John Fenn, 2010 m. kovo mėn. 20 d.,
Pirmosiose 4 šios serijos dalyse rašiau apie apreiškimą iš Tėvo, vadinamą „rhema“ – apreikštu žodžiu, kaip veikia malonė, tikėjimas ir perdėtas pasitikėjimas savimi.
Paskutinėje šios serijos dalyje norėčiau išsiaiškinti, kas yra Dievo dalis ir kas priklauso nuo mūsų.
Turiu omenyje tai - jeigu Dievo žodis sako: nepaleistuvauk, nevok, nemeluok (tai – apreiškimo žodžiai), nereikia laukti, kad Viešpats asmeniškai užtvirtintų, jog šitų dalykų daryti negalima.
Tačiau, ką daryti, ieškant krypties savo gyvenimui? Raštas aiškiai sako, jog žmogus turi užsidirbti pragyvenimui, ir aš kaip tik dabar ieškau darbo ir nežinau, kur Jis mane veda? Ar man atsivertus Bibliją ir pirštu bakstelėjus būtent ant tos eilutės, kuri sako: „moteris apžiūri lauką ir jį nusiperka“ (Pat 31:16), turėčiau manyti, kad Dievas man tai apreiškė?
Arba susirgęs turėčiau atsiversti Izaijo 53 skyrių arba 1 Petro 2:24 ir „stovėti“ ant šitų eilučių, tikėdamasis, kad Dievas mane išgydys? O gal man reikia specifinio, unikalaus žodžio, skirto tik man dėl šitos ligos?
Prisiminkime Abraomą
Pradžios 26:1-5 skaitome, jog Viešpats pasirodė Izaokui ir davė jam nurodymus apie šalyje kilsiantį badą. Tame aplankyme Jis apreiškė, kodėl Jis išsirinko Abraomą: „nes Abraomas paklausė mano balso ir laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų“. Šitie penki dalykai buvo svarbūs Viešpačiui ir Jis išvardino juos iš eilės vieną po kito.
Abraomas turėjo apreiškimą iš 5 elementų. Tada nebuvo rašytinio žodžio, kuriuo galėtų remtis – eilute ar skyriumi, todėl jis gyveno taip, kuo tikėjo, taip elgėsi šeimoje bei verslo reikaluose. Visa tai buvo valdoma tų 5 elementų, kuriuos jam apreiškė Viešpats.
Pirmasis ir pamatinis: „paklusk mano balsui“ – tai reiškia, kad kai Viešpats pasirodė jam ir davė nurodymus, Abraomas pakluso (Apd 7:2; Pr 12:1,7).
Kitus tris vidurinius Viešpats sujungė čia į vieną grupę: „laikėsi mano įstatymų, įsakymų, nuostatų ir nurodymų…“
Įstatymai: reiškia sargyba arba stovintis sargybinis, apsauga (Strong‘s #4931 – Strongo aiškinamasis žodynas).
Įsakymai: reiškia įsakymą arba priesaką, nurodymą, pamokymą (Strong’s #4687).
Nuostatai: reiškia paskyrimą, paprotį, būdą, yra pavartotas ir Kun 18:3, kur kalbama apie „tautos papročius“ (Strong‘s #2707).
Pradėk statyti nuo pamato
Statyti ant žodžio „paklusk mano balsui“, reiškia statyti ant asmeninio apreiškimo, gauto dėl krypties. Tame yra trys elementai, neturintys nieko bendro su asmeniniu apreiškimu specifiniam momentui konkrečiu laiku. Tai apreikšta Viešpaties valia, dalykai, kuriuos Jis apreiškė Abraomui, norėdamas, kad jis paklustų Jam. Viešpats nesakė jam: „daryk tai arba nedaryk to“.
Maždaug praėjus 500 metų Viešpats pasirodė Mozei ir davė jam 10 Įsakymų. Tačiau Abraomo laikais šie įstatymai dar nebuvo įrėžti akmenyje - tai buvo tik Dievo charakterio bruožai.
Pradžios knygos 18 skyriuje Viešpats ir du angelai (kurie vėliau buvo pasiųsti išgelbėti Lotą) pietavo su Abraomu ir Viešpats pasakė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti? Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos. Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu (Pr 18:17-19).
Frazėje „Viešpaties kelio“ yra žodis „takas“ arba „vaikščiojimo takas“ (Viešpaties). Jis kalba apie teismą ir teisingumą - tai buvo ne eilutė ir skyrius, tačiau dalykai, apie kuriuos Abraomas žinojo, kad jie yra teisingi ir kad taip reikia elgtis. Tai sutinka su anksčiau paminėtais „nuostatais“, kurie reiškia papročius arba būdą (Viešpaties).
Prisiminkime, kuomet Abraomo ir Loto darbininkai susikivirčijo dėl teritorijos, tuomet Abraomas pasirinko garbingą kelią, pasiūlydamas Lotui pasirinkti ganyklą, nors kaip vyresnysis galėjo reikalauti savo teisių (Pr 13:9-11). Šis maloningumas yra Viešpaties charakterio bruožas – ne skyrius ir eilutė, bet Dievo kelias.
Prisiminkime, jog Abraomas surinko armiją Loto išgelbėjimui, tačiau atsisakė paimti karo grobį, kad niekas negalėtų pasakyti, jog žmogus padarė Abraomą turtingu, ir jis davė 10% Viešpačiui (Pr 14).
Kai širdis yra teisi...
Dabar matome, jog žodis „įstatymas“ reiškia „sargybą, stovintį sargybinį, apsaugą“. „Nuostatai“ reiškia „paprotį, būdą“. Abraomas buvo nusprendęs savo širdyje laikytis Viešpaties kelio, saugoti jį ir vykdyti. Tokie yra bendri dalykai, kurių laikytis yra privaloma, tačiau daugelis šiandieną to nesupranta.
Kartą, kaip Wagner vadovų instituto atstovas, mokiau Pasaulio Maldos Centre (World Prayer Centre) Kolorado Springs ir prie prekybos stalo, kur turėjau daugybę CD pardavimui, kalbėjausi su studentais. Prie manęs priėjo dvi moterys ir viena iš jų paklausė, ar galima mano CD įsirašyti į savo kompiuterio kietąjį diską ir po to perrašyti juos savo draugei?
Tai buvo pirmas kartas, kai išgirdau tokį dalyką ir aš paklausiau: „Ar jūs prašote leidimo vogti iš manęs? (Įsivyravo tyla). Tai yra būdas, kuriuo aš užsidirbu pragyvenimui, todėl pirkdama vieną CD ir po to padaugindama jį savo draugei veltui, tu vagi iš manęs, tai būtų tas pats, kas vogti iš parduotuvės. Aš manau, kad būtų dora paaukoti reikiamą sumą tarnavimui, jeigu nori tai daryti“.
Kur padangos liečia asfaltą
Ji atrodė sumišusi ir pasakė: „Oi, aš niekada nepamąsčiau apie tai“, štai ką aš noriu pasakyti. Žmonės nori, kad Dievas jiems kalbėtų, pasirodytų, padarytų juos jautrius Jam, tačiau nesusimąsto apie savo gyvenimo dorumą, kuris būtinas, norint artimai bendrauti su Dievu. Žmonės dažnai paklūsta tam, ką išgirsta kalbant tiesiogiai jiems, tačiau iš esmės nepaiso Jo kelių. Kiek daug krikščionių sako, kad myli Jėzų, tačiau noriai sėdi dvi valandas kino teatre klausydamiesi kaip keikiamas vardas To, kurį jie myli. Arba klauso kaip piktžodžiauja Tėvui. Kiek daug žmonių sakosi myli Jėzų ir žiūri kultinius, smurto ar sekso filmus.
Nors būčiau sumokėjęs pinigus už bilietą, bet išgirsčiau, kad filmo herojus ekrane sako, jog mano žmona, sūnus ar geras draugas yra siaubingi žmonės, melagiai ir plėšikai, aš atsistočiau ir išeičiau iš kino teatro. Nesvarbu, kad aš sumokėjau, tačiau jeigu tenai įžeidinėja mano geriausią draugą, aš išeisiu, jei Jis iš tiesų yra mano geriausias draugas.
Mes galime Biblijoje atrasti skyrių ir eilutę, kad negalima piktžodžiauti, nors gyvenime dažnai girdime žmones keikiantis – tai neišvengiama, tačiau Biblijoje nėra nei eilutės, nei skyriaus, kuriame būtų rašoma, jog sumokėjus savo noru galima sėdėti ir dvi valandas klausytis, kaip keikiamas Jo vardas bei kitas nešvankybes.
Žmogus savo širdyje turi nuspręsti netoleruoti tokių dalykų. Štai kokie yra trys iš penkių reikalavimų.
Labai seniai, tarsi tai būtų buvę kitoje galaktikoje, pamenu, dirbau Domino‘s Pizza. Pamenu kaip viena krikščionė mergina pasiimdavo picoms skirtą sūrį namo ir gamindavo iš jo picas sau. Ji manė, kad taip elgtis nieko blogo. Viena krikščionių pora norėjo parduoti namą, tačiau nenorėjo mokėti 6% mokesčio, todėl laukė, kol baigsis sutarties terminas, tada paskambino paskutiniams klientams ir pasiūlė apžiūrėti namą, pasiūlydami jį už sumą minus tuos 6% .
Viena krikščionė moteris nuolatos savo draugams sakydavo, kad ateis jiems padėti būtent sutartu laiku, tačiau arba visai nepasirodydavo, arba ateidavo labai pavėlavusi be jokio įspėjimo – taip ji sudarydavo įvairių nepatogumų tiems, kuriems pažadėjo, nes jie turėdavo keisti savo planus ir prisitaikyti.
Kartą važiuojant keliu, kur greitis apribotas iki 120 km/h, mane pralenkė automobilis, važiavęs mažiausiai 144 km/h greičiu, tačiau aplipdytas krikščioniškais lipdukais.
Esminiai dalykai – tokie kaip charakterio vientisumas, žodžio laikymasis, dievotumas – būtent jie apima „įsakymus, nurodymus bei nuostatus“. Šioje vidurinėje grupėje vienas iš trijų yra Viešpaties kelias. Turėtume savo širdyje apsispręsti eiti Viešpaties keliu ir tai darydami įgysime dievotumą.
Paskutiniai penki dalykai
Paskutinis žodis – „mano įsakymai“ arba Tora. Tai reiškia eilutę ir pastraipą arba, Abraomo dienomis, bendrus nurodymus, skirtus kiekvienam žmogui – nemeluoti, nepaleistuvauti, nevogti ir t.t.
Daugelis žmonių nori pradžioje išvardintų dalykų – „Abraomas pakluso mano balsui“ – taip, jie nori girdėti Viešpatį! Tačiau tie patys žmonės turi būti labai apdairūs, kad išpildytų po to einančius skyrius ir eilutes – niekada nevogti, nežudyti, nepaleistuvauti.
Tačiau sąrašo viduryje yra trijų grupė – Viešpaties takai, Viešpaties kelias, širdies nuostata sekti Jo keliais savo širdyje ir gyvenime – štai kur vyksta tikrasis gyvenimas.
Tai jau ne skyrius ar eilutė, bet širdies kryptis, disciplina.
Taigi, kaip sužinoti Viešpaties valią, kai negirdime Jo balso ir nerandame skyriaus ar eilutės savo situacijai? Mes vykdome tuos tris iš sąrašo vidurio. Klausimas: „Ką darytų Jėzus?“ – tai ne pigi apyrankė ar inicialai, bet gyvenimo būdas.
Apibendrinimas
Ką daryti, kai neturi specifinio žodžio savo situacijai arba negali rasti jai tinkančios eilutės ar skyriaus? Štai čia į mūsų gyvenimą ir ateina tie trys punktai iš sąrašo vidurio. Aš sugrįžtu prie paskutinio, kad būčiau užtikrintas, jog tikrai girdėjau Jo balsą, jog skyrius ar eilutė iškilo prieš mane ir atgaivino apreiškimą – galvoju apie tai, mąstau ir kurį laiką saugau savo galvoje. Po to prisimenu tuos tris iš sąrašo vidurio ir tikrinu, ar tikrai esu vedamas Jo taku...
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.