Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. birželio 11 d., šeštadienis

Emociškai sergantys krikščionys. 3 dalis

John Fenn, 2016 m. gegužės mėn. 28 d.,

Sveiki,
Jo kambariokas vidury nakties užkliuvo už jo, taip apie jį aš ir išgirdau. Buvau Biblijos mokyklos, kurioje buvo studentų bendrabutis, direktoriumi. Kaip įprasta bendrabučiuose, nepažįstami žmonės apgyvendinami viename kambaryje. Kartais taip prasideda santykiai, kurie tęsiasi visą gyvenimą, o kartais, vienas ar abu, reikalauja kito kambarioko. Šitas atvejis kaip tik toks.

Pasirodo, jaunuolis miegodavo ant grindų, dėl to jo kambariokas naktį už jo ir užkliuvo. Miegojusysis sakėsi, esą yra pašauktas į Elijo ir Jono Krikštytojo tarnavimą. Jų tarnavimas buvo išaukštintas iki dangaus, bet žemėje jiems buvę sunku, dėl to ir jis, negalintis naudotis žemės prabanga – miegoti lovoje. Taigi, jis sąmoningai miegąs ant grindų neužsiklojęs, kad „tramdytų“ kūną...

Nebuvo įmanoma jo įtikinti, kad miegotų lovoje. Jis pasninkavo iki išsekimo ribos, bet jei mes būtume sugebėję jam duoti skėrių, manau jis būtų juos prarijęs. Galiausiai jis buvo patalpintas į krikščionišką, psichiatrijos ligoninę tyrimui. Išėjęs iš jos, jis „dėl tarnavimo“, paliko mokyklą.


Galima normaliai funkcionuoti gyvenime, išskyrus tam tikrą, vieną sritį...
Dauguma emociškai sergančių krikščionių, geba funkcionuoti gyvenime ir bendraudami su kitais darbe, mokykloje, šeimoje ar su savo sutuoktiniu, tiesiog paslėpdami savo ligą užkulisiuose. Lygiai taip pat, kaip ir kompiuterinė programa, kurios nesimato, bet ji nuolatos veikia užkulisiuose, kai tuo metu mes dirbame su kitomis programomis, jų manija visuomet slepiasi po paviršiumi, tereikia, kad kas nors tai atidarytų...

Mūsų nagrinėjamame tekste – 1 Timotiejui 6:1-6, Paulius teigia, kad asmeniniame gyvenime šie žmonės, dėl savo idėjų, pasitraukia iš sveikų santykių. Atsiriboję nuo įvairių dvasinės sveikatos elementų jie skelbia dievotumą, nors patys net neturi dvasinio artumo su savo sutuoktiniu. Dažniausiai jie nelanko surinkimo (bažnyčios), jokių krikščioniškų renginių, bet pasirenka „kovoti žodžiais“, tampa evangelistais, skelbiančiais savo asmeninį tikėjimą.

Kartais jie būna apsėsti konkrečia tikėjimo doktrina, kuri yra iškreipta jų išbalansuoto požiūrio, o kartais tai būna susiję su savęs vertinimu arba požiūriu į gyvenimą. Kartą mūsų namus aplankė jauna panelė, tarptautiniu mastu žinomo pastoriaus duktė. Staiga, šalia jos pamačiau stovintį savo angelą. Paklausiau, ar jis turi kokią nors žinią.

Jis atsakė: „Nuo pat vaikystės ji tiki melu, kad anksti mirs, niekada neištekės bei neturės vaikų, ir Tėvas nori, kad ji žinotų, jog tai ne tiesa. Jai reikia atmesti tą melą vardan tiesos. Jo planai jai – ilgas ir pilnas gyvenimas, ir tai, ar ji tuo patikės, priklauso nuo jos pačios. Pasakyk jai tai.“

Kai kiti išėjo į virtuvę (tai, mano manymu, natūrali koledžo studentų susitikimo vieta), o ji pasiliko kambaryje, aš pasakiau jai ką kalbėjo angelas. Ji žvelgė išplėtusi akis: „Aš niekam, niekada to nesakau, bet tai tiesa. Aš visada tuo tikėjau, nesvarbu ką man sakė žmonės, nesvarbu, kas man buvo pranašaujama, aš tikėjau, kad mirsiu, kai man bus 20 metų. Ačiū! – pasakė ji apsipylusi ašaromis. – Man taip palengvėjo, aš užaugsiu ir gyvensiu normalų gyvenimą!“ – pasakė dar smarkiau verkdama.

Niekas nežinojo, kad ji slėpė tokias mintis, niekas nežinojo, kad ji tikėjo melu. Pamenate, praeitą savaitę dalinausi Paulius žodžiais, kad šie žmonės slepiasi dūmų sūkuryje – išdidumo forma. Taip ir šiuo atveju, jos statusas – žymaus pastoriaus duktė ir visa veikla jos gyvenime buvo tik dūmų ekranas, slepiantis jos tikrąją emocinę tvirtovę.

Pavydas, priešiškumas, įtarinėjimai...
Toliau, 4 ir 5 eilutėse, Paulius apibūdina, kokie jautrūs šie emocionaliai sergantys krikščionys ir, kad dėl kiekvieno iš prieš tai išvardintų dalykų, atsiranda „...pavydas, priešiškumas, piktžodžiavimai, blogi įtarinėjimai ir kivirčai, sugedęs mąstymas, tiesos praradimas...“ (Karaliaus Jokūbo vertimas). Leiskite man tai išdėstyti moderniais terminais, o ne 1609–jų metų senovine anglų kalba, kai buvo paskelbtas Karaliaus Jokūbo vertimas.

Žodis „pavydas“ yra „phthonos“, tai nepasitenkinimo jausmas, kurį jaučia asmuo, kai girdi, kad kitiems gerai sekasi. „Priešiškumas“ yra „eris“, reiškiantis sunkų jausmą prieš kitą, varžymąsi.

„Piktžodžiavimai“, tai – „blasphemia“, iš čia kyla žodis piktžodžiauti, reiškiantis „piktai kalbant, neteisingai teisti kitą“. Įdomu, kad jis kyla iš graikiškojo žodžio „blax/ blapto“, reiškiančio „kvailas“ arba „įžeisti“ ir „pheme“, kas reiškia „kalba“. Tai reiškia (kvaili ir žeidžiantys) žodžiai apie kitus ir Dievą – paviršutiniški, kitus įžeidinėjantys žodžiai, pažeidžiantys pagrindinį, socialinį etiketą ir savojo kelio reikalavimą.

Graikiškas žodis, KJV išverstas kaip „blogi įtarinėjimai“ yra „hyponoiai“, iš čia kilęs žodis „hipnotizuoti“, jis reiškia „įtarinėjantis“, šiuo atveju – „piktai įtarinėjantis tuos, kurie mano kitaip“. Užsihipnotizuoti reiškia, taip smarkiai susitelkti į kažką, kad leistis būti apgautu ir tam kažkam paklusti. Šie žmonės patys yra „užhipnotizuoti“ savo pusiausvyrą praradusio tikėjimo, ir tuo kuo tiki, jie nori užhipnotizuoti kitus. Ginčydamiesi dėl savojo požiūrio, jie nepajėgia susitelkti į kitą doktriną ar kitokią mintį, negali paleisti savosios.

Kiti, Karaliaus Jokūbo vertime, jų elgesį apibūdinantys žodžiai yra „ydingi kivirčai“, tai „diaparatribai“, iš šio žodžio gauname „diatribe“, reiškiantį kategoriškas ir atkaklus reikalavimas, ilguose žodžių ginčuose.

Graikiškas žodis „sugedęs protai“ yra „diaphtkeiro“, „dia“ – „atkaklus“ ir „keiro“ – „griauti“. Žodis „sugedęs“, nėra teisingas kalbant moderniaisiais terminais. Šis žodis yra stipresnis, jis reiškia, kad kažkieno protas/emocijos šioje srityje yra griaunamos. Jis naudojamas Luko 12:33, apibūdinant rūbus ėdančias ir gadinančias kandis. Taip pat ir 2 Korintiečiams 4:16, kalbant apie nykstantį žmogaus kūną. Šie protai sugriaunami palaipsniui, lyg po truputį, šen ir ten, būtų ėdami kandžių. Po truputį jie praranda balansą, tampa emociškai, protiškai ir socialiai nesveiki/ligoniai.

Graikiškas žodis išverstas kaip „tiesos praradimas“ yra „apostereo“. Iš jo gauname „apostate“ reiškiantį apgauti, netekti, palikti tiesą. Šioje srityje jie paliko sveiką ir protingą tikėjimą. Šis žodis, Pauliaus laikais, buvo vartojamas kalbant apie tuos, kurie savinosi jiems patikėtus fondus. Šiame kontekste tai reiškia, kad jie apiplėšė patys save ten, kur ir taip turėjo teisę. Turėjo tiesą, kuri kažkada buvo jų, bet piktnaudžiaudami ja apiplėšė patys save.

Sekanti dalis, kurioje Paulius daro išvadas turi daugiau pritaikymų, KJV parašyta: „...manydami, kad dievotumas esąs pasipelnymas...“ Žodis „pasipelnymas“ yra „porismos“, jis reiškia – „pelningas verslas“. Taigi tikslesnis vertimas būtų toks: „Galvodami, kad dievotumas yra verslas ir priemonė turtui įsigyti.“

Mąstant moderniaisiais terminais turėtume galvoti apie „klestėjimo evangeliją“ ir prekybą evangelija. Tačiau šiame kontekste, Paulius kalba apie emociškai sergančius žmones. Vis tik, tai tinka daugeliui iš klestėjimo evangelijos grupės. Juokinga, bet šiuo atveju, tie žmonės galvoja, kad jų doktrina, jų tikėjimas, jų fokuso sritis yra priemonės, kuriomis jie gali priartėti prie Dievo. Jie tikisi galį pakeisti pasaulį, arba gauti kitą, kažkokios rūšies pelną. Užuot paklusę tikram dievotumui, matomam nusižeminusioje ir skaidrioje širdyje, jie prastūminėja tai, kuo jie tiki.

Galop Paulius apibendrina: „Šalinkis tokių. Žinoma, dievotumas yra didelis pasipelnymas, kai jį lydi pasitenkinimas.“

Kaip Paulius ir sakė pradžioje, tie žmonės, yra išdidūs toje srityje. Jie apsupa save išoriniu dievotumo sūkuriu, noriai ginčijasi su bet kuo apie tai, kuo jie tiki – pradedant tuo, kad Dievas jų nemyli ir baigiant tikrojo Dievo mokymo iškreipimu, dėl prarastos pusiausvyros, kuri pasiekė kraštutinumą. Išdidieji turi nusižeminti. Tikrai dievotas žmogus su tokiu norės bendrauti tik iki tol, kol liguistumas taps akivaizdžiu. Tada liguistas asmuo praras savo santykius su juo. Jis praras savo darbą, krikščionis draugus, savo surinkimą (bažnyčią), šeimą. Svarbiausia reikia liautis bandyti jam padėti. Sergantis galvoja, kad jeigu tu tikėsi tuo, ką jis daro ir seksi juo, tau bus didelė nauda visose gyvenimo srityse ir pagaliau tarp jūsų įsivyraus taika. Tačiau jis aklas. Aklas savo noru. Būtent apie tokius asmenis Paulius sako – šalinkis tokių.

Mes meldžiamės už juos Pauliaus maldomis – Efeziečiams 1:17-18 ir 3:14-19. Tačiau asmuo, turintis proto tvirtovę – emocinę ligą toje srityje, pats turi pasveikti. Nei vienas negali pakeisti jo širdies, tik jis pats. Dažnai, kai Viešpats dirba su jų širdimi, Jis leidžia jiems patirti jų veiksmų pasekmes – tie, kurie juos myli, nenorėdami yra priversti imtis veiksmų – pabaigti draugystę, atleisti iš darbo, pašalinti iš surinkimo (bažnyčios) narių, netgi išsiskirti santuokoje. Jie patys, savo pasirinkimu tapo dvasinėmis salomis žmonių vandenyne. Žinoma, tikras pamaldumas yra didelis pelnas, kai jį lydi pasitenkinimas... ir didi ramybė emocinei sveikatai.

Kitą savaitę nauja tema, palaiminimai.


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą