John Fenn, 2008 m. rugsėjo mėn. 13 d.,
Sveiki,
Praeitą kartą aš rašiau apie tai, kad reikia pasitikėti tuo, ką Šventoji Dvasia atskleidžia mūsų dvasioje.
Kai mes jau turime vidinį Šventosios Dvasios liudijimą, kad kažkas yra negerai, mes ieškome Tėvo patvirtinimo, kad susidarytume apie tai nuomonę. Jei mes neturime tos informacijos, reikia susilaikyti nuo vertinimo tol, kol ją gausime.
Tėvas patvirtina Biblijos mokymą, kad dviejų ar trijų liudininkų parodymais įtvirtinamas kiekvienas žodis (faktas). Šis principas sutinkamas visoje Biblijoje: pradedant Senojo Testamento Įstatymais reikalaujančiais, kad daugiau nei vienas asmuo liudytų byloje; Naujojo Testamento instrukcijomis nepriimti kaltinimų prieš lyderius, išskyrus tuos atvejus, kuomet liudija 2 ar daugiau asmenys; Jėzaus mokymu apie brolį, kuris nusideda, bet nėra atstatomas, tuomet reikia paimti dar 1 ar 2 asmenis, eiti ir kalbėti jam; ir baigiant Pauliaus pasakymu, kad „Dviejų ar trijų liudytojų lūpomis bus patvirtintas kiekvienas žodis“ (2 Kor 13:1).
Ar galiu gauti patvirtinimą - dvasioje, sieloje, kūne?
Taigi, kai Šventoji Dvasia kažką mums atskleidžia mūsų dvasioje, kad asmuo, susirinkimas ar mokymas yra neteisingas, Ji pasirūpins ir antruoju „liudininku“, kad patvirtintų tai, ką Ji apreiškė. Tai, ką Ji apreiškė mūsų dvasiai yra patvirtinama trijose srityse - dvasioje, sieloje ir kūne (fizinė).
Geriausias atvejis būtų, jei tarnautojas pasirodytų nepriekaištingas dvasioje, sieