John Fenn,
2017 m. lapkričio mėn. 11 d.,
Sveiki visi,
Darbuotoja
vieną dieną į darbą atėjo pavėlavusi 15 minučių, įžengė į susirinkimą, kuris
prasidėjo lygiai 9 ryto. Ten jos dalyvavimas buvo labai svarbus. Pasibaigus
susirinkimui taip, kad jai nesudarytų keblumų visų akivaizdoje, jos viršininkas
pasivedėjo ją į šalį ir pasakė: „Jūs šiandien pavėlavote. Jūs mus įstūmėte į
keblią situaciją.“ Jos atsakymas buvo toks: „Niekuo negaliu padėti. Taisė kelią
ir per mylių mylias nusidriekė kamščiai.“ Ar jos atsakymas kilo iš teisumo
pozicijos?
Tiesa ta, kad
ji gerai žinojo apie kelio taisymą, nes jau porą savaičių vyko remonto darbai,
ir dėl to kelio juostos susiaurėjo iki vienos, kas ir nulemdavo kamščius bei
grafiko pakeitimą kiekvieną rytą važiuojant į darbą. Ji tai žinojo, tačiau tą
rytą nesuderino savo grafiko dėl šio labai svarbaus susirinkimo. Ji teisingai
neįvertino susirinkimo savo ir savo viršininko akyse bei sąmoningai dar ir
kitus pastatė į sunkią ir nemalonią situaciją, versdama juos atsiprašinėti už ją.
Tada ji kaltę suvertė kelio remontui. Jos viršininkas pasakė: „Apgailestauju
dėl kamščių, bet kad tai nepasikartotų.“ Ji griebėsi balto melo, kaip sakoma,
ir su juo išsisuko, tačiau vis dėl to, tai buvo melas, o ne teisingumas.
Ji nepasakė
tiesos, nors jos viršininkas žinojo apie tą kelią, žinojo apie remonto darbus,
todėl jam nepatiko, kad ji neprisiėmė atsakomybės už savo gyvenimą. Jo akyse ji
nusmuko per kelias vietas, kadangi neprisiėmė atsakomybės. Galiausiai atsitiko
taip, kad jos nepaaukštino, ir visų pirma ji pradėjo kaltinti Dievą, nes manė,
jog dirba daugiau nei bet kuris kitas. Ji mąstė ką Dievas turi prieš ją, nes
kiti, nors ir dirbo mažiau, buvo paaukštinti, o tai juk nesąžininga.
Kai ji
galiausiai paklausė savo viršininko, kodėl jos nepaaukštino, ir ką jai reikia
daryti, kad nepraleistų kitos galimybės, jis papasakojo jai apie tą
susirinkimą. Jis pasakė, kad tai jos gyvenimo modelis – ji nepatikima ir reiškianti
nepasitenkinimą – neprisiimanti atsakomybės už savo gyvenimą. Toje pozicijoje
jam reikėjo kažko, kas jam pasakytų tikrą tiesą, nesvarbu kokią, o ji nepasakė.
Tai jokiu būdu nebuvo Dievo kaltė, bet ji pati padarė sau meškos paslaugą,
nesusitvarkydama su neteisumu savo širdyje.
Tai esminiai
augimo Kristuje dalykai, žmonės. Atvirai pripažinti tiesą savo gyvenime, dėl
vėlavimo nekaltinti remonto. Nekaltinti draugo, kuris atsakė į melagingų
naujienų laišką. Nesakyti žmonai, kad išvalei tai dėl jos. Tačiau būti romiu ir
nuolankios širdies, leistis būti mokomu ir norinčiu pataisyti motyvus savo
viduje, ten kur mato tik Jėzus.
Kai karalius Saulius prarado karalystę
– visų pirma jis prarado ją savo širdyje, o tik po to realybėje.
1 Samuelio
13:1-14 pranašas Samuelis pasakė karaliui Sauliui laukti jo 7 dienas, o tada
jie aukos Viešpačiui auką prieš Sauliui išeinant kovoti su išsigandusiais
filistinais. Kadangi Samuelis vėlavo, Saulius pats paaukojo auką, taip
užimdamas Samuelio vietą. Atvykęs, Samuelis pasakė Karaliui Sauliui, kad dėl jo
veiksmų Dievas nusprendė perduoti karalystę kitam. Ką Saulius turėjo sau
pasakyti, kai Samuelis pagaliau atvyko?
„Pamačiau,
kad mano žmonės pradėjo skirstytis, o tu neatvykai skirtu laiku; ir filistinai
susirinko Michmaše. Aš galvojau: ‘Filistinai ateis į Gilgalą, o aš dar nebūsiu
maldavęs Viešpaties’. Aš įsidrąsinau ir aukojau deginamąją auką“. 11-12 eilutės
Pastebėkite,
kad visa, ką Saulius pasakė Samueliui, buvo tiesa. Tačiau nurodymas buvo laukti
pranašo, pasitikėti visapusiškai Viešpaties vedime ir laiko skaičiavime,
teisingai atliekant dalykus. Vietoj to, jis paskubino situaciją ir tada turėjo
akiplėšiškumo kaltinti visus, išskyrus save. Jis prarado karalystę, nes jam
trūko brandumo. Šioje situacijoje iš jo buvo tikimasi, kad jis atsakys už savo
klaidas.
Saulius
neprarado karalystės dėl to, kad pralaimėjo mūšį, ar ta moteris apie kurią
šiandien pasakojau, prarado paaukštinimą dėl to, kad pavėlavo į susirinkimą?
Ne, ji prarado paaukštinimą, nes neprisiėmė atsakomybės dėl savo vėlavimo.
Pirmiausia ji paaukštinimo neteko savo širdyje, o po to savo veiksmais.
Mes taip pat
šiek tiek prarandame Dievo Karalystės, Jėzaus viešpatavimo, savo širdyse, kai
pirmiausia kaltiname kitus, nors problema yra mumyse. Mes atremiame tiesą, kad
pasirodytumėm geresni, kaip Saulius pasielgė su Samueliu. Kaip moteris pasielgė
su savo viršininku. Kaip aš būčiau pasielgęs su žaliuzėmis (praeitą savaitę).
Jėzus sakė pirmiau išritinti rąstą iš savo akies, prieš bandant iš savo kaimyno
akies išimti dulkelę. Visada pirmiausia žiūrėkite savęs – kaip man paaugti, ar
tai, kas aš manau, jog yra tiesa, tikrai yra tiesa? Ar mano motyvai tyri? Kaip
nori, kad augčiau šioje situacijoje, Viešpatie? Kaip galėčiau tame paaugti?
Teisingas ar teisus?
Advokatas
turėjo klientus, kurie taip pat buvo ir jo draugai - pora kreipėsi dėl jų NSA
taisyklių išimties patvirtinimo. NSA yra Namų Savininkų Asociacija Jungtinėse
Valstijose, kurioje kaimynai turi įteisinti organizaciją (NSA), kad ši
prižiūrėtų tam tikrų taisyklių laikymąsi, o tai reiškia, kad išlaikytų
kaimynystę tvarkingą, patrauklią ir gerai prižiūrimą. Kai kurios taisyklės gali
būti tokios: „Sulūžusios mašinos gali būti laikomos ant šaligatvio ne ilgiau 30
dienų“, arba „Savo priekiniame kieme galima sodinti ne daugiau kaip 2 medžius“,
arba šiuo atveju „Negalima statyti jokios aukštesnės nei asmeninė tvora
konstrukcijos galiniame kieme“. (Šių kaimynų asmeninė tvora buvo apie 6‘ (1,8 m)
aukščio.)
Klientų pora
norėjo pastatyti didesnę/aukštesnę žaidimų aikštelę savo 2 vaikams ir jiems
reikėjo pateikti prašymą dėl išimties priėmimo NSA, kuris iš pradžių buvo
atmestas. Taigi jie pasisamdė advokatą, kuris turėjo pateikti pasiūlymą
kompromisui su NSA, statinys turėjo būti aukštesnis, tačiau mažesnis ir
trumpesnis nei pirminiuose planuose.
Kai advokatas
tą dieną atsiliepė telefonu, jis išgirdo šaukimą ir rėkimą, kadangi dėl jo
kaltės pasibaigė prašymo teikimo terminas ir visi jų planai bei išlaidos
nuplaukė. Jie sakė, jog nusiuntė jam laišką, kuriame atsakė į jo paskutinį klausimą,
o jis laiku neatsakė, kad jie galėtų užpildyti formą, kurios jiems reikėjo,
todėl prašymas ir buvo atmestas. Jis buvo atleistas ir prarado draugus.
Kai jis
tikrindavo savo kompiuterį, paskiausiai patikrindavo šlamšto (‚spam‘) aplanką.
Kaip ir tikėtąsi, jų laiškas buvo tame šlamšto aplanke. Bet kodėl jo interneto
paslaugų teikėjas (IPT) perskaitė tai kaip šlamštą? Kai jis atidarė laišką,
pamatė, kad jie pradėjo rašyti be jokio pasisveikinimo. Jokio ‚Brangus_____‘,
jokios užuominos apie jo vardą ar advokato kontoros pavadinimą pradžioje. Tada
atsakymas, kurį jie pateikė, nebuvo tinkamas sakinys. O pabaigoje nebuvo
‚nuoširdžiai‘ ar panašiai, jie net nepasirašė.
Visa tai
paaiškina, kodėl jo IPT perskaitė tai kaip šlamštą – jis nebuvo teisingai
suformuluotas, ir tai visiškai nebuvo jo klaida, nereikia tikėtis, kad jis
pasižiūrėtų į jų neteisingai suformuluotą laišką savo šlamšto aplanke. Kai jis
jų atsiprašė ir paaiškino, kas atsitiko, pora vis dar pyko ant jo ir jo
elgesio, jie neprisiėmė atsakomybės dėl savo klaidingo laiško formulavimo, dėl
ko ir kilo visas šis nesusipratimas. Jokio atsiprašymo iš jų pusės. Jie tik
pyko ant advokato ir nutraukė santykius.
Kiekvienu
atveju, atsiprašinėdavo tik nukentėjęs asmuo. Neteisingai pasielgę žmonės arba
apriboja savo atsakomybę arba nuslepia savo staigų suvokimą, kad jie suklydo ir
turi vaidinti užsirūstinusius ir supykusius, kad nebūtų sugauti, kad nereikėtų
atsiprašyti. Jie norėjo likti teisūs labiau, nei būti teisingi. Šie žmonės,
visi jie yra charizmatiški, keliantys rankas, kalbantys kalbomis, „kaip aš
myliu Jėzų“ krikščionys, - tačiau kaip žmonės ir krikščionys jie yra tik
kūdikiai. Liūdna. Gal jie pažįsta Viešpatį 30 metų, tačiau jie dar nešioja
dvasines sauskelnes. Tai ne mano vertinimas – taip sako Paulius ir Petras. Apie
tai kitą savaitę.
Mane visada
apstulbina, kaip greitai krikščionys suklumpa prieš brolių kaltintoją (velnią
iš Apreiškimo 12:10), užsidėdami pykčio ir santykių nutraukimo kaukę, kad tik
nereikėtų prisiimti atsakomybės – nes kaip ir kaltintojas, jeigu jis
pripažintų, kad buvo neteisus, turėtų paklusti Jėzaus Valdžiai. Bažnyčios
žmonės yra liūdnai pagarsėję elgesiu, apie kurį papasakojau keliais
pavyzdžiais. Tačiau tie patys žmonės, taip greitai nutraukiantys arba griežtai
apribojantys santykius su broliais ir seserimis Kristuje, su kuriais jie
bendraus visą amžinybę, mielai bendrauja su panašiai besielgiančiu
bendradarbiu, nes jiems reikia čekio, jie panašiai bendrauja su kaimynais,
kadangi jų vaikai žaidžia drauge, su giminaičiais, kadangi susitinka su jais
šeimos rate – tačiau tegul tik kitas krikščionis padaro tai, kas negera jų
akyse, jie leidžia sau nesijausti atsakingais ir pateisinti savo požiūrį ir
veiksmus – pro pirštus praleisdami faktą, kad jie patys veikia lygiai taip, kaip
mūsų brolių kaltintojas – ranka rankon su juo.
Daugiau esminių dalykų kitą savaitę...
žmogaus širdis yra tokia... paini... tačiau yra išeitis – apie tai pakalbėsime
kitą savaitę. Kol kas tiek. Būkite palaiminti.
John
Fenn
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.