Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. birželio 28 d., antradienis

Santykiai, kuriais piktnaudžiaujama. 3 dalis. Apibusiškai priklausomi santykiai

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 18 d.,

Sveiki,
Vienas žmogus gavo dovanų kalbančią papūgą, bet ta papūga turėjo siaubingas nuostatas ir dar siaubingesnį leksikoną. Kiek įmanydamas žmogus stengėsi pakeisti užgauliojantį papūgos žodyną, bet niekas nepadėjo. Vieną dieną papūga buvo ypač nemandagi, pikta ir susierzinusi. Žmogus įkišo ją į šaldytuvą, iš ten iš karto pasigirdo riksmas, maldavimas ir atsiprašymai.



Kai jis atidarė duris, papūga švelniai užšoko ant ištiestos rankos ir mandagiai pasakė: „Atsiprašau už savo elgesį. Aš įžeidžiau ir sužeidžiau tave, pažadu pakeisti savo elgesį. Prašau priimk mano nuoširdų ir nusižeminusį atsiprašymą.“ Apstulbęs žmogus net nespėjo paklausti, kas gi taip greitai pakeitė jos elgesį, kai staiga papūga pasakė: „Jei galiu maloniai paklausti jūsų sere, o ką buvo padaręs tas viščiukas?“

Jie neleido Viešpaties Dvasiai jų pakeisti
Šis humoristinis pavyzdys parodo žemesniosios žmogaus dalies (papūgos įvaizdis) elgesį. Mes dažnai neleidžiame užsitęsusiems dalykams, vykstantiems mūsų gyvenime, mus pakeisti, kol galiausiai įvyksta kažkas dramatiško. Tam tikru momentu, galime stebėtis, kad vyksta tokie dalykai, bet kad jie nugrimztų ir iš tiesų ilgam laikui mus pakeistų, reikalinga sąžininga savistaba.

Skriaudėjo dėmesys orientuotas į tai ką pasakyti kitiems kas negerai su kitais. Nes taip iš dalies jis nukreipia dėmesį nuo savęs, kad jam pačiam nereikėtų pasikeisti, pasitaisyti ar priimti. Jo pykčio proveržiai skirti tam, kad kitas asmuo atsitrauktų, kad nestovėtų per daug arti jo, arba, kad artimasis susigūžtų savyje, tylioje paniekoje. Tai kaip apsaugos mechanizmas atitolinantis nuo skriaudėjo kitą žmogų ar situaciją. Piktnaudžiautojas dažnai pyksta ant gyvenimo.

Kaip piktnaudžiautojas liaujasi būti piktnaudžiautoju: apreiškimas ir po to sekantis sunkus darbas
Visų pirma piktnaudžiautojas turi gauti apreiškimą, kad jis toks, visiškai nepagražintą ir sąžiningą savo atžvilgiu. Tada jis turi tai sujunti su noriu keistis, kuris turi būti didesnis nei noras pasilikti tame kas esi.

Tai procesas vedantis į aiškumo ir atvirumo momentą procesas po apreiškimo. Daug kartų žmonės meldžiasi, kad Dievas paliestų juos ir, kad vykstantys užsitęsę dalykai pasibaigtų. Tačiau tiek Žodis, tiek realus gyvenimas rodo, kad dažniausiai Jis tik eina kartu su jais, iš sutrikusių ir išnaudojančių santykių į normaliai veikiančius ir gydančius santykius. Ir tai užtrunka. Jie turi susitvarkyti su savo problemomis, išmokti save kontroliuoti ir tapti pakankamai sąžiningais tvarkydamiesi su pačiomis asmeniškiausiomis savo širdies dalimis. Kai kurie to nebuvo darę visą savo gyvenimą. Jiems tai nauja teritorija, ir tai reiškia, kad reikia nusižeminti, nes analizuojant, galiausiai pasirodo, kad tai išdidumo problema, neleidusi jiems keistis. (Dažnai ji būna sujunta su baime)

Piktnaudžiaujantis asmuo viską turi vadinti tikraisiais vardais. Taip pat turi sąžiningai pripažinti, kas jame skatina tą piktnaudžiavimą. O jeigu piktnaudžiavimas atsiskleidžia vėliau, išsiaiškinti, kas juose leidžia tam pasilikti – ar tai jų tikėjimas? Ar nesėkmės pojūtis? Baimė to, kas jam atsitiks, jeigu jis liausis? Kas kitame asmenyje, kurio atžvilgiu jis piktnaudžiauja, verčia jį tęsti tokius santykius. Nepagrąžintas sąžiningumas savo paties atžvilgiu yra pirmasis žingsnis pasitraukti iš piktnaudžiavimo.

Jėzus pasakė, kad skyrybos yra duotos dėl širdies kietumo*. Tai buvo atsakas į žydų skyrybų įstatymą**, kurį Jis pacitavo hipotetiškame kelis kartus susituokusios ir išsiskyrusios moters pavyzdyje. Kiekvieną kartą prieš skyrybas vyrai jos „nekęsdavo“, ir kiekvieną kartą ji tapdavo švari prieš Viešpatį ir galėdavo tuoktis iš naujo. (Jeigu kam nors įdomu – šia tema aš esu išleidęs CD/mp3 serijas)

Pažįstu vieną porą turinčią 5 vaikus, kurioje vyras reguliariai muša žmoną taip, kad ji nusėta randais nuo veido iki juosmens, ir tai tik blogėja. Jis neklausė manęs ir nepriėmė pagalbos, o ji nesutiko jo palikti. Dėl savo kietos širdies, kurią demonstruodavo smurtaudamas prieš ją, jis suardė sandorą ir įžadus duotus jai prieš Viešpatį. Todėl tiek prieš Dievą, tiek ir prieš žmones ji tikrai turėjo pagrindą skirtis. Bet ji nenorėjo skirtis net nors kuriam laikui. Kai paskutinį kartą juos mačiau, du jų paaugliai sūnūs, jau buvo pradėję skriausti savo merginas... labai liūdna. *Mt 19:8; **Įst 24:1-4

Štai keli praktiški požymiai, kad tu esi santykiuose, kuriais piktnaudžiaujama:
Jie palaipsniui atkerta tave nuo kitų šeimos, draugų, ir tu esi uždaromas rate. Jie seka kur tu būni, arba visada nori žinoti ką darai, žinoti nori tik savanaudiškai. Vis „atleidžia“ tau (nes visada tavo kaltė), niekada neparodo, kad ir kita pusė turėtų atsiprašyti/atgailauti. Pastoviai grasina, pradedant savižudybe jeigu paliksi, baigiant grasinimais nužudyti tave patį, paimti tavo pinigus, sugniuždytini tave ar sugriauti tavo reputaciją tavo šeimos ar draugų akyse bei darbe.

Ar atpažįsti kai kuriuos šitų bruožų, o gal atpažinai juos piktnaudžiaujančioje surinkimo (bažnyčios) kultūroje? Jei iš tavęs reikalauja lankyti tik jų surinkimą. Jei kaltina tave, nors tu žinai, kad esi laisvas lankyti ar savanoriauti, ar to nedaryti. Jei naudoja dangų ar pragarą manipuliuodami ir grasindami tau. Nuduoda, kad esi problematiškas, o lyderiai nepakaltinami, jiems nieko negali prikišti. Jie meistriškai išsisuka, apverčia bet kokią situaciją ir apkaltina kažką kitą lygiai taip, kaip piktnaudžiaujantis sutuoktinis. Neik, bet bėk prie artimiausio išėjimo!

Bet aš myliu juos mėgstu surinkimo mokymą, myliu savo sutuoktinį, mėgstu savo darbą
Čia aš norėčiau pabrėžti faktą, kad mūsų mąstymo fone visada turi atsispindėti samprata, kad mes, kiekvienas individualiai, stosime prieš Viešpatį Jėzų, duoti apyskaitos už savo gyvenimą. Tada nebebus galimybės pasakyti: „Velnias privertė mane tai padaryti“; arba: „Mano žmona pakreipė mane eiti šiuo keliu“; arba: „Jei tėtis nebūtų miręs, kai man buvo 12, aš būčiau kitoks“; arba: „Net keliuose surinkimuose aš patyriau dvasinį piktnaudžiavimą“...

