John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 20 d.,
Sveiki visi,
Pradžios
knygoje 1:14 Dievas padarė šviesas (žvaigždes ir planetas), kad šviestų per
vandenį žemės atmosferoje, sakydamas: „tebūna jos ženklai pažymėti laikus
(sezonus), dienas ir metus... ir apšviečia žemę (15 eil.)...taip ir įvyko.“
Tai ne
šviesos sukūrimas, aprašytas 1:3 garsiais žodžiais: „Teatsiranda šviesa!“, arba
pažodžiui: „Šviesa. Būk.“
Pradžios
knygos 1:14 šviesa yra pripažinimas, jog fizinė šviesa – Dievo sukurta, kad
pasitarnautų Jam ir Jo tikslams, o dabar jai įsakyta tą patį daryti planetai ir
jos gyventojams. Žmogaus gyvenimas ir vyksta šiose ribose, Jis mūsų prašo
vaikščioti, gerbiant šias ribas, kartu su Juo.
Tačiau aš gyvenu minučių ir sekundžių
tikslumu!
Dievo veikla
pasireiškia per ženklus, sezonus, dienas, metus. Bėda ta, kad mes gyvename
minučių ir sekundžių tikslumu. Mes nusimename, jeigu 2 valandų aukštos raiškos
filmas kraunasi keliomis sekundėmis ilgiau į mūsų elektroninį prietaisą. Mes
maistą pasigaminame per kelias minutes mikrobanginėse krosnelėse. Jeigu stovime
eilėje prie greito maisto restorano ilgiau nei 3-4 minutes, susinerviname ir
spėliojame, ką taip ilgai daro prieš mus esanti mašina. Sustoję, užsidegus
raudonai šviesai, kai aplink nėra jokių mašinų, svarstome, gal mums
pravažiuoti, užuot laukus, kol užsidegs žalia. Tikimės, kad gyvenimas įvyks
sekundžių tikslumu, ir taip pat tikimės, kad ir Dievas taip elgsis, bandydami
Jį privesti elgtis pagal save, vietoj to, kad mes elgtumėmės pagal Jį.
Tačiau Jis
taip nesielgia. Jo veikla pasireiškia per ženklus, sezonus, dienas ir metus.
Laikotarpius. Pripraskite prie to. Sulėtinkite tempą, kartu su Juo.
Nuuu-siii-leiskite. Išmokite susitikti su Juo Dievo paruoštuose sezonuose
jūsų gyvenimui. Ieškokite Dievo sezonų
savo gyvenime. (Mano knyga, kurioje smulkiau aprašau kelis ankstesnius
Viešpaties ir mano angelo aplankymus, vadinasi „Dievo sezonų beieškant", Pursuing
the Seasons of God). Jeigu
nori keliauti su Juo, išmok mėgautis ramesniu tempu, vystyk savo vienatvės
kultūrą, kaip darė Abraomas, naktį stovėdamas po žvaigždėmis,
kontempliuodamas Dievo dalykus, bendraudamas su Juo. Tėvas pasireiškia ne veikla
paremtame tikėjime, Jis pasireiškia besimezgančių santykių procese.
Pavasario
pradžia šiauriniame pusrutulyje panaši į žiemą. Tačiau greitai viskas atgyja,
sužaliuoja augalai, pražysta gėlės, o pavasario pabaiga jau labai panaši į
vasarą – į vasaros pradžią. Pavasario pabaiga labai skiriasi nuo pradžios.
Tokie ir mūsų gyvenimo Kristuje sezonai. Daugiau apie tai vėliau...
Tai kaip mums
elgtis, gyvenantiems pasaulyje, kuris lekia greičiau už Dievą, kaip vaikščioti
su Juo? Kaip mums gyventi fiziniame pasaulyje minučių ir sekundžių tikslumu,
kai Jo veikla pasireiškia ženklais, sezonais, dienomis ir metais? Išoriškai mes
gyvename minučių ir sekundžių tikslumu. Kristaus veikla mumyse pasireiškia
ženklais, sezonais, dienomis ir metais.
Ką reiškia Pradžios knygos 1:14
hebrajų kalbos žodžiai
Žodis
„ženklas“ hebrajiškai yra „ot“, jis naudojamas, Dievui „paženklinant“ Kainą
4:15, taip pat kalbant apie vaivorykštę, kaip „token“ (ženklą) 9:12. Kita
reikšmė galėtų būti – žvaigždynai, zodiakas – pirminė 12 ženklų reikšmė,
atitinkanti Mesijo istoriją ir atpirkimą žemėje. (jei įdomu turiu išleidęs
CD/MP3 serijas šia tema), tačiau jei sugrįžtume prie pirminių žvaigždžių vardų
ir žvaigždynų, pamatytumėte, kad zodiakas prasideda nuo Mergelės, sūnų
pagimdžiusios mergelės, po to seka Dvyniai, bet iš tikrųjų – nuotaka ir
jaunikis, o ne dvyniai (graikai juos pakeitė), po to Dvasios vandens išliejimas
Vandenyje, galiausiai Kristaus sugrįžimas bei Drako Drakono sunaikinimas. Pagal
rabinų mokymą, Adomas, Setas ir Enochas tobulai pažinojo pasaulį ir suprato,
kaip viskas jame sutvarkyta.
Kitas
„ženklo“ naudojimas – paprasčiausias; jis žymi ilgesnes laiko fazes: era,
epocha, amžius. Tai ilgiau besitęsiantis laikas, daugybės metų suma, kuri mums
leidžia suprasti, jog Dievo mintyje yra didesni Jo elgesio su žmogumi skyriai.
Patvirtinimas yra Laiške Efeziečiams 2:7, kur sakoma, kad Dievas Tėvas „ateinančiais
amžiais savo gerumu parodytų mums beribius savo malonės turtus Kristuje
Jėzuje.“ Ateinančiais amžiais. Ženklai.
Dvasiškai
šiuos didesnius mūsų trumpo gyvenimo amžius galima palyginti su kokiais 20
metų, kuriuos tėvai praleidžia su savo vaiku. Gal tai 50 metų vedybinio
gyvenimo sukaktis ar ištikimo kompanijos darbuotojo po 20, 30 ar 40 metų
išleidimas į pensiją.
Mažesnis
laiko vienetas yra „sezonai‘, o daug sezonų gali sudaryti „ženklą“ arba amžių.
Čia laikai ir yra – metų laikai, ir taip pat mūsų gyvenimo laikai – laiko
trukmė, kai vaikas nešioja sauskelnes, laikas, kai mus nuveda į tam tikrą
bažnyčią, ir Dievas toliau mus veda, laikas, kai Dievas dirba su mumis vienu
klausimu, vėliau Jis tęsia savo darbą su mumis kitoje srityje. Įdomiausia, kaip
visi patyrėme, Šėtonas (tas liūdnai pagarsėjęs autentiškumo klastotojas) taip
pat mus bando laikais, prieš atsitraukdamas iki tinkamesnio laiko. Kaip matome
Luko 4:13 Jėzaus gundyme: „Baigęs visus gundymus, velnias pasitraukė nuo Jo iki
laiko.“
Įdomu
pastebėti tai, kad po to Dievas pamini „dienas ir metus“. Ne metus ir dienas,
tęsdamas perėjimą nuo didesnės laiko trukmės prie trumpesnės, bet lyg
sugrupuodamas „dienas ir metus“ kartu, išryškinant ‚dienas‘. Žinoma, kad iš
daug dienų susideda metai, tačiau pirmiausia paminint dienas, parodo mums, kad
Dievas išryškina kiekvieną mūsų gyvenimo dieną, kaip svarbiausią.
Raštuose daug
nuorodų, kad ši diena, šis rytas Viešpačiui pats svarbiausias. Tai su Juo
praleistas laikas, tai laikas, supratus, jog kiekviena diena – taurė, kurioje
telpa tik tam tikras kiekis sunkumų ir rūpesčių, rytoj – prieš mus bus nauja
taurė. Jėzus pasakė: „kiekvienai dienai užtenka savo vargo“ Mato 6:34, - Savo
raginime gyventi šia diena, kol dar diena – rytojus ateis gana greitai.
Savo
laidotuvių giesmės ir gedulo viduryje dėl sugriauto Jeruzalės miesto, dėl
daugybės belaisvių, išvestų į Babiloną, Jemijas per ašaras vis dėlto sako: „Nors
aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties. Viešpaties malonė nepranyko, Jo
gailestingumas dar nepasibaigė. Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo
ištikimybė. Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.“ Raudų 3:21-24
Mes turime
pripažinti kiekvieną amžių, kiekvieną sezoną, kiekvieną dieną ir metus savo
gyvenime dvasiškai, ir atrasti juose
Dievą. Kiekvienas laiko pažymėjimas turi tikslą...tačiau, kad išmoktumėm
atrasti tą tikslą, turime suprasti: Prieš
mums atgimstant, patys nusistatydavome savo sezonus, tačiau dabar pavedame savo
sezonus Jam. Kaip sakė Šekspyras „čia glūdi kliūtis“ (Hamletas). Mes norime patys
valdyti savo sezonus, tačiau tai daro Dievas...
Mes sugrįšime prie to kitą
savaitę, iki kito karto, būkite palaiminti!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius
e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.