Sveiki,
Ar
žinote, kad Paulius rašė apie emociškai sergančius krikščionis? Jis rūpestingai
apibūdino simptomus ir ką reikia daryti, kai susiduri su tokiu žmogumi. Ką turi
daryti pats asmuo, kad atgautų emocinę sveikatą.
Ši
tema tokia svarbi, kad aš siūlau audio mokymą apie tai. Tai savotiškai užbaigtų
šitą 3 dalių „Savaitės minčių“ seriją. Audio mokyme aš pateiksiu daugiau
detalių ir tikrų gyvenimiškų situacijų, jos padės išsamiau apžvelgti šią
svarbią temą.
Kaip Paulius pradėjo
kalbėti apie emociškai nesveikus krikščionis
Rašydamas
pirmą laišką Timotiejui, 6:1-6 eilutėse, Paulius vysto emociškai ar protiškai sergančių
krikščionių temą. Jo teiginys, kad žmonės, apie kuriuos jis rašo yra emociškai nesveiki,
yra šių 6 eilučių dėstymo centre. Pirmose 3 eilutėse jis aptaria jų širdies
būklę, tada, iki 6 eilutės, apibūdina juos kaip protiškai sergančius ir išvardina
jų veiksmus. Šiandien – tos pirmosios 3 eilutės apie širdį.
Pirmos
2 eilutės moko vergus, kaip dirbti nešant vergystės jungą. Dievas neuždraudė
vergovės, nors mes visi esame lygūs Kristuje. Tąkart Jis veikė kultūroje,
kurioje buvo vergovė, Viešpats visada praktiškas.
1 eilutė: „Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais
visokeriopos pagarbos, kad nebūtų piktžodžiaujama Dievo vardui ir mokymui.“
Mūsų
dienomis tai tinka tikintiems darbuotojams, kurie turi netikinčius viršininkus.
Paulius mokė, kad krikščionims privalu turėti atsakomybės jausmą, jie turi gyventi
ir užtikrinti, kad jų veiksmai netaptų priežastimi netikintiems blogai kalbėti
apie Viešpatį. Matant kaip krikščionys veikia savo darbo vietoje, turi būti pašlovintas
Dievas.
Pirma
eilutė – apie mūsų atsakomybės jausmą viešumoje, kad gyventume dievobaimingai,
žinodami, jog Kristus gyvena mumyse.
2 eilutė: „O tie,
kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina, kadangi jie yra broliai; geriau tegul jiems dar uoliau
tarnauja, nes, gaunantys naudą, yra tikintys ir mylimi. Taip mokyk ir taip
ragink!“
Graikiškas žodis išverstas kaip niekinti yra „kataphroneo“, pažodžiui – „mąstyti iš aukštai“. Jis
kartais verčiamas „negerbti“. Šis sudėtinis žodis sudarytas iš „kata“
reiškiančio – žemyn; ir „phren“ reiškiančio – protas; žeminančiai mąstyti apie
kitą, arba niekinti jį.
Antroji eilutė yra apie mūsų atsakomybės jausmą – gyventi
dievobaimingą gyvenimą mus supančių santykių ribose.
3 eilutė: „Jei
kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei dievotumo
mokymu...“
Paulius sako, jog jeigu žmogus moko priešingai „heterodidaskaleo“
tai yra - moko kito mokymo, iš žodžio „heteros“, reiškiančio – kito/skirtingo;
ir „didaskalos“ – mokytojas, visa šita reiškia, kad pastarojo klausytojai turi
kitą mokytoją, jie atmeta Pauliaus mokymą ir klauso kito balso. Klauso „kito
šeimininko” kuriam teikia pirmenybę prieš Pauliaus sveiką išmintį.
Turėkime omenyje ko Paulius prašo
pirmose dviejose eilutėse...
Koks sveiko proto asmuo atmestų mokymą, kuris moko kaip reikia
elgtis dirbant netikinčiam viršininkui ir kaip reikalinga didesnė pagarba, kai
viršininkas tikintis? Kas atmestų sveiką nuovoką, logiką ir išmintingus
nurodymus?
Prieš išvardindamas emociškai nesveiko krikščionio
simptomus, jis teigia, kad toksai žmogus pirmiausia atmeta mokymą. Kuomet pradedamas
ignoruoti sveikas protas ir loginis mąstymas apie tai, ką reiškia vaikščioti su
Kristumi ir ką reiškia dievobaimingi santykiai, tuomet ir pasideda pirmieji žingsniai
emocinio ir protinio susirgimo link bei pasirodo pirmieji simptomai. Šiose 2
eilutėse Paulius kalba apie santykius ir žmones, kurie bendraudami su kitais
atmeta sveiką nuovoką, socialinius įgūdžius ir išmintį. Deformuoti santykiai
arba santykių šalinimasis yra pirmasis ženklas, kad asmuo žengia emocinės ir
protinės ligos lik.
Tokiems asmenims kyla daugybė problemų su tuo, kas daugumai
krikščionių yra sveika nuovoka ir logika. Šie asmenys turi kitų idėjų ir kitų
„balsų“, kurie, dėl jų pačių minčių, jiems sako atmesti sveikuosius dalykus ir
klausimus jų atžvilgiu.
Vėliau pamatysime, kad pagrindiniai, emociškai sergančio
žmogaus bruožai anot Pauliaus – arogancija ir užsispyrimas.
3 eilutė tęsia: „ir nesutinka su
sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais“
Žodis sutinka yra „proserchomai“ ir reiškia ateiti link, jis panaudotas
Hebrajams 10:1 kalbant apie tuos, kurie prisiartino prie Viešpaties. O čia jis naudojamas
negatyviąja prasme, nes žmonės atsisakė prisiartinti prie Viešpaties. Šis žodis
taip pat reiškia linktelėti galvą – sutinkant. Kas pritardamas Viešpačiui linkteli,
prisiartins prie Jo, o šie žmonės atsisako sutikti ir prisiartinti.
Jie nesutinka su sveika nuovoka, logika
ir „sveikais žodžiais“. Jie skelbiasi turį naują, nuostabų Viešpaties apreiškimą
ar senojo mokymo taisymą. Dėl vienų ar kitų priežasčių, jie tampa ypač apsėsti kažkokia
idėja – galbūt apie savo įvaizdį, galbūt apie savo išvaizdą, gali būti
susitelkę į savojo gyvenimo pabaigą, arba turi kitokių, panašių apsėstų minčių.
Kadangi jie atmeta sveiką protą ir
logiką, kurių visi kiti laikosi, jie tampa dvasinėmis salomis – vieniši
tame kuo jie tiki. Netgi savo santuokose jie nesugeba savo širdyse artintis
prie Viešpaties, nesugeba leisti kam nors priartėti santykiuose su jais, netgi nesugeba
dalyvauti bendrame tikėjime su savo sutuoktiniu ar draugais.
„Sveiki žodžiai“...
...yra „hygiano“, iš čia kyla žodis „hygene“
arba švarus – švarūs žodžiai, sveikas
mokymas. Atkreipkite dėmesį, ką toliau Paulius sako apie tai, kai kas nors priima
kitokį moką. Toksai įgyja kitą šeimininką kurio ir klauso, jis atsisako artintis
prie Viešpaties, prie Jo švaraus ir sveiko mokymo. Patarimas draugams ir šeimai
– nemėginkite jiems padėti. Niekas negali jų įtikinti, kad savo mąstyme jie yra
praradę pusiausvyrą. Jie įsitikinę, kad yra teisūs.
Dėl kitokio mokymo ir minčių, kurie
jiems neleidžia priartėti prie Viešpaties kaip asmens, atmesdami švarų mokymą,
šie žmonės toliau slysta į emocines ligas. Jie slepiasi už balansą praradusių
minčių ir doktrinos, kitus dažniausiai kaltina arogancija, kai tuo tarpu patys
asmeniškai atsisako artintis prie Viešpaties. Jų dvasinio gyvenimo fasadas
dažnai atstumia tuos, kurie juos labiausiai myli, ir kalbant šių eilučių
kontekste, jie atstumia netgi savo viršininkus ir bendradarbius, įvairius kitus
santykius – jie pasitraukia nuo kitų.
„... netgi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais ir
dievotumo mokymu.“
Paulius sako, kad faktiškai jie atmeta
Viešpaties Jėzaus žodžius, nors ir skelbiasi, kad Jam paklūsta specialiame
apreiškime. Praktiškai jie negali priimti Jo minčių, nes niekaip nepalieka
savųjų. Jiems jų mintys svarbesnės nei Jėzaus, nors Jis asmenį veda giliau į
artimą vaikščiojimą ir dievotumą.
Dievotumą krikščionis demonstruoja charakteriu
– savo gyvenimu meilėje, skaidrumu, nuolankumu, sąžiningumu, davimu bei sveikais
santykiais. Aptariamieji žmonės yra visiškai priešingi šioms savybėms. Kalbant dvasine
prasme, jie nesiartina nei prie Viešpaties, nei prie savo sutuoktinių, nei prie
savųjų viršininkų, nei prie bendradarbių, nei prie draugų.
Matote kur link kreipia Paulius, jis
apibūdina širdies būklę tų, kurie atmeta sveiką protą ir logiką, greitai
netenka draugų, bet siekia platformos, kad būtų girdimi. Dažnai jie užsidaro
savyje. Apibūdintoji negalia dažniausiai vystosi dėl meilės sau stokos, kai
stokojama sveikos savivertės, iššauktos atstūmimu. Trumpai tariant, šie žmonės
nepažįsta besąlygiškos Tėvo meilės. Augdami ir/arba vėlesniuose santykiuose,
jie niekada nebuvo įsišakniję ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje ir iš tiesų,
jie nepažįsta Jo kaip Draugo.
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.