Sėkmingi žmonės Kristuje suvokia apie „teismo dieną“. Kiekviename savo sprendimų taške, jie yra čia ir dabar, nes Tiesos Dvasia gyvena mumyse ir nurodo teisingą sprendimą kiekvienoje situacijoje. Tie, kurie bręsta Kristuje, gyvenimo kelionėje daro teisingus, nors dažnai sunkius sprendimus. Čia ir dabar, prieš Jį jie nori būti teisūs daugiau, nei pasirodyti teisūs prieš kitus.

Teismo dieną negalėsi stovėti su piktnaudžiautoju laikydamas jo ranką ir aiškindamas Viešpačiui, kad tai jis tau trenkė. Jis pats ten stovės vienas ir aiškins savo veiksmus, ir nebeturės galimybės išsisukti, apkaltinti tave, savo tėvą ar tai kas įvyko, kai jiems buvo devyneri. Bręstant, teismo diena yra kiekviena diena. Tie kurie bręsta yra pasiruošę teisti save ir pasiruošę, kad Viešpats atidengtų viską, kas vyksta jų širdyje ar gyvenime kas nėra teisinga. Kad galėtų tai ištaisyti.

Ateina laikas, kai tas, kuriuo piktnaudžiaujama, turi leisti piktnaudžiautojui pasitraukti ir stotis ant savo kojų. Tas momentas dažniausiai pribręsta, kai savirealizacijos poreikis nustumiamas iki savisaugos lygio. Jei ir toliau tęstųsi tokie santykiai, jie įgalintų piktnaudžiavimą arba asmuo patektų į pavojų.

Prisimenu kai meldžiausi už žmogų, kuris buvo priklausomas nuo heroino. Beveik nuo paauglystės, laikas nuo laiko, jis krisdavo dėl šios priklausomybės. Viešpats jam davė pranašystę, kad Jis yra su juo, bet išėjimas iš priklausomybės busiąs pats sunkiausias dalykas, koks kada buvo jo gyvenime. Tačiau kai jis darys teisingus sprendimus, Viešpats bus su juo. Nebus dangiško „užtrauktuko“ kai iš karto pasidaro geriau, tik tai, kad Jis bus ten su juo, kiekviename sprendime.

Karalius Saulius piktnaudžiavo vienu žmogumi Dovydu
Piktnaudžiautojas dažniausiai kenkia tik vienam asmeniui. Jis gerai slepia šitą faktą nuo kitų. Ar tai būtų pykčio proveržiai ar žodinis smurtas, ar smurtavimas ignoruojant, užsidarant savyje ar atsisakant namuose kalbėti su sutuoktiniu, tas pats asmuo gali eiti į surinkimą ir garbindamas patirti Viešpaties artumą. Jis net gali kažko išmokti iš Žodžio. Tačiau už uždarų durų jis pasilieka piktnaudžiautoju. Kaip ir karalius Saulius, jis niekada neleidžia Dievo Dvasiai, jo pakeisti ilgam.

Ankstesnė serija buvo apie emociškai nesveikus krikščionis, ši serija yra jos tęsinys. Tačiau tai gali padėti tik tada, jeigu bus pastebimi emociškai nesveiki ir ligoti piktnaudžiavimo požymiai. Daugeliu atvejų, norint išsilaisvinti nuo piktnaudžiaujančių santykių ar santykių su emociškai nesveiku tikinčiuoju, reikia gilios profesionalų pagalbos. Šios serijos išryškina Žodžio šviesą ir apšviečia žmogaus elgesį. Tačiau išsilaisvinant, kažkas turi eiti greta ir padėti.

Kitą savaitę nauja tema. Iki tada, būkite palaiminti.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą