Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. birželio 3 d., šeštadienis

Meilės istorija su posūkiu. 5 dalis. Įžeistas giminaitis

John Fenn, 2017 m. balandžio mėn. 29 d.,
www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,
Vienas iš dalykų, kurį pastebėjau savo paties gyvenime, yra tai, kad kartais mes žengiame klaidingą žingsnį, nors ir einame teisinga kryptimi, ir tai įsiskaito, todėl Viešpats padeda mums ir toliau eiti tuo keliu. Žinoma, padėdamas mums keliauti tuo keliu Jis žino, kad mes ir vėl žengsime klaidingą žingsnį...o taip...Jis mus myli!

Tai tinka ir šeimai, apie kurią yra kalbama šioje 'Meilės istorijos su posūkiu' dalyje. Dovydo ir Batšebos meilės sklidina santuoka prasidėjo kaip geismo paskatintas romanas – tokio mastelio geismas, jog Dovydas net užmušė jos vyrą, kad paslėptų jų pasimatymą. Tai tęsėsi ir jie susilaukė 4 sūnų, vienas iš jų - būsimasis Karalius Saliamonas, paveldėjo savo tėvo sostą. Kaip šeima, jie paprastai ėjo teisinga kryptimi, tačiau dauguma jų padarytų klaidingų žingsnių, galima sakyti, kaip dažnai atsitinka ir mums, buvo sau padarytos žaizdos.

Žinoma, viena iš tų sau padarytų žaizdų - tai būdas, kaip Dovydo ir Batšebos santykiai prasidėjo. Po to sekė jos vyro nužudymas. Kita žaizda – Dovydo mylimo sūnaus Abšalomo sukilimas. Ir tai tam tikru atžvilgiu atveda mus prie šios meilės istorijos su posūkiu. Leiskite man nupasakoti sceną su veikėjais:

Dovydas – Karalius, Batšeba jo žmona, Abšalomas – gražus jaunas princas ir Betšebos įsūnis, Hušajas – Dovydo draugas ir slaptasis agentas, Ahitofelis – pagrindinis Dovydo patarėjas, ir Joabas – Dovydo kariuomenė generolas. * 2 Samuelio 3:3 (?)

Maišto sėklos
Gimdamas Saliamonas įžengė į susimaišiusią šeimą (2 Samuelio 12:24-25). Dovydas turėjo vyresnįjį sūnų, vardu Abšalomas, kuris norėjo tapti karaliumi. Jo vardas reiškė 'taikos tėvas', nors taip toli gražu nebuvo. Jis stovėdavo miesto vartuose, darydamas nuosprendžius, kuriais sąmoningai kenkė savo tėvui, o Dovydas tai leido (2 Samuelio 15:1-6), kas puikiai iliustruoja prastą tėvystę. Mes taip pat žinome, kokį kartėlį Abšalomas jautė tėvui, kadangi žinome, jog jis gyveno 2 metus Jeruzalėje, tačiau per tą laiką nepamatė savo tėvo veido (2 Samuelio 14:28).

Ilgainiui daug žmonių ėmė remti Abšalomą, kuris atvirai maištavo ir varė savo tėvą iš Jeruzalės, o Dovydui tai reiškė, kad jis atsidūrė labai pažįstamoje situacijoje gelbėdamas savo gyvybę nuo (netikro) karaliaus, bandančio jį užmušti (pirmas toks buvo karalius Saulius). Maištas pasibaigė, kai gražiojo Abšalomo plaukai įstrigo medžio šakose, o jo mulas nubėgo, palikdamas jį kabėti, ir generolas Joabas pabaigė maištą savo kardu.

Tačiau ši meilės istorija nėra apie Dovydo meilę savo sūnui Abšalomui, nei apie Saliamoną bei Dovydo ir Batšebos meilę jam.

Ar tave kada buvo išdavęs draugas?
Pagrindinis Dovydo patarėjas buvo Ahitofelis, ir buvo sakoma, kad tomis dienomis jo patarimas buvo laikomas toku svarbiu, lyg jį duotų pats Dievas (2 Samuelio 16:23). Jis buvo patikimas, mylimas ir labai išmintingas. Tačiau įvyko išdavystė - jis prisijungė prie Abšalomo maišto.

Mes žinome, kad Dovydas buvo išvarytas iš Jeruzalės ir kopė į Alyvų kalną, kopė verkdamas, basas, pridengta galva, ir visi jo draugai sekė paskui jį verkdami. Ar galite įsivaizduoti tą skausmą ir išdavystę, kai sūnus atsigręžia prieš jį, trokšdamas nužydi savo tėvą? (2 Samuelio 15:30-31)

Kai Dovydas sužinojo, kad Ahitofelis prisijungė prie maištininkų, jis meldėsi Dievui, kad šis paverstų Ahitofelio patarimą niekais (2 Samuelio 15:31), Dievas taip ir padarė. Dovydo draugas Hušajas apsimetė esąs Abšalomo pusėje ir leido Ahitofeliui pirmam išsakyti savo pasiūlymą. Tada Hušajas davė Abšalomui patarimą, kuris buvo priimtas, ir, kaip tikėtasi, Abšalomui labiau patiko jo planas nei Ahitofelio, ir taip Ahitofelio patarimas buvo atmestas. (2Samuelio 17:14, 15:34)

Galia už maišto
Ahitofelis buvo pagrindinis žaidėjas maište, išmintingai pateikęs Abšalomui patarimą, kaip jį įvykdyti, o mes galime tik paklausti, kodėl. Ką Dovydas jam padarė, kad jis nusisuko nuo savo karaliaus?

Posūkis
Atsakymą į klausimą, kodėl Ahitofelis nusigręžė su tokia išdavyste nuo karaliaus Dovydo, skaitytojas suranda istorijos pabaigoje, kurį, kaip įsivaizduoju, to laikmečio žmonės jau žinojo, taigi jis buvo pažymėtas tik kaip pastaba vėlesniems atidiems skaitytojams. Šios istorijos tyrinėtojai prisimena, jog anksčiau - 2 Samuelio 11:3 - pasakojama, kad Batšebos tėvo vardas buvo Eliamas (kai kuriuose vertimuose Amielis).

Tik 2 Samuelio 23:34 'Dovydo Karžygių' saraše, kuriame buvo ir Batšebos vyras Urija, taip pat pasakyta, kad Eliamas, Batšebos tėvas, buvo taip pat ir Ahitofelio sūnus. Teisingai – Ahitofelis buvo Batšebos senelis, o jo sūnus Eliamas kovėsi greta jos vyro Urijos, kurį užmušė Dovydas.

Mums skirtos pamokos
Tai pasakojimas apie senelio meilę savo anūkei, jo meilę jos vyrui, jo meilę garbei bei meilę tam, kas yra gera ir bloga. Mėgstu sakyti, kad pokalbis, kurio tu vengi, turi įvykti. Tai turėjo įvykti tarp Dovydo ir Ahitofelio, tačiau nėra užrašyta jokio pokalbio apie tai, kokiu būdu Dovydas tapo karaliumi, ką jis padarė Batšebos šeimai bei apie 'Karžygių' gretas.

Metų metus jie dirbo petys į petį, o po Ahitofelio išorine ramybe ir išmintingais patarimais kunkuliavo verdantis pyktis, kuris tapo neapykanta Dovydui. Jis turėjo jaustis taip, kad Dovydas nusipelno būti nuverstas iš sosto, matydamas egoistišką Abšalomą, kaip priemonę organizuotam kerštui įvykdyti.

Vis dėlto turiu sugrįžti ten, nuo kur pradėjau mūsų pasakojimą, kaip mes žengiame klaidingą žingsnį, kadangi einame ta kryptimi, kuria ir turėtume eiti, bet Dievas ateina mums į pagalbą, kad ir toliau eitume tuo keliu. Taip atsitiko ir Dovydui, kuris būdamas toks netobulas sugebėjo parašyti 75 iš 150 Psalmių Biblijoje, užaugino Saliamoną, o Mesijas yra vadinamas Dovydo Sūnumi, nes jo, kaip ir Saliamono, karaliavimo laikai Izraelyje buvo laikomi 'auksiniu amžiumi'.

Tai pakankamas liudijimas, bet tik ne žmogui, o mūsų Viešpačiui ir Jo sugebėjimui įausti Savo valią į mūsų gyvenimus. Jis neatsižvelgia į mūsų klaidas, bet daro tai dėl mūsų. Tikiuosi, tai buvo palaiminimas jums. Kitą savaitę – kita meilės istorija. Iki tada, palaiminimai.

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą