Emociškai sergantys krikščionys. 1 dalis

John Fenn, 2016 m. gegužės mėn. 14 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki,

Ar žinote, kad Paulius rašė apie emociškai sergančius krikščionis? Jis rūpestingai apibūdino simptomus ir ką reikia daryti, kai susiduri su tokiu žmogumi. Ką turi daryti pats asmuo, kad atgautų emocinę sveikatą.

Ši tema tokia svarbi, kad aš siūlau audio mokymą apie tai. Tai savotiškai užbaigtų šitą 3 dalių „Savaitės minčių“ seriją. Audio mokyme aš pateiksiu daugiau detalių ir tikrų gyvenimiškų situacijų, jos padės išsamiau apžvelgti šią svarbią temą.

Kaip Paulius pradėjo kalbėti apie emociškai nesveikus krikščionis

Rašydamas pirmą laišką Timotiejui, 6:1-6 eilutėse, Paulius vysto emociškai ar protiškai sergančių krikščionių temą. Jo teiginys, kad žmonės, apie kuriuos jis rašo yra emociškai nesveiki, yra šių 6 eilučių dėstymo centre. Pirmose 3 eilutėse jis aptaria jų širdies būklę, tada, iki 6 eilutės, apibūdina juos kaip protiškai sergančius ir išvardina jų veiksmus. Šiandien – tos pirmosios 3 eilutės apie širdį.

Pirmos 2 eilutės moko vergus, kaip dirbti nešant vergystės jungą. Dievas neuždraudė vergovės, nors mes visi esame lygūs Kristuje. Tąkart Jis veikė kultūroje, kurioje buvo vergovė, Viešpats visada praktiškas.

1 eilutė: „Vergai, esantys po jungu, telaiko savo šeimininkus vertais visokeriopos pagarbos, kad nebūtų piktžodžiaujama Dievo vardui ir mokymui.“

Mūsų dienomis tai tinka tikintiems darbuotojams, kurie turi netikinčius viršininkus. Paulius mokė, kad krikščionims privalu turėti atsakomybės jausmą, jie turi gyventi ir užtikrinti, kad jų veiksmai netaptų priežastimi netikintiems blogai kalbėti apie Viešpatį. Matant kaip krikščionys veikia savo darbo vietoje, turi būti pašlovintas Dievas.

Pirma eilutė – apie mūsų atsakomybės jausmą viešumoje, kad gyventume dievobaimingai, žinodami, jog Kristus gyvena mumyse.

2 eilutė: „O tie, kurie turi tikinčius šeimininkus, tegul jų neniekina, kadangi jie yra broliai; geriau tegul jiems dar uoliau tarnauja, nes, gaunantys naudą, yra tikintys ir mylimi. Taip mokyk ir taip ragink!“

Graikiškas žodis išverstas kaip niekinti yra „kataphroneo“, pažodžiui – „mąstyti iš aukštai“. Jis kartais verčiamas „negerbti“. Šis sudėtinis žodis sudarytas iš „kata“ reiškiančio – žemyn; ir „phren“ reiškiančio – protas; žeminančiai mąstyti apie kitą, arba niekinti jį.

Antroji eilutė yra apie mūsų atsakomybės jausmą – gyventi dievobaimingą gyvenimą mus supančių santykių ribose.

3 eilutė: „Jei kas nors moko kitaip ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais bei dievotumo mokymu...“

Paulius sako, jog jeigu žmogus moko priešingai „heterodidaskaleo“ tai yra - moko kito mokymo, iš žodžio „heteros“, reiškiančio – kito/skirtingo; ir „didaskalos“ – mokytojas, visa šita reiškia, kad pastarojo klausytojai turi kitą mokytoją, jie atmeta Pauliaus mokymą ir klauso kito balso. Klauso „kito šeimininko” kuriam teikia pirmenybę prieš Pauliaus sveiką išmintį.

Turėkime omenyje ko Paulius prašo pirmose dviejose eilutėse...

Koks sveiko proto asmuo atmestų mokymą, kuris moko kaip reikia elgtis dirbant netikinčiam viršininkui ir kaip reikalinga didesnė pagarba, kai viršininkas tikintis? Kas atmestų sveiką nuovoką, logiką ir išmintingus nurodymus?

Prieš išvardindamas emociškai nesveiko krikščionio simptomus, jis teigia, kad toksai žmogus pirmiausia atmeta mokymą. Kuomet pradedamas ignoruoti sveikas protas ir loginis mąstymas apie tai, ką reiškia vaikščioti su Kristumi ir ką reiškia dievobaimingi santykiai, tuomet ir pasideda pirmieji žingsniai emocinio ir protinio susirgimo link bei pasirodo pirmieji simptomai. Šiose 2 eilutėse Paulius kalba apie santykius ir žmones, kurie bendraudami su kitais atmeta sveiką nuovoką, socialinius įgūdžius ir išmintį. Deformuoti santykiai arba santykių šalinimasis yra pirmasis ženklas, kad asmuo žengia emocinės ir protinės ligos lik.

Tokiems asmenims kyla daugybė problemų su tuo, kas daugumai krikščionių yra sveika nuovoka ir logika. Šie asmenys turi kitų idėjų ir kitų „balsų“, kurie, dėl jų pačių minčių, jiems sako atmesti sveikuosius dalykus ir klausimus jų atžvilgiu.

Vėliau pamatysime, kad pagrindiniai, emociškai sergančio žmogaus bruožai anot Pauliaus – arogancija ir užsispyrimas.

3 eilutė tęsia: „ir nesutinka su sveikais mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais“

Žodis sutinka yra „proserchomai“ ir reiškia ateiti link, jis panaudotas Hebrajams 10:1 kalbant apie tuos, kurie prisiartino prie Viešpaties. O čia jis naudojamas negatyviąja prasme, nes žmonės atsisakė prisiartinti prie Viešpaties. Šis žodis taip pat reiškia linktelėti galvą – sutinkant. Kas pritardamas Viešpačiui linkteli, prisiartins prie Jo, o šie žmonės atsisako sutikti ir prisiartinti.

Jie nesutinka su sveika nuovoka, logika ir „sveikais žodžiais“. Jie skelbiasi turį naują, nuostabų Viešpaties apreiškimą ar senojo mokymo taisymą. Dėl vienų ar kitų priežasčių, jie tampa ypač apsėsti kažkokia idėja – galbūt apie savo įvaizdį, galbūt apie savo išvaizdą, gali būti susitelkę į savojo gyvenimo pabaigą, arba turi kitokių, panašių apsėstų minčių.

Kadangi jie atmeta sveiką protą ir logiką, kurių visi kiti laikosi, jie tampa dvasinėmis salomis – vieniši tame kuo jie tiki. Netgi savo santuokose jie nesugeba savo širdyse artintis prie Viešpaties, nesugeba leisti kam nors priartėti santykiuose su jais, netgi nesugeba dalyvauti bendrame tikėjime su savo sutuoktiniu ar draugais.

„Sveiki žodžiai“...

...yra „hygiano“, iš čia kyla žodis „hygene“ arba švarus – švarūs žodžiai, sveikas mokymas. Atkreipkite dėmesį, ką toliau Paulius sako apie tai, kai kas nors priima kitokį moką. Toksai įgyja kitą šeimininką kurio ir klauso, jis atsisako artintis prie Viešpaties, prie Jo švaraus ir sveiko mokymo. Patarimas draugams ir šeimai – nemėginkite jiems padėti. Niekas negali jų įtikinti, kad savo mąstyme jie yra praradę pusiausvyrą. Jie įsitikinę, kad yra teisūs.

Dėl kitokio mokymo ir minčių, kurie jiems neleidžia priartėti prie Viešpaties kaip asmens, atmesdami švarų mokymą, šie žmonės toliau slysta į emocines ligas. Jie slepiasi už balansą praradusių minčių ir doktrinos, kitus dažniausiai kaltina arogancija, kai tuo tarpu patys asmeniškai atsisako artintis prie Viešpaties. Jų dvasinio gyvenimo fasadas dažnai atstumia tuos, kurie juos labiausiai myli, ir kalbant šių eilučių kontekste, jie atstumia netgi savo viršininkus ir bendradarbius, įvairius kitus santykius – jie pasitraukia nuo kitų.

„... netgi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žodžiais ir dievotumo mokymu.“

Paulius sako, kad faktiškai jie atmeta Viešpaties Jėzaus žodžius, nors ir skelbiasi, kad Jam paklūsta specialiame apreiškime. Praktiškai jie negali priimti Jo minčių, nes niekaip nepalieka savųjų. Jiems jų mintys svarbesnės nei Jėzaus, nors Jis asmenį veda giliau į artimą vaikščiojimą ir dievotumą.

Dievotumą krikščionis demonstruoja charakteriu – savo gyvenimu meilėje, skaidrumu, nuolankumu, sąžiningumu, davimu bei sveikais santykiais. Aptariamieji žmonės yra visiškai priešingi šioms savybėms. Kalbant dvasine prasme, jie nesiartina nei prie Viešpaties, nei prie savo sutuoktinių, nei prie savųjų viršininkų, nei prie bendradarbių, nei prie draugų.

Matote kur link kreipia Paulius, jis apibūdina širdies būklę tų, kurie atmeta sveiką protą ir logiką, greitai netenka draugų, bet siekia platformos, kad būtų girdimi. Dažnai jie užsidaro savyje. Apibūdintoji negalia dažniausiai vystosi dėl meilės sau stokos, kai stokojama sveikos savivertės, iššauktos atstūmimu. Trumpai tariant, šie žmonės nepažįsta besąlygiškos Tėvo meilės. Augdami ir/arba vėlesniuose santykiuose, jie niekada nebuvo įsišakniję ir įsitvirtinę besąlygiškoje meilėje ir iš tiesų, jie nepažįsta Jo kaip Draugo.

JohnFenn

www.SupernaturalHouseChurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu