Sveiki,
Vienas
žmogus gavo dovanų kalbančią papūgą, bet ta papūga turėjo siaubingas nuostatas ir dar siaubingesnį leksikoną.
Kiek įmanydamas žmogus stengėsi pakeisti užgauliojantį papūgos žodyną, bet niekas
nepadėjo. Vieną dieną papūga buvo ypač nemandagi, pikta ir susierzinusi. Žmogus
įkišo ją į šaldytuvą, iš ten iš karto pasigirdo riksmas, maldavimas ir
atsiprašymai.
Kai
jis atidarė duris, papūga švelniai užšoko ant ištiestos rankos ir mandagiai
pasakė: „Atsiprašau už savo elgesį. Aš įžeidžiau ir sužeidžiau tave, pažadu
pakeisti savo elgesį. Prašau priimk mano nuoširdų ir nusižeminusį atsiprašymą.“
Apstulbęs žmogus net nespėjo paklausti, kas gi taip greitai pakeitė jos elgesį,
kai staiga papūga pasakė: „Jei galiu maloniai paklausti jūsų sere, o ką buvo
padaręs tas viščiukas?“
Jie neleido
Viešpaties Dvasiai jų pakeisti
Šis
humoristinis pavyzdys parodo žemesniosios žmogaus dalies (papūgos įvaizdis)
elgesį. Mes dažnai neleidžiame užsitęsusiems dalykams, vykstantiems mūsų
gyvenime, mus pakeisti, kol galiausiai įvyksta kažkas dramatiško. Tam tikru
momentu, galime stebėtis, kad vyksta tokie dalykai, bet kad jie nugrimztų ir iš
tiesų ilgam laikui mus pakeistų, reikalinga sąžininga savistaba.
Skriaudėjo
dėmesys orientuotas į tai ką pasakyti kitiems – kas negerai su
kitais. Nes taip iš dalies jis nukreipia dėmesį nuo savęs, kad jam pačiam
nereikėtų pasikeisti, pasitaisyti ar priimti. Jo pykčio proveržiai skirti tam,
kad kitas asmuo atsitrauktų, kad nestovėtų per daug arti jo, arba, kad
artimasis susigūžtų savyje, tylioje paniekoje. Tai kaip apsaugos mechanizmas
atitolinantis nuo skriaudėjo kitą žmogų ar situaciją. Piktnaudžiautojas dažnai
pyksta ant gyvenimo.
Kaip
piktnaudžiautojas liaujasi būti piktnaudžiautoju: apreiškimas ir po to sekantis
sunkus darbas
Visų
pirma piktnaudžiautojas turi gauti apreiškimą, kad jis toks, visiškai
nepagražintą ir sąžiningą savo atžvilgiu. Tada jis turi tai sujunti su noriu
keistis, kuris turi būti didesnis nei noras pasilikti tame kas esi.
Tai
procesas vedantis į aiškumo ir atvirumo momentą – procesas po apreiškimo.
Daug kartų žmonės meldžiasi, kad Dievas paliestų juos ir, kad vykstantys
užsitęsę dalykai pasibaigtų. Tačiau tiek Žodis, tiek realus gyvenimas rodo, kad
dažniausiai Jis tik eina kartu su jais, iš sutrikusių ir išnaudojančių santykių
į normaliai veikiančius ir gydančius santykius. Ir tai užtrunka. Jie turi
susitvarkyti su savo problemomis, išmokti save kontroliuoti ir tapti pakankamai
sąžiningais tvarkydamiesi su pačiomis asmeniškiausiomis savo širdies dalimis.
Kai kurie to nebuvo darę visą savo gyvenimą. Jiems tai nauja teritorija, ir tai
reiškia, kad reikia nusižeminti, nes analizuojant, galiausiai pasirodo, kad tai
išdidumo problema, neleidusi jiems keistis. (Dažnai ji būna
sujunta su baime)
Piktnaudžiaujantis
asmuo viską turi vadinti tikraisiais vardais. Taip pat turi sąžiningai
pripažinti, kas jame skatina tą piktnaudžiavimą. O jeigu piktnaudžiavimas
atsiskleidžia vėliau, išsiaiškinti, kas juose leidžia tam pasilikti – ar tai jų tikėjimas?
Ar nesėkmės pojūtis? Baimė to, kas jam atsitiks, jeigu jis liausis? Kas kitame asmenyje, kurio
atžvilgiu jis piktnaudžiauja, verčia jį
tęsti tokius santykius. Nepagrąžintas sąžiningumas savo paties atžvilgiu yra pirmasis
žingsnis pasitraukti iš piktnaudžiavimo.
Jėzus
pasakė, kad skyrybos yra duotos dėl širdies kietumo*. Tai buvo atsakas į žydų
skyrybų įstatymą**, kurį Jis pacitavo
hipotetiškame kelis kartus susituokusios ir išsiskyrusios moters pavyzdyje.
Kiekvieną kartą prieš skyrybas vyrai jos „nekęsdavo“, ir kiekvieną kartą ji
tapdavo švari prieš Viešpatį ir galėdavo tuoktis iš naujo. (Jeigu kam nors
įdomu – šia tema aš esu išleidęs CD/mp3 serijas)
Pažįstu
vieną porą turinčią 5 vaikus, kurioje vyras reguliariai muša žmoną taip, kad ji
nusėta randais nuo veido iki juosmens, ir tai tik blogėja. Jis neklausė manęs
ir nepriėmė pagalbos, o ji nesutiko jo palikti. Dėl savo kietos širdies, kurią
demonstruodavo smurtaudamas prieš ją, jis suardė sandorą ir įžadus duotus jai
prieš Viešpatį. Todėl tiek prieš Dievą, tiek ir prieš žmones ji tikrai turėjo
pagrindą skirtis. Bet ji nenorėjo skirtis net nors kuriam laikui. Kai paskutinį
kartą juos mačiau, du jų paaugliai sūnūs, jau buvo pradėję skriausti savo
merginas... labai liūdna. *Mt 19:8;
**Įst 24:1-4
Štai keli praktiški
požymiai, kad tu esi santykiuose, kuriais piktnaudžiaujama:
Jie palaipsniui
atkerta tave nuo kitų – šeimos,
draugų, ir tu esi uždaromas rate. Jie seka kur tu būni, arba
visada nori žinoti ką darai, žinoti nori tik savanaudiškai. Vis „atleidžia“ tau
(nes visada tavo kaltė), niekada neparodo, kad ir kita pusė turėtų
atsiprašyti/atgailauti. Pastoviai grasina, pradedant savižudybe jeigu paliksi, baigiant grasinimais
nužudyti tave patį, paimti tavo pinigus, sugniuždytini tave ar sugriauti tavo reputaciją tavo šeimos
ar draugų akyse
bei darbe.
Ar
atpažįsti kai kuriuos šitų bruožų, o gal atpažinai juos piktnaudžiaujančioje
surinkimo (bažnyčios) kultūroje? Jei iš tavęs reikalauja lankyti tik jų
surinkimą. Jei kaltina tave, nors tu žinai, kad esi laisvas lankyti ar
savanoriauti, ar to nedaryti. Jei naudoja dangų ar pragarą manipuliuodami ir
grasindami tau. Nuduoda, kad esi problematiškas, o lyderiai nepakaltinami,
jiems nieko negali prikišti. Jie meistriškai išsisuka, apverčia bet kokią
situaciją ir apkaltina kažką kitą – lygiai taip,
kaip piktnaudžiaujantis sutuoktinis. Neik, bet bėk prie artimiausio išėjimo!
Bet aš myliu juos – mėgstu surinkimo mokymą, myliu savo
sutuoktinį, mėgstu savo darbą
Čia
aš norėčiau pabrėžti faktą, kad mūsų mąstymo fone visada turi atsispindėti
samprata, kad mes, kiekvienas individualiai, stosime prieš Viešpatį Jėzų, duoti
apyskaitos už savo gyvenimą. Tada nebebus galimybės pasakyti: „Velnias privertė
mane tai padaryti“; arba: „Mano žmona pakreipė mane eiti šiuo keliu“; arba:
„Jei tėtis nebūtų miręs, kai man buvo 12, aš būčiau kitoks“; arba: „Net
keliuose surinkimuose aš patyriau dvasinį piktnaudžiavimą“...
Sėkmingi
žmonės Kristuje suvokia apie „teismo dieną“. Kiekviename savo sprendimų taške,
jie yra čia ir dabar, nes Tiesos Dvasia gyvena mumyse ir nurodo teisingą
sprendimą kiekvienoje situacijoje.
Tie,
kurie bręsta Kristuje, gyvenimo kelionėje daro teisingus, nors dažnai sunkius
sprendimus. Čia ir dabar, prieš Jį jie nori būti teisūs daugiau, nei pasirodyti
teisūs prieš kitus.
Teismo
dieną negalėsi stovėti su piktnaudžiautoju laikydamas jo ranką ir aiškindamas
Viešpačiui, kad tai jis tau trenkė. Jis pats ten stovės vienas ir aiškins savo
veiksmus, ir nebeturės galimybės išsisukti, apkaltinti tave, savo tėvą ar tai
kas įvyko, kai jiems buvo devyneri. Bręstant, teismo diena yra kiekviena diena.
Tie kurie bręsta yra pasiruošę teisti save ir pasiruošę, kad Viešpats atidengtų
viską, kas vyksta jų širdyje ar gyvenime – kas nėra teisinga. Kad galėtų tai ištaisyti.
Ateina laikas, kai
tas, kuriuo piktnaudžiaujama, turi leisti piktnaudžiautojui pasitraukti ir
stotis ant savo kojų. Tas momentas dažniausiai pribręsta, kai savirealizacijos
poreikis nustumiamas iki savisaugos lygio. Jei ir toliau tęstųsi tokie
santykiai, jie įgalintų piktnaudžiavimą arba asmuo patektų į pavojų.
Prisimenu
kai meldžiausi už žmogų,
kuris buvo priklausomas nuo heroino. Beveik nuo paauglystės, laikas
nuo laiko, jis krisdavo dėl
šios priklausomybės. Viešpats jam davė pranašystę, kad Jis yra su juo, bet
išėjimas iš priklausomybės busiąs pats sunkiausias dalykas, koks kada buvo jo
gyvenime. Tačiau kai jis darys teisingus sprendimus, Viešpats bus su juo. Nebus
dangiško „užtrauktuko“ kai iš karto pasidaro geriau, tik tai, kad Jis bus ten
su juo, kiekviename sprendime.
Karalius Saulius
piktnaudžiavo vienu žmogumi – Dovydu
Piktnaudžiautojas
dažniausiai kenkia
tik
vienam asmeniui. Jis gerai slepia šitą faktą nuo kitų. Ar tai būtų pykčio
proveržiai ar žodinis smurtas, ar smurtavimas ignoruojant, užsidarant savyje ar
atsisakant namuose kalbėti su sutuoktiniu, tas pats asmuo gali eiti į surinkimą
ir garbindamas patirti Viešpaties artumą. Jis net gali kažko išmokti iš Žodžio.
Tačiau už uždarų durų jis pasilieka piktnaudžiautoju. Kaip ir karalius Saulius,
jis niekada neleidžia Dievo Dvasiai, jo pakeisti ilgam.
Ankstesnė
serija buvo apie emociškai nesveikus krikščionis, ši serija yra jos tęsinys. Tačiau tai
gali padėti tik tada, jeigu bus pastebimi emociškai nesveiki ir ligoti
piktnaudžiavimo požymiai. Daugeliu atvejų, norint išsilaisvinti nuo
piktnaudžiaujančių santykių ar santykių su emociškai nesveiku tikinčiuoju, reikia
gilios profesionalų pagalbos. Šios serijos išryškina Žodžio šviesą ir apšviečia
žmogaus elgesį. Tačiau išsilaisvinant, kažkas turi eiti greta ir padėti.
Kitą savaitę nauja
tema. Iki tada, būkite palaiminti.
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.