Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. birželio 6 d., pirmadienis

Emociškai sergantys krikščionys. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. gegužės mėn. 21 d.,

Sveiki,
Praeitą savaitę pasidalinau kai kuriomis gana geromis ir logiškomis Pauliaus instrukcijomis apie tai, kaip krikščionys, kurie turi netikinčius viršininkus, turi juos gerbti ir rodyti jiems tinkamą pagarbą. Kai viršininkas yra krikščionis, tokiam dirbantis kitas krikščionis, turi rodyti dar didesnę pagarbą, nes jie yra broliai.

Vis tik yra ir tokių, kurie dėl savo asmeninių idėjų atmeta protingą ir logišką tikėjimą, tokie atsiduria emocinio susirgimo kelyje. Nekalbu apie tuos, kurių neįprastą elgesį sąlygoja smegenyse sutrikęs cheminis balansas. Kalbu apie krikščionis, kurie fiziškai funkcionuoja normaliai, tačiau, kaip apibūdina Paulius, emociškai ir protiškai serga kai kuriose gyvenimo srityse.

Nemanau, kad Paulius čia kalba apie viešumoje klaidingai mokančius žmones, apie tai, kaip anot jų, reikia elgtis viešumoje arba kaip darbuotojas turi gerai tarnauti savo viršininkui. Sveikus žodžius atmetantys žmonės, visų pirma tai daro konfidencialiai – savo širdyse ir tik po to atsigręžia į tuos, kurie jų manymu yra atviri priimti jų tikėjimą.

Gali būti, kad savąjį anonimiškumą jie realizuoja internete, saugiai atranda į tuos pačius nesveikus dalykus susitelkusius kitus asmenis. Gali būti, kad jie bando dominuoti mažoje grupelėje, įterpti savo nesveiką požiūrį, nesvarbu, kad ir kokia būtų tema. Galbūt jie rašo e-laiškus nepažįstamiems, pasakoja apie savo tikėjimą arba apie tai, kas neteisinga tų nepažįstamųjų tikėjime. Gali būti, kad jų apgailėtinas idėjas atmetančiam sutuoktiniui, savąsias tiesas jie įrodinėja taip, kad tai peržengia visas bendravimo ribas santuokoje. Ir tuo pačiu, jie neleis nei vienam arti jų esančiajam veikti taip, kad šie paveiktų juos pačius ir jie pasikeistų. Šis subtilus sveiko proto atmetimas ir gerų nuostatų, išlaikančių sveikus santykius nepaisymas, yra pirmasis žingsnis link emocinės ligos kažkurioje gyvenimo srityje.

Praeitą savaitę nagrinėjome pirmąsias tris eilutes, kuriose Paulius kalba apie tuos, kurie atmeta švarų ir sveiką mokymą. Tęskime toliau – 1 Timotiejui 6:4:

4 eilutė: „...tas yra išdidus, nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais…“
Žodžiui „išdidus“ nusakyti, Paulius parenka žodį „tuphoo“ reiškiantį – „įvyniotas dūmuose“. Šiuo žodžiu dar apibūdinamas viesulas, šiuolaikiniais terminais – uraganas Didžiajame vandenyne, didelės galios sūkurinis ciklonas. Būtent taip Pauliaus apibūdina šiuos, pagal mūsų vertimą „išdidžius“ žmones.

Jie įvynioti cirkuliuojančiuose dūmuose, paslepiančiuose tikrąjį asmens vaizdą, esantį po tais dūmais. Asmuo esantis „tuphoo“, sukasi žodžių sūkuryje ir savajame teisume, todėl dažnai sukelia sumaištį ir savo santykių griūtį, ypač su mylimaisiais. Tuo pačiu, dėl šitokios savo prigimties, kad yra įsivyniojęs dūmuose, kitiems jis atrodo teisiu ir dievobaimingu.

Ankstesnėje eilutėje Paulius sakė, kad Evangelija ir Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiai veda į dievotumą. Dievotumas plaukia iš krikščioniško charakterio įsišaknijusio meilėje ir kiekvienoje srityje pasireiškiančio doru gyvenimu. Tačiau kaip pasakyta 2 eilutėje, įsivyniojusieji žmonės nėra funkcionalūs santykiuose.

Išdidumo prigimtis
Išdidumas ne visada pasireiškia aplink besisukinėjančio povo, norinčio atkreipti į save dėmesį, įvaizdžiu. Išdidumas labai subtilus, jo šaknis užsispyrimas – reikalavimas viską leisti daryti savuoju būdu.

Pavyzdžiui kalbant apie šėtono prigimtį – kai cherubinas Liuciferis atmetė Dievą, jo išdidumo nuodėmė pasireiškė užsispyrimu – veikti savuoju būdu. Ezechielio 28: 15-17 mums pasakoja, kad jis buvo tobulas dėl savo valdžios ir grožio, tačiau viduje buvo pripildytas smurto – jo širdyje ir prote vyko karas, karas tarp Dievo ir jo paties veikimo būdų.

Tik pats išdidusis gali nulemti savo pasikeitimą
Jei pastudijuosite žodžius „išdidus“ ir „išdidumas“, atrasite, kad tai nuodėmė, kurią tik pats išdidus žmogus gali pakeisi. Dievas negali „padaryti“ jo nuolankiu. Jis negali pašalinti išdidumo iš žmogaus širdies savo valios aktu. Kaip ir matome šėtono atveju, išdidumas yra vidinė kova dėl pripažinimo.

Tačiau Jis gali ir leis asmeniui patirti veiksmų pasekmes – sustabdyti arba labai apriboti santykius, netgi leisti netekti darbo ar dar daugiau… Jis viliasi, kad kentėdamas savo veiksmų pasekmes, asmuo pasižiūrės į save ir nusižemins prieš Jį, pripažins savo klaidą ir atgaus savo emocinę bei proto sveikatą.

Išdidumas yra vienintelė nuodėmė visų nuodėmių tarpe, kuriai, kaip teigia Biblija, Dievas aktyviai „priešinasi“. Čia naudojamo žodžio „antitasso“ reikšmė: „anti“ reiškia „prieš“ ir „tasso“ – „paruošti“. Tai buvo karinis terminas, apibūdinantis aktyviai mūšiui paruoštą armiją. Šiame kontekste jis yra naudojamas kalbant apie kovoti nusiteikusį Dievą, prieš, kurioje nors gyvenimo srityje, išdidžiai besielgiančius krikščionis. Jis juos myli, tad kitose srityse, kuriose vaikščiojama su Juo – laimina, bet šioje srityje, Jis yra kaip karo vadas ruošiantis mūšį prieš juos.

Paulius tęsia: „…nieko neišmano, serga nuo ginčų ir nuo svaidymosi žodžiais...“


Pastaroji minties linija yra viso šio Pauliaus mokymo centre, viskas kas pasakyta prieš tai, veda į ją, o tai kas sakoma toliau, ją išbaigia, taip skaitytojui lengviau daryti išvadas. Taigi esame centriniame Pauliaus mokymo taške.

Frazė „nieko neišmano“ yra kilusi iš graikiškų žodžių „epistamai“ ir „meden“. „Epistamai“ reiškia „suprasti“, o „meden“ reiškia „nieko“. Taigi šitie žmonės nieko kaip reikiant nesupranta. Ta pati frazė yra panaudota kalbant apie Abraomą, Hebrajams 11:8, kai jis ėjo ketindamas paaukoti Izaoką, „nesuprasdamas“ kur eina. Taigi čia ta pati Abraomo koncepcija, tik negatyviąja prasme – jie pradėjo eiti tolyn, nesveikuoju keliu, ir net nežino kur eina, nors teigia, kad žino ir galbūt tikrai taip galvoja. Vis tik Raštas sako, kad jie nežino ir nesupranta.

Štai čia Paulius pavadina juos „nesveikais“ ...nesveikai mėgsta klausimus ir ginčus...“ Žodis „nesveikas“ – „noseo“, „sergantis“, „nesveikas“, naudojamas tuo metu, kai reikia apibūdinti protines ir/arba emocines negalias, ypač, kai matosi liguistas susidomėjimas ir nesveikas negerų dalykų troškimas. Šuo atveju Paulius taip apibūdina dvasinių ir emocinių troškimų pasireiškimą, kažkokiems nesveikiems dalykams.

„Ginčia“ pažodžiui reikšia „žodžių mūšiai“ Jie yra tokie išsbalansavę, jog ieško „žodžių mūšių“ su kitais žmonėmis. Frazė „žodžių mūšiai“ graikų kalboje - „logomachia“. Jis kyla iš „logos“ – „žodis“ ir „machia“ – priešiškumas, kova, darymas ir kariavimas.

Pagalvok apie „machia“ šaknį ir anglišką žodį „machine“ (mašina) – tai kažkas, kas veikai naudoja trintį ir sunkų darbą. Užduodami klausimus ir kovodami žodžiais, šie žmonės veikia kaip mašina. Jie aktyviai ieško su kuo galėtų „kovoti žodžiais“, ir kaip sako Paulius – tuo serga.

Jie gali turėti savo „numylėtąsias doktrinas“, dėl emocinių priežasčių atsisakyti sveikų santykių, atmesti sveikas mintis. Toks asmuo gali būti apsėstas depresinių minčių, kurios žeidžia jį patį ar kitus, gali būti susitelkęs į tariamą Dievo judėjimą ar kokį nors lyderį. Lygiai taip, vedini maniakiškų paskatų, persekiotojai persekioja įžymybes, o viso to tikslas – atkreipti dėmesį. Taip veikia emociškai sergantis, pernelyg į kažką susitelkęs asmuo.

Kalbant apibendrintai, žmonės, kurie šalinasi sveikų santykių ir sveiko mokymo, net įsispyrę laikosi, kad tik viskas būtų daroma pagal juos. Išoriškai jie gali pasirodyti dievoti, bet jų širdyje vyksta mūšis, nes jų asmeninis gyvenimas neatitinka išorinės dievotumo išvaizdos. Taigi jie įsivynioję dūmuose, susitelkę į žodžių karus, aktyviai ieško progos kažką pagauti dėl žodžio, kad tik galėtų su kuo nors kovoti. Tačiau visa tai, tik dūmų ekranas. Jie, tai dvasinės salos, naudojančios žodžių karus, kad nukreiptų kitų dėmesį, nuo tikrųjų savo problemų.

Šioje srityje, Dievas jiems aktyviai priešinasi. Nors Jis už juos, ir palaimins juos darbe ir gyvenime, apsaugos ir aprūpins, bet būtent šioje srityje, Jis pradėjo prieš juos mūšį – Jis priešinasi jiems. Šitiems žmonėms reikia pasiduoti, atsisakyti vidinės kovos, nusižeminti ir tyrai, visa širdimi, paklusti Dievui...

Šiandien baigiau limitą. Kitą kartą – išvados ir, kaip sveikieji gali padėti. Iki tada, palaiminimai,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.