Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2016 m. birželio 17 d., penktadienis

Santykiai, kuriais piktnaudžiaujama. 1 dalis. Kaltės perkėlimas

John Fenn, 2016 m. birželio mėn. 4 d.,

Sveiki,
Prie mūsų miegamojo lubų pritvirtintas ventiliatorius, turintis dvi kabančias grandinėles. Patraukus už jų, ventiliatorius įsijungia/išsijungia, kartu gali įsijungti ir šviesa. Kad lengviau būtų pačiupti plonas grandinėles, jos baigiasi dideliais svarsčiais. Deja, jos kabo pačiame lovos gale. Vieną rytą, kai pabudęs prieš aušrą ėjau į svetainę melstis, atsitrenkiau į tą svarstį. Nuo smūgio, mano kaktos viduryje, atsirado ženklas panašus į 666, lyg būtų įspaustas žvėries. Tai sukėlė skausmą!

Atšokau nuo ventiliatoriaus, bet greitai judėdamas užkliuvau už senojo DVD grotuvo ir užsigavau kojos mažąjį pirštelį. Ant grindų jį padėjome prieš kelias dienas, nes planavome atiduoti į sendaikčių parduotuvę. Čia kaip toje televizijos reklamoje, per kurią mėginama parduoti kokį nors menkniekį: „Palaukite, čia dar ne viskas!”.

Pažiūrėjau pro virtuvės langą ir brėkštančioje aušroje pamačiau tuščią lesyklą, su kokiu 20 paukščių susispietusių aplink. Atrodė, jie kalba apie pusryčius. Išsigandęs ir apsikaltinęs, nes būrelis žvirblių spoksojo tiesiai į mane, aš užsimoviau šortus ir nuėjau prie sunkvežimio paimti 20 lb (9 kg) maišo su sėklomis paukščiams, kurį buvau nupirkęs vakar.

Užsimečiau jį ant peties, bet per daug arti praėjau prie sunkvežimio krašto ir blauzda užsikabinau už priekabos kablio. Jėga buvo tokia stipri, jog iš kojos pasipylė kraujas, o iš mano burnos išsiveržė šauksmas: „Jėzaus vardu esu išgydytas!“

Pripildžiau lesyklą, bet neišgirdau šio paukščių būrelio sučirškiant ar sučiulbant: „Ačiū Džonai!”. Grįžau į namus murmėdamas sau po nosimi, kad štai praliejau savo kraują dėl tų kvailų paukščių. Tai man priminė Jėzaus žodžius iš Mato 6:26, kad Tėvas maitina paukščius. Tą liūdną rytą man tai reiškė, kad mano kraujo auka, tikrai buvo Dievo darbas, NES TAI paskatino mane nukreipti savo mintis į Tėvą:

„Turėtum nukreipti mano žingsnius! Gerai padirbėjai šį rytą!” Siaubas nuo to, ką pasakiau, sukrėtė mane patį ir aš savo mintyse atsiprašiau. Jis atsakė švelniai papriekaištaudamas: „Žinojai kur stovi kiekvienas daiktas ir vis tiek atsimušei į kiekvieną iš jų. Ne Aš tai padariau!”

Kaip prasideda piktnaudžiavimas
Šioje serijoje aš išvardinsiu esmines piktnaudžiautojo charakteristikas ir ką reiškia būti tokiuose santykiuose. Piktnaudžiavimas tarp draugų, tarp vaikų šeimoje, piktnaudžiavimas surinkime (bažnyčioje), santuokoje ar darbe. Be esminių bruožų paminėsiu daugybę kitų, iš to išplaukiančių ypatumų.

Pirmas požymis: Kaltės perkėlimas kitam asmeniui.

TAČIAU...Tik todėl, kad asmuo perkelia savo kaltę ant kito, dar nedaro jo piktnaudžiautoju. Mes visi muistomės savo kėdėse, ypač kai kažkas konfrontuoja mus dėl mūsų kaltės. Taip kaip ir aš bandžiau apkaltinti Tėvą, kad Jis leido man atsitrenkti į svarelius, užsigauti kojos pirštelį ir įsidrėksti į sunkvežimį. Mėginti kažkam suversti kaltę yra tiesiog žmogiška prigimtis.

Bet gyvenimo stilius, kai niekada neprisiimi atsakomybės, nors tavo kaltė aiški, ir VISADA kaltini kitus, teikdamas: „Tai tu viską sugadinai nes...“ arba: „Kažkas iš kompanijos man padarė tai...“, arba netgi: „Tai tiesiog nesusipratimas“, atskleidžia, kad toks požiūris į save, į kitus ir į gyvenimą „nėra subalansuotas“.

Nagi Adomai, tai ačiū tau!
Anksti piktnaudžiavimo sėklos buvo pasėtos žmonių giminėje, dar tada, kai Adomas apkaltino Ievą ir Dievą, ir neprisiėmė savo kaltės. Pradžios 3:12 Adomas pasakė: „Moteris, kurią man davei, ji davė man nuo medžio ir aš valgiau.“ Teisingai Adomai – tai buvo Dievo kaltė, nes Jis sukūrė moterį, valgiusią vaisių. Tai ji davė tau – jei Jis nebūtų to padaręs, nebūtum valgęs to vaisiaus. Taigi tai buvo Dievo ir jos kaltė.

Aš nesakau, kad Adomas buvo piktnaudžiautojas Ievos atžvilgiu, aš tik noriu pasakyti, kad kaltės perkėlimas nuo savęs kitam yra kritusios žmogaus prigimties požymis. Jei tai tampa gyvenimo stiliumi, tuomet tai yra piktnaudžiavimas. Su esminiu, pasirodo ir kiti piktnaudžiavimo požymiai.

Narcisizmas eina kartu su kaltės perkėlimu
Kai asmuo perkelia kaltę kažkam kitam ir nukreipia dėmesį nuo savo atsakomybės, dažnai siekia viską suvesti į emocijas, į tai kaip jis jaučiasi dėl x asmens kaltės. Tai verčia x asmenį pasijusti blogai. Šis elgesys žudo tam tikrą momentą, bet jei tai kartojasi, tai nužudo santykius.


Graikų mitologijoje Narcizas pasižymėjo savo grožiu, tačiau jis buvo arogantiškas jį mylinčiųjų atžvilgiu. Vieną dieną Narcizas vaikščiojo miške, ten jį pamatė Echo ir įsimylėjo. Jis suprato, kad jį kažkas sekioja ir ne kartą klausė: „Kas čia?“, o Echo kas kartą jam atsakydavo tuo pačiu: „Kas čia?“

Pagaliau ji save atskleidė, bet jis atmetė jos meilę, tuomet dėl atmetimo sudužo jos širdis. Visą likusį savo gyvenimą ji praleido šaukdama, kol iš jos beliko tik jos šauksmo aidas. Keršto dievas Nemesis, išgirdo ką padarė Narcizas, nuviliojo jį prie upelio, kuriame pamatęs savąjį atvaizdą jis įsimylėjo save. Suvokdamas, kad niekada negaus atsako į savo meilę, jis nusižudė.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką aš pabraukiau – kaltę perkeliantis asmuo ir tas, kuris jį myli, elgiasi pagal šį pavyzdį. Matote, kaip Echo atvėrė savo širdį Narcizui, apnuogino savo sielą. Atkreipkite dėmesį, jog kai ji buvo atstumta, sunyko dėl sudaužytos širdies, ir iš jos liko tik šauksmo aidas.

Kalbant apie jį pastebėkite, kad jis arogantiškai atstūmė jos meilę, parodė panieką, įsimylėjo save ir pagaliau, pats save sunaikino.

Asmuo, kuriuo piktnaudžiaujama, visada sulaukia kaltinimų. Galiausiai jis lieka sudužusios širdies, nes tas, kurį jis myli, nuolatos atstumia tą meilę. Ar tai būtų santuoka, ar sesuo ir brolis šeimoje, ar draugas, ar lankytojas piktnaudžiaujančioje surinkimo kultūroje, ar darbuotojas panašios kultūros darbe, jis tampa tik kiautu, vos primenančiu savo asmenybės išvaizdą. Sužeistas, tuščias, jaučiantis kaltę dėl atstūmimo, nebeturintis gyvenimo, dažniausiai net nebežinantis kas jis yra... Tačiau skriaudėjas šitų dalykų nemato. Viskas turi suktis tik apie jį, o jis net nesuvokia, kad žudo santykius savo darbe, savo surinkime, savo emocijose.

Sudėjus abu kartu: kaltės perkėlimas ir jų požiūris į kitus
Santuokoje piktnaudžiautojas ras būdą apkaltinti sutuoktinį – jei kažkas negerai darbe, tai dėl to, jog jis blogai miegojęs, nes sutuoktinis knarkė. Todėl darbe jautėsi pavargęs ir prezentacijos metu negalėjo pakankamai greitai mąstyti bei judėti. Taigi praėjusį vakarą sutuoktinis suklydo jau tada, kai įėjo pro duris. Piktnaudžiautojas yra auka, jis – sužeistasis.

Darbovietėje, jis tas, kuriam nepasisekė. Pasakys, kad asistentas paruošė blogą ataskaitą ir nepripažins, kad tai jo atsakomybė perskaityti galutinį ataskaitos variantą.

Piktnaudžiaujanti surinkimo kultūra, verčiau apkaltina asmenį, mėginantį iškelti esmines problemas, užuot mėginusi susitvarkyti su konkrečiu surinkimu, personalo darbuotoju ar ginčytina politika.

Bendraudamas su piktnaudžiaujančiu broliu ar sese šeimoje, ar draugu, visada esi verčiamas jaustis neteisiu. Problema yra tame, nes neva nesupranti kaip jam sunku – nekreipi dėmesio į jo rodomas pastangas.

Skriaudžiantis asmuo gyvena perkeldamas atsakomybę kitam žmogui ir iškreipdamas konfrontaciją kylančią tarp jų. Jeigu tu išreikši racionalų susirūpinimą ar poreikį, tai užuot pripažinęs tai, jis užmes tau kaltę, sakys, kad tai tavo vieno problema, kad tu esi problematiškas ir tu esi tų problemų priežastis. Jis verčiau žudys santykius, nei pripažins, kad yra neteisus. Jis neištirs savęs ir nesikeis.

Kaltės perkėlimą jis sujungia su narcisizmu ir taip verčia tave mąstyti, kad būtent tu esi neadekvatus, kad būtent tu turi problemą. Jis verčia tave jaustis blogai, negiria ir neremia tavęs, nekalbant apie tai, kad pasakytų tikrą spontanišką komplimentą. Retai, jei iš viso kada nors, rūpinasi tavo gerove.

Karalius Saulius buvo toks asmuo. Tačiau aš baigiau limitą. Kitą savaitę pateiksiu daugiau esminių požymių ir kitų pavyzdžių ir serijos eigoje patarsiu kaip susitvarkyti su skriaudžiančiu arba narcizišku asmeniu.

Iki tada, būkite palaiminti,


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.