačiau jie dar nešioja dvasines sauskelnes. Tai ne mano vertinimas – taip sako Paulius ir Petras. Apie tai kitą savaitę.

Mane visada apstulbina, kaip greitai krikščionys suklumpa prieš brolių kaltintoją (velnią iš Apreiškimo 12:10), užsidėdami pykčio ir santykių nutraukimo kaukę, kad tik nereikėtų prisiimti atsakomybės – nes kaip ir kaltintojas, jeigu jis pripažintų, kad buvo neteisus, turėtų paklusti Jėzaus Valdžiai. Bažnyčios žmonės yra liūdnai pagarsėję elgesiu, apie kurį papasakojau keliais pavyzdžiais. Tačiau tie patys žmonės, taip greitai nutraukiantys arba griežtai apribojantys santykius su broliais ir seserimis Kristuje, su kuriais jie bendraus visą amžinybę, mielai bendrauja su panašiai besielgiančiu bendradarbiu, nes jiems reikia čekio, jie panašiai bendrauja su kaimynais, kadangi jų vaikai žaidžia drauge, su giminaičiais, kadangi susitinka su jais šeimos rate – tačiau tegul tik kitas krikščionis padaro tai, kas negera jų akyse, jie leidžia sau nesijausti atsakingais ir pateisinti savo požiūrį ir veiksmus – pro pirštus praleisdami faktą, kad jie patys veikia lygiai taip, kaip mūsų brolių kaltintojas – ranka rankon su juo.

Daugiau esminių dalykų kitą savaitę... žmogaus širdis yra tokia... paini... tačiau yra išeitis – apie tai pakalbėsime kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti.

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą