John Fenn, 2010 m. vasario mėn. 20 d.,
Sveiki visi,
Šiandien aš tęsiu ten, kur pabaigiau praeitą savaitę. Jūs prisimenate, kad rašiau, jog viskas karalystėje yra pagrįsta apreiškimu, kuris plaukia iš Tėvo ir prasideda būtent nuo šito: „Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“.
Aš dar rašiau, kad „rhema“ yra žodis nuo Dievo skirtas būtent tau ir, kad tikėjimas ateina iš „rhema“ klausymo, o „rhema“ mums tas pats, kaip maistas kūnui.
„Rhema“ visada kyla iš „logos“. Aš skaitau Bibliją – „logos“ (arba galvoju apie Biblijos eilutes bei įvykius), kai eilutė arba principas pritraukia mano dėmesį arba iššoka prieš mane - tai „rhema“, tai kažkas į ką Tėvas bando atkreipti mano dėmesį, tad man belieka sustoti ir galvoti (medituoti) apie tai, kol tai mane maitina.
Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė tinkama
Ką daryti, kai mūsų situacijos negalima rasti Biblijoje? Kaip tada suprasti Dievo valią, kuria kryptimi pasukti? Tuomet mes atsiduriame situacijoje panašioje kaip Paulius, Barnabas, Petras, Jokūbas ir kiti lyderiai Apaštalų darbų 15 skyriuje.
Klausimas iškilo toks: ar iš pagonių kilę tikintieji turi būti apipjaustyti ir laikytis Mozės Įstatymo, ar ne? Tai, kaip jie išsprendė šį klausimą, gali šiandien mums būti pavyzdžiu. Mes turime naudoti šį principą mūsų gyvenimo situacijose.
Pirmas žingsnis
Apd 15:4 parašyta, kad Paulius ir Barnabas: „Atvykę į Jeruzalę, <...> buvo priimti bažnyčios, apaštalų bei vyresniųjų ir pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė“. Jie kalbėjo apie įvykius, aprašytus Apaštalų darbuose nuo 13 iki 15 skyriaus - tai maždaug penkerių metų laikotarpis, kai jie keliavo ta teritorija, kur dabar yra šiuolaikinė Turkija, skelbdami žmonėms Jėzų. Kai sakoma, kad „jie pranešė jiems, ką Dievas kartu su jais nuveikė“ - tai reiškia, kad jie aptarė tuos penkerius ar daugiau metų ir tai nebuvo dešimties minučių pokalbis.
Jie pradėjo nuo to, kad jie penkiese meldėsi (Apd 13:1-3) ir buvo Viešpaties pasiųsti, kaip Viešpats apakino burtininką Elimą, kalbėjo apie tai, kokį sutiko pasipriešinimą Antiochijoje ir Prisidoje, kaip žmonės norėjo juos pagarbinti kaip dievus, ir kaip Paulius buvo užmėtytas akmenimis Listroje (ir po to prikeltas iš numirusių), ir dar apie daug neaprašytų dalykų Apaštalų darbų 13 ir 15 skyriuose, kurie nutiko per tuos penkis metus.
Sekdami šituo pavyzdžiu mes turėtume apžvelgti, kaip Viešpats mus vedė per ilgesnį laiko tarpą. Pastebėsime dėsningumus, tam tikrus pasikartojančius dalykus, kaip ir Pauliaus gyvenime kartojosi laikotarpiai, kai jis mokė apie Jėzų kaip Mesiją lydimas Šventosios Dvasios ženklų ir stebuklų, ir laikotarpiai, kai jis patyrė nelaimes. Tai pateikia mums pavyzdį, kaip Dievas bendravo su juo šiais laikotarpiais.
Žyd 10:32 yra paraginimas mums „prisiminti prabėgusias dienas“ ir pažiūrėti, kokie išaiškėja dėsningumai. Panašu, kad mano ir Barbaros gyvenime Viešpats daro pasikeitimus pavasarį ir rudenį. Per 32 mūsų vedybų metus ir dar per 4, kuomet mes draugavome, Viešpats visuomet darydavo pasikeitimus pavasarį arba rudenį. Vasaros ir žiemos būdavo laikas, kuomet įtvirtindavome tuos pasikeitimus arba tai būdavo labai sunkus laikas.
Apmąstyk savo kelią, kurį nuėjai su Viešpačiu, ir kokius pastebi dėsningumus. Užsirašyk juos - tai pirmas žingsnis.
Antras žingsnis
Apd 15:6-8 pasakyta, kad dėl iškilusios problemos buvo daug diskusijų. Mes tai galime palyginti su mūsų pačių kova prote ir emocijose, kai reikia nuspręsti, ką daryti. Šiuo atveju gali padėti diskusijos ir kitų partarimai. Žmonės turi įvairių nuomonių. Svarbu surinkti informaciją. Kova prote ir emocijose yra svarbi viso proceso dalis.
Apaštalų darbų 10 skyriuje parašyta, kad maždaug prieš dešimt metų Petras atsistojo ir paremdamas Pauliaus nuomonę papasakojo apie savo patyrimą Kornelijaus namuose. Mums tai būtų tolygu patikimo draugo, turinčio panašų gyvenimo patyrimą su Dievu, liudijimui. Petro atveju jis turėjo panašių su Pauliumi dvasinių patyrimų ir galėjo patvirtinti, kad Dievas tikrai veikia tarp pagonių.
Kitais žodžiais tariant, ieškok kito žmogaus, kuris pažįsta tave ir stebėjo, kaip Dievas veikia tavo gyvenime, ir nėra suinteresuotas pakreipti tave vienu ar kitu keliu, patvirtinimo. Surask tą taikingą asmenį, kuris buvo liudininku, kai Dievas darė panašius dalykus ir jo gyvenime. Jo pastebėjimai, kaip ir Petro, galėtų būti patvirtinimu, to, ko tau reikia. Būtent Petro liudijimas apie tai, ką jis patyrė, pakreipė dalykus Pauliaus labui.
Trečias žingsnis
Ginčo įkarštyje (Apd 15:7), Petras atkreipė dėmesį į svarbų dalyką: „Dievas padarė sprendimą tarp mūsų, jau nuo senų dienų išsirinkdamas mane, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų Evangelijos žodį ir įtikėtų. Ir Dievas, kuris pažįsta žmonių širdis paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums“.
Petras sugebėjo prasiveržti pro visų nuomones ir atkreipti dėmesį į Dievo iniciatyvą. Jeigu Dievas kažką pradėjo, visi argumentai nutyla. Prisiminkime, kad Karalystė statoma ant Tėvo teikiamo apreiškimo – jei Jis pradėjo kažką, ar darė praeityje mūsų gyvenimuose - tai rhema, kuri apreiškia pavyzdį to, kaip Jis judės ateityje.
Kai jūs prisiminsite savo praeitį, galbūt kartu su draugu, taip kaip Petras, suraskite įvykius, kurių iniciatorius buvo Dievas – ieškok pavyzdžio, po to rišančios grandies. Aš pateiksiu pavyzdžius iš savo gyvenimo, kurie jums turėtų padėti. (A) natūralūs įvykiai, (B) Dievo laikai mano gyvenime.
A. Pavasaris/ruduo, kai prasidėjo nauji įvykiai:
1974 metais aš pasiūliau Barbarai draugauti (man tada buvo 16 metų, o jai - 15), pasipiršau 1978 metais, pirmas tarnavimas gegužės 8 dieną, 1978 metų rugsėjį vedžiau, persikėliau į Tulsą 1979 metais, pesikėliau į Boulder, Koloradas 1980 gegužę (turėjau persikelti rugsėjį, bet iššokau pirma Dievo laiko), pradėjau pastoriauti 1981 rugsėjį, 1982 metais studentų pastorius Kolorado Universitete, 1984 metų rudenį įsteigėm picų restoraną, 1984 metų rudenį antrasis pastorius kitoje bažnyčioje, vėl išvykau pastoriauti dar į kitą bažnyčią 1987 metų gegužės mėnesį it t.t... Vėlyvą 1982 pavasarį ir 1985 gimė Jasonas ir Brianas, abu sveiki ir normalūs. Štai keletas faktų.
Vasara ir žiema - sunkus laikas. Mūsų pirmagimis Krisas, gimė nesveikas 1979 metų gruodžio mėnesį. Barbara vos nemirė nelaimingo atsitikimo metu 1980 metų birželį, mes vos prasimaitinome 1981 ir 1982 sausį, 1991 metais pajamos iš bažnyčios buvo tik 15$, 1993 metų vasarį Krisas reguliariai patirdavo gyvybei pavojingus priepuolius. Jis praleido 1993 metų vasarą intensyvios priežiūros palatoje 2,5 valandos nuo namų, turėjo klubo operaciją, po nelaimingo atsitikimo 1994 metais Barbara turėjo operaciją, kuri išgelbėjo jai gyvybę.
Tai natūralūs įvykiai ir laikai mūsų gyvenime. Tai būtų panašu, jei mes skaitytume Apaštalų darbuose tik įvykius tokius kaip: Paulius buvo užmėtytas negyvai akmenimis, žydai bandė pakenkti jam, luošas žmogus pagydytas Listroje, Paulius buvo šloviniams kaip dievas Merkurijus ir t.t.
B. Dabar apie tai, kai kalba Dievas arba veikia Dvasios dovanos
Pauliaus gyvenime matome, kad jam Dievas kalbėjo Apd 13:2 pradėti bažnyčių lankymo tarnavimą. Šventoji Dvasia antgamtiškai pajudėjo ant burtininko Elimo, Viešpats išgydė nuo vaikystės luošą žmogų Listroje, po to tame pačiame mieste prikėlė iš numirusių Paulių (numiręs jis buvo paimtas į dangų, tai jis pamini 2 Kor 12), ir, kas dabar žino, ką dar Viešpats padarė tuo lauku.
Mano gyvenime, 1977 metų rugsėjį Viešpats mums kalbėjo apie persikėlimą į Boulder, Koloradas ir aš mačiau atitinkamas mūsų ateities vizijas. Barbara buvo išgydyta nuo susižeidimo 1980 metų vasarą. Viešpats atstatė jos veido raumenis ir nervus, taigi ji daugiau niekada nebeturėjo jokio paralyžiaus, išgydė neryškų matymą.
1986 metų balandį ir spalį Viešpats pasirodė man pirmame iš daugelio „mokymo“ aplankymų. 1992 metų rudenį Jis kalbėjo mums apie grįžimą atgal į Tulsą ir pasakė man, kad aš vadovausiu ten Biblijos mokyklai. 1997 metų balandį mes persikėlėme į sodybą, kaip Jis buvo mums pažadėjęs 1979 metais, 2000 metų pavasarį Jis kalbėjo man apie tai, ką Jis numatęs toliau mano gyvenime. 2001 metų vėlyvą rudenį Jėzus pasirodė man ir liepė pradėti namų bažnyčią ir namų bažnyčių tinklą ir t.t.
Viską susumavus mūsų gyvenime abu sezonai, kuomet Viešpats juda (įvykiai), ir yra sezonai, kuomet Jis kalba arba pasirodo (Šventąja Dvasia). Pamąstyk apie tai, paieškok pavyzdžių ir sąsajų. Labai sunkią 1992 metų vasarą Tėvas paklausė manęs: „Kur tu jauteisi labiausiai pasitenkinęs?“. Aš turėjau prisiminti šituos įvykius, kuriuos čia paminėjau. Pasitenkinimo jausmas būdavo ne tada, kai tarnaudavau 1.500 žmonių, bet 150-iai rimtai sekančiais Viešpatį. Ne 300 žmonių turinčioje bažnyčioje, bet 30-iai rimtų žmonių, ir kuomet liejau save į jaunus žmones - vaikus ir paauglius.
Taip pat aš pastebėjau savo administracinius sugebėjimus versle ir bažnyčioje, Biblijos mokyklose ir t.t. Dirbti bet kokoje struktūroje, kurioje būdavau. Panašiai kaip Juozapas, kurio administraciniai sugebėjimai, dovanos veikė, kai jis dirbo su savo tėvu, pas Potifarą, kalėjime, ir faraono vyriausybėje. Tai buvo ta pati dovana, tik veikė skirtingose struktūrose, ir bręstant charakteriui vis kitaip galėjo pasireikšti. Kur gi tas bendras siūlas? Kokią dovaną Viešpats labiausiai akcentavo ir kokioje struktūroje ji geriausiai veikė, ar suteikdavo didžiausią pasitenkinimą? Surask šituos dalykus savo gyvenime ir pažink save.
Ketvirtas žingsnis: atgal į Apd 15
Po to, kai Petras paliudijo, kad Dievas nutarė suteikti Šventąją Dvasią pagonims taip, kaip ir žydams - tai pakeitė visos tos vietos atmosferą. Grįžkime atgal į 4 eilutę, čia parašyta, kad Paulius ir Barnabas pasidalijo liudijimu apie savo praeitų 5 metų patirtį tarp pagonių, bet tai prasideda 12 eilutėje, kur Petras sako, kad Dievas buvo visko iniciatorius. „Tada visas susirinkimas nutilo ir ėmė klausytis Barnabo bei Pauliaus pasakojimų, kokių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė tarp pagonių“.
Įvyko didelis pasikeitimas, kai Petras pasidalijo esmine tiesa, kuri sustabdė sąmyšį ir leido visiems gerai pamatyti su kuo, kada ir kur Dievas buvo veiksmo iniciatoriumi.
Asmuo turi padaryti pirmą ir antrą žingsnius prieš klausdamas „Petro nuomonės“ - pažinti patį save. Suprasti laikus ir pavyzdžius, kaip Dievas veikė Jo gyvenime, kur Jis kalbėjo, kur ir kada Jis vedė. Tada ieškoti „Petro“, kuris gali patvirtinti tai ir atkreipti dėmesį į tai, kur Dievas buvo veiksmo iniciatoriumi.
Turėkite atmintyje Dievo sezonus (laikus) ir savo gyvenimo pavyzdžius bei leiskite, kad jūsų draugo žodžiai patvirtintų esminius dalykus. Šitie du dalykai padės jums prasiveržti pro visus kitus balsus prote, kurie priešinsis, kai reikės apsispręsti.
Galbūt jūs dar nežinote detalių, bet jūs turite pavyzdį. Sekite ramybe. Tai gali būti nauja žemė, bet su panašiais jūsų dovanos pasireiškimais ir tuo, kaip Dievas praeityje veikė jūsų gyvenime.
Bibliniai pavyzdžiai prieš paskutinį žingsnį
Prisiminkime Dovydą, kuris pasakė Galijotui, kad jis jį užmuš kaip liūtą ir lokį, kurie užpuldavo Dovydo bandą. Dovydo prote Galioto troškimas kovoti su Izraeliu (Dievo avimis) buvo kaip norinčio pasigrobti avių liūto ar lokio ataka. Jis prisiminė pavyzdį, kaip Dievas veikė jo gyvenime praeityje, taigi jis žinojo ateitį.
Prisiminkime Juozapą, kuris pradėjo aiškinti savo paties sapnus prieš aiškindamas kitiems, kiekvieną kartą įveikdamas vis sunkesnes užduotis, kurios buvo svarbios jo ateičiai. Veikė ta pati dovana, bet skirtingose aplinkybėse, kita administracinė struktūra ir pritaikymas.
Mano mėgstamas herojus yra Boazas, kuris įsimylėjo ir vedė į judaizmą atsivertusią maobitę Rutą. Kaip gi jis suprato, kad Viešpats galbūt veda jį prie jos, kai buvo daugybė izraeličių moterų, kurias jis galėjo vesti? Atvykėlė tautoje įsimylėjo Dievą, prieš tai kaip ji įsimylėjo Boazą, ir turbūt tai ir yra supratimo raktas.
Boazas galėjo prisiminti savo mamos ir tėvo pavyzdį, kaip Viešpats veikė jų šeimoje. Jo senelis Salmon (sahl-mahn) buvo iš tos kartos, kuri gimė dykumoje, kai izraelitai klajojo 40 metų.
Salmonas buvo tarp tų žmonių, kurie šturmavo Jerichą. Tai mes galime atrasti apžvelgę istoriją, nors Biblija daugiau nieko nesako, išskyrus tuos kelis žodžius Mt 1:15 Juozapo genealogijoje: „Salmonui gimė Boazas iš Rahabos“.
Salmonas susitiko kitą į judaizmą atsivertusią maobitę, buvusią paleistuvę Rahabą. Jam nerūpėjo jos praeitis, jis mylėjo ją. Vieną dieną jo sūnus nekreips dėmesio į Rutos praeitį - tai buvo meilė ir Dievas. Jis matė pavyzdį, jis žinojo kaip Dievas veikė jų šeimoje, ir jis tuo sekė.
Penktas žingnis: pabaiga
Jokūbas atsistojo ir pasakė: „Čia (prie to, ką pasakė Petras) dera pranašų žodžiai, kaip parašyta...“ (Apd 15:15). Tuo metu Jokūbas gavo „rhema“ žodį – skyrių, kuris staiga iššoko jam iš atminties ir patvirtino, ką Šventoji Dvasia darė tarp pagonių. Bet tai atėjo tik PO TO kai jis suprato, ką Dievas pasakė ir padarė bei išgirdo Petro liudijimą, patvirtinantį tuos įvykius ir pavyzdžius.
Viešpats niekada nesikeičia. Kaip jis veikė jūsų atveju prieš 10 metų, taip Jis veiks ir dabar. Jis galbūt padarys taip, kad jūsų dovanos bus naudojamos kitoje struktūroje (verslas, tarnavimas), bet tai bus tos pačios dovanos, tas pat Viešpats, tie patys sezonai (laikai). Suraskite pavyzdžius įvykių, kai Dievas kalbėjo ar veikė jūsų gyvenime.
Tada jūs galėsite pasakyti, kaip Jokūbas pasakė Apd 15:28: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga...“ ir padaryk sprendimą įsitikinęs, kad Viešpats yra su tavimi.
Štai tokie yra esminiai žingsniai ir supratimas, kuris padeda nustatyti Viešpaties valią, kai Jis nekalba jums tiesiogiai.
Kitą savaitę aš pasidalinsiu dar kai kuo ta pačia tema...
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.