Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. birželio 6 d., antradienis

Meilės istorija su posūkiu. 7 dalis. Ne jo

John Fenn, 2017 m. gegužės mėn. 13 d.,

Sveiki visi,
Negarbingai prasidėję Dovydo ir Batšebos santykiai gerai žinomi, mes prisiminėme juos anksčiau šiose serijose, tad posūkis buvo, kai Dovydo artimiausias patarėjas Ahitofelis - Batšebos senelis, tapo Abšalomo sąmokslo prieš Dovydą bendrininku. Tačiau iš šios disfunkcinės šeimos yra kilęs Saliamonas. Jo karaliavimas kartu su jo tėvo valdymu, laikomas Izraelio „Aukso Amžiumi“, kuris tęsėsi nuo 1010 iki 931 prieš Kristų. Tai buvo labai seniai. Šiandien su šia šeima susijusi kita meilės istorija su posūkiu.

Kodėl Dovydas ir Saliamonas buvo išskirtiniai
Dovydas buvo išskirtinis, nes jis suvokė kai kurias Naujojo Testamento tiesas, nors vis dar buvo giliai įsišaknijęs Senajame Testamente. Jis darė dalykus, kurie stipriai pranoko tuo metinį supratimą, dalykus, apie kuriuos kiti net nepagalvodavo. Todėl jis buvo Dievo gerbiamas.

Pavyzdžiui, I Samuelio 21:1-6 Dovydas buvo labai alkanas ir paprašė jam duoti valgyti „Padėtinės duonos“, padėtos šventoje vietoje ir skirtos valgyti tik kunigams, kuri simbolizuoja žmogų, gyvenantį kiekvienu Žodžiu, kurį Dievas jam kalba. Už uždangos buvo taip pat ir Menora, kuri simbolizavo Šventąją Dvasią ir Jos pasireiškimus/dovanas, bei smilkalų aukuras, simbolizuojantis maldas kylančias prieš Dievą. Tačiau Dovydas valgė šventos duonos – jūs ir aš galite valgyti jos, nes Kristus yra mumyse, tačiau anksčiau taip nebuvo.

Didžiausia Naujojo Testamento tiesa, į kurią jis įžengė, yra užrašyta II Samuelio 6:12-19. Dovydas atsigabeno Sandoros Skrynią į miestą ir visai paprastai „pasistatė palapinę“ ir padėjo ją ten. Tikra tiesa, kad jis nesilaikė Mozei duotų nurodymų iš Tėvo – nei aukų už nuodėmes aukuro, simbolizuojančio kryžių, nei praustuvo kunigams, simbolizuojančio apsiplovimą Žodžiu. Nei pirmosios uždangos, už kurios turėjo būti padėtinė duona, menora ir smilkalai. Nei vidinės uždangos, slepiančios Sandoros Skrynią. Nieko panašaus. Dovydas paprasčiausiai padėjo Sandoros Skrynią atvirai visiems matomoje vietoje, pridengtą palapine, ir šoko bei šlovino Viešpaties akivaizdoje.

Jūs ir aš galime prisiartinti ir netgi nešti Sandoros Skrynią, nes Kristus gyvena mumyse – tačiau anksčiau taip nebuvo – vis dėlto Dovydas įžengė į Naujojo Testamento tiesą, paprasčiausiai pastatydamas palapinę ir prieidamas prie Sandoros Skrynios bei šokdamas Viešpaties akivaizdoje. Tai bent. Viena iš priežasčių, dėl ko Dovydas vaikščiojo Naujojo Testamento tiesoje yra ta, kad jis pažinojo Viešpatį – Kristų. Dovydas sako psalmėje: „Viešpats (Tėvas) tarė mano Viešpačiui (Kristui): ‚Sėskis mano dešinėje, kol patiesiu Tavo priešus tarsi pakojį po Tavo kojomis‘...“ (Ps 110:1). Dovydas prisipažįsta: „Viešpaties Dvasia kalbėjo per mane, Jo žodžius aš tariau. Izraelio Dievas pasakė, Izraelio uola man kalbėjo...“ (II Samuelio 23:2-3)

Taip pat Apaštalų Darbuose 2:24-31 Petras sako apie Dovydą: „...Aš visuomet matau Viešpatį priešais save. Jis mano dešinėje, kad Aš nesusvyruočiau“, o 16 Psalmėje kalbama apie Kristų: „...Tu nepaliksi mano sielos pragare ir neduosi savo Šventajam matyti supuvimo“, taigi Petras sakė: „Jis tai numatė ir kalbėjo apie Kristaus prisikėlimą, žinodamas, kad Tėvas nepaliks Jo sielos pragare ir neleis Jo kūnui matyti supuvimo. Dovydas matė Dvasioje savo Viešpaties prisikėlimą daugiau nei 1000 metų prieš tai įvykstant!

Saliamonas irgi regėjo Viešpatį
I Karalių 3:1-15/II Kronikų 1:7-12 Viešpats (Kristus) pasirodo Saliamonui sapne ir paklausia Saliamono, ko jis norėtų. Saliamonas paprašo išminties ir supratimo, o Viešpats jam tai suteikia. Saliamonas regėjo Viešpatį ir antrą kartą I Karalių 9:2-9/II Kronikų 7:12-22. Antrajame aplankyme Viešpats įspėja Saliamoną, kad jis vaikščiotų su Viešpačiu, ten yra ir tokios eilutės: „jei mano tauta, kuri vadinasi mano vardu, nusižemins, melsis...“

Liūdna, bet I Karalių 11:6-9 sakoma: „Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas... Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus.Kadangi Viešpats buvo pasirodęs Saliamonui 2 kartus, iš jo buvo daugiau ir tikimasi.

Posūkis
Skaitant Saliamono Patarlių 1-9 skyrius, pastebime daug patarimų, kurie prasideda: „Sūnau, klausykis mano žodžių“. Skaitydami šiuos patarimus manome, kad Saliamonas kalba savo skaitytojams, o gal savo sūnui, ir nors tai galėtų būti tiesa, gilesnė prasmė atsiskleidžia 4 skyriuje, kai Saliamonas pereina prie pirmo asmens, kalbėdamas apie save, pradedant nuo 3 eilutės: „...klausykite tėvo pamokymo....Aš buvau tėvo (Dovydo) sūnus, mylimas ir vienintelis savo motinos (Batšebos) akyse. Jis (Dovydas) mokė mane ir sakė: „Išlaikyk širdyje mano žodžius, laikykis mano įsakymų ir būsi gyvas. Įsigyk išminties, įsigyk supratimo... Svarbiausia yra išmintis; įsigyk išmintį ir už visą savo turtą įsigyk supratimą.“

Ar reikėtų stebėtis, kad kai Viešpats pirmą kartą pasirodė Saliamonui, jis paprašė išminties? Jo tėvas karalius Dovydas įskiepijo tai Saliamonui, o kai Viešpats apsireiškė jam, jis žinojo, ko prašyti. Skaitant toliau, Patarlių 4-9 skyrius, galime matyti, kad Saliamonas vis cituoja savo tėvą, pradedant 4:4. Taip pat, 4:10, 20, 5:1, 6:1, 20, 7:1 – visur sakoma „mano sūnau“ iki pat 9 skyriaus. Galime teigti, kad jis vis cituoja Dovydą, o mes skaitome paties Dovydo (ir Batšebos) pasakytus žodžius savo sūnui... tai bent! Saliamonas cituoja savo tėvą iki pat 9 skyriaus, o 8 skyriuje cituoja patį Išminties Asmenį.

Ir vėl, Patarlių 4:3-4 prasideda Saliamonui pasakytais tėvo žodžiais: „Jis mokė mane ir sakė...“ Visa Patarlių knyga iki 9 skyriaus cituoja Dovydą. Tačiau 10:1 Saliamonas liaujasi citavęs savo tėvą ir kalba savo paties žodžiais: „Saliamono patarlės. Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui...“ Posūkis būtų tėvo meilė savo sūnui, kuris, kaip ir motina, skiria laiko ir energijos, investuoja širdį į savo sūnų, Saliamoną.



Aš skatinu jus perskaityti Patarlių knygą nuo 1 iki 9 skyrių, lyg skaitytumėte vertimą, suvokiant, kad skaitote Dovydo ir Batšebos žodžius pasakytus asmeniškai savo sūnui, dabar tapusius Saliamono Patarlių dalimi. Net jeigu jis laikinai ir atsitraukė nuo Viešpaties, tai nesumenkina jo tėvų indėlio, ir tai stiprus liudijimas visiems tėvams bei seneliams, mokantiems savo vaikus Žodžio, nors ir skaudu matyti savo mylimuosius atsitraukusius nuo Viešpaties artumo, kurį kažkada patyrė.

Mes džiaugiamės, kai jie pagaliau sugrįžta pas Viešpatį, kadangi Saliamono raštai, vadinami Ekleziasto knyga, atrodo pilni nevilties, nes viskas yra „tuštybė“, vis dėlto tampa aišku, kad jis sugrįžo pas Viešpatį, prieš tai pagyvenęs pasaulyje, nes Ekleziasto knygos pabaigoje sako: „Paklausykime, kokią galima padaryti išvadą: bijok Dievo ir vykdyk Jo įsakymus, nes tai yra viskas kiekvienam žmogui. Nes Dievas teis visus darbus ir visus paslėptus dalykus – gerus ir blogus.“ (Ekleziasto 12:13-14)

Gali būti, kad Saliamonas niekada nesugrįžo į tą vietą, kurioje kažkada buvo su Viešpačiu, tačiau jis sugrįžo... pasisemkite drąsos iš to savo pačių labui. Kitą savaitę – nauja tema. Iki tada būkite palaiminti.

John Fenn

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą