Sveiki,
Šalia
plautuvės, viršutiniame stalčiuje esame sudėję 40 didelių šaukštų, šakučių,
peilių ir kitų valgio ruošimui galimai reikalingų dalykų. (Taip, esu juos
suskaičiavęs). Mažiausiai 30 iš jų yra griozdai, o mes su Barbara, diena iš
dienos dažniausiai naudojame tik mūsų mėgstamus - „einamus“ įrankius.
Vieną
dieną, kai viriau padažą spagečiams ar kažką panašaus, pabandžiau susirasti
savo mėgstamą kiaurasamtį. Tačiau jis buvo paslėptas giliai tarp kitų 40-ties,
ir aš niekaip negalėjau jo rasti. Taigi susėmiau pilnas rankas šaukštų ir
peilių, ir sudėjau juos ant spintelės. Persijojau juos lyg kokia milžiniška
voverė su žilais plaukais ieškanti ir nerasdama tinkamo grūdo. Stalčiuje dar
buvo likę maždaug 20 įrankių.
Kaip
tik tada atėjo Barbara. Pamačiusi netvarką, kurią padariau išmėtęs įrankius ant
švaraus darbastalio, sustojo ir paklausė, ką darau. Jos balso tonas buvo šiek
tiek sumišęs ir sudirgęs.
Kai
atsakiau, kad ieškau savo mėgstamo kiaurasamčio plastikine rankena, ji
pažiūrėjo į atidarytą stalčių, ištraukė mano kiaurasamtį gulėjusį tarp kitų 20
ir numetė jį ant darbastalio. Papurčiusi savo galvą ji pusbalsiu pati sau kažką
sumurmėjo apie „vyrus“ ir pasišalino. Aš greitai išpyškinau: „Ačiū mieloji“ –
ir stebėjausi, kaip aš galėjau jo nematyti prieš pat savo akis.
Apie ką aš kalbu?
Pastarąsias
6 savaitės aš kalbu apie emociškai nesveikus krikščionis, apie
piktnaudžiautojus ir piktnaudžiavimą Daugelis skaitytojų pastebėjo, kad šios
temos siejasi tarpusavyje. Šiandien dar noriu dalintis šia bendra tema. Abiem
atvejais, ligotumas kyla iš to, kad yra susitelkiama į dalykus, kurie nukreipia
nuo Pirminės Viešpaties Krypties: kasdieną tapti panašesniu į Jį.
Kas
mus beatitrauktų nuo augimo kaip asmens Jame, yra išblaškymas. Dažniausiai tai
priešo planas. Jis nori, kad mes žiūrėtume į visus 39 dalykus mūsų gyvenimo
stalčiuje ir, kad tik negalėtume pamatyti labiausiai mums reikalingo – 40-jo
dalyko – Kristaus.
Kai
asmuo yra emociškai nesveikas ar linkęs piktnaudžiauti, visa ką jis mato, tai
tik jo skausmo objektas – šaltinis to, kuris, kaip jis tiki, yra jo problema.
Jis nepajėgia emociškai „atsitraukti“ nuo problemos, kad pamatytų didesnį
aplinkybių paveikslą. Susitelkimas į vienintelį dalyką tampa priežastimi
palikti augimą Kristuje. Tada jis tik tvarkosi su savo krize, ar su tuo kas
bebūtų jo dėmesio ar meilės objektas. Tas pats gali būti pasakyta apie pusiausvyrą
praradusį mokymą, susitelkimą į įstatymiškumą Biblijoje, kuris tuomet, kai
ignoruojamas balansas, veda į ekstremalumą. Gali būti ignoruojamas asmuo, ant
kurio pykstama. Įvairūs būdai gali nukreipti nuo subalansuoto kelio ar
sveikumo, kai susitelkiama į kažką vieną.
Ar dėmesio objektas
tavo gyvenime veda tave giliau į brandą Jame, ar tolina nuo brandos Jame?
„Todėl, parodydami visą stropumą, praturtinkite savo tikėjimą
dorybe, dorybę — pažinimu, pažinimą – susivaldymu, susivaldymą – ištverme,
ištvermę – maldingumu, maldingumą – brolybe, brolybę – meile.“ (2 Petro 1:5-10)
„… gyvenkite
Dvasia, ir jūs nevykdysite kūno geismų <...> Bet Dvasios vaisiai yra
meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas,
susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo.“
(Galatams 5: 16, 22-23)
„Jeigu
aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis
varis ar žvangantys cimbolai. Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas
paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus
perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.“
(Daugelis nukrypimų ir balansą praradusių mokymų bei „Dievo
judėjimų“ pasižymi mistikos arba pažinimo antraštėmis. Ar toks susidomėjimas
ves tave giliau į Dievo meilę ir meilę žmonėms, ar tik sukels susiskaldymą ir
atsiskyrimą?)
„Ir jei
išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną
sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos. Meilė kantri ir
maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta. Ji nesielgia
nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,
nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa; visa pakenčia, visa tiki, viskuo
viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia...” (1 Korintiečiams 13:1-8)
Kaip išlikti neįsižeidusiam
Kai giliai širdyje turi pirminį tikslą
– augti Kristuje, supranti, kad bet kas, ką sutinki gyvenime, pirmiausia turi
būti vertinama kaip galimybė tobulinti savyje Kristaus charakterį.
Taip mąstydamas nebūsi įžeidžiamas. Bet
kurį, kitaip nei tu tikintį asmenį, tu priimsi su Karaliaus patarimu. Tai kaip
jie tiki – tiki Viešpačiui. Tu pasilieki emociškai nesusisaistęs, netgi jeigu
ir manai, kad tai kvaila - gali būti ir taip. Tu ieškai galimybės, kaip jų
tikėjimo būdas ir jūsų bendravimas gali tau padėti giliau augti Kristuje ir
brandinti tavyje Kristaus charakterį.
Taip mąstydamas tu neįsižeisi, net
jeigu kažkas bus nusprendęs garbinti Viešpatį kitą dieną, nei tu; paėmimu tikės
- viduryje suspaudimo, nors tu paėmimu tiki - iki suspaudimo; manys, kad kalbos
ir stebuklai išnyko kartu su pirmuoju tikėjimo amžiumi ir pan. Tu nebūsi linkęs
pradėti minėtųjų „žodžių karų“, nes praktikuoji Kristaus kantrybę ir žinai, kad
tai, kuo jie tiki - tai jie daro Viešpačiui. Jis priima juos nepaisydamas jų
būdo, taigi ir tu turi taip daryti. Tu nedarai jų problemų savosiomis. Ieškai
Dievo malonės juose, ieškai to, ką Jis daro jų gyvenime, ir kaip tu gali augti
Kristuje bendraudamas su jais.
Teisumas ateina per tikėjimą Kristumi, bet lieka neįrodytas.
Tai aš sakiau daug kartų. Bet kuris
gali sakyti esąs atgimęs, bet kuris gali sakyti mylintis Dievą, bet tuo momentu
Jis lieka nematomas. Savąją išmintimi Dievas nustatė, kad teisumas Kristuje
įrodomas ir subręsta santykiuose. Būtent taip Jis tampa matomas ir būtent taip
asmuo parodo, kad pažįsta Dievą.
Tai reiškia, kad rašte matomi, tikėjimą
praturtinantys dalykai – dorybė, pažinimas, susivaldymas, ištvermė – yra tam,
kad suprastume, jog jie auga mumyse, per mūsų pakilimus ir nuopuolius
santykiuose. Štai kaip mes sužinome, kad Kristus yra mumyse, kad Jis yra
mūsų sutuoktinyje, mūsų drauge, mūsų kraujo sesėje ar brolyje, mūsų kaimyne –
kai jie stengiasi įgyvendinti savąjį teisumą sveikų santykių ribose.
Tai reiškia, kad santuoką Dievas numatė tam, kad padarytų
mus šventais
Mūsų santykius su kaimynu Dievas numatė
tam, kad padarytų mus šventais. Santykius su mūsų šeimomis Dievas numatė tam,
kad padarytų mus šventais. Visi santykiai yra numatyti Tėvo, kad mums (ir
jiems, jeigu jie to nori) padėtų augti Kristuje, kiekvieną dieną bręsti kaip
žmonėms.
Tavo sutuoktinis tavajame gyvenime nėra
tik tam, kad papildytų tave, būtų tavo sielos draugu, ar tave prajuokintų. Šie
ir panašūs dalykai gali būti sudėtine dalimi, bet pirminis tikslas
susituokusiai porai yra tai, kad jų skirtumai skatintų juos augti Kristuje.
Individualiai ir abu kaip porą, tapusią vienu kūnu.
Tavo bosas nėra tam, kad keltų tau
pyktį ar susierzinimą, bet kad Kristus galėtų veikti jūsų santykiuose ir tu
bręstum. Tavo kaimyno šuns lojimas ne tam, kad erzintų tave, bet kad suteiktų
tau galimybę augti Kristuje, daryti gera artimui, įrodant, kad tu pažįsti
Kristų, nes leidi Jo meilei pasireikšti per tave.
Tai, kas verčia mus užsidaryti savyje, trauktis nuo artimų
santykių su sutuoktiniu, draugais ir kaimynais yra nukrypimas (išsiblaškymas).
Tai tiesiogiai konfrontuoja su mūsų tikslu, dėl kurio Jėzus patalpino mus šioje
žemėje. Teisumas įrodomas santykių ribose.
Tai ko iš tikro mums reikia, tarp kitų
40 dalykų mūsų gyvenime, yra tiesiog priešais mūsų akis. Tačiau tai mes
praleidžiame. Tam, kad pamatytume 40-tąjį, kuris yra Kristus, mums tiesiog
reikia liautis kreipti dėmesį į tuos kitus 39 dalykus. Kaip sakė Paulius savo
baigiamuosiuose žodžiuose galatams: „...nieko nereiškia nei žydas nei pagonis,
bet naujo gimimo jėga. Ramybė tepasilieka su visais gyvenančiais šiuo
principu...“ Lik susitelkęs į Jį ir klausk: „Kaip Tu nori, kad aš augčiau
tame?“
Kitą savaitę „Atsitiktinės mintys“. Iki tada, būkite
palaiminti,
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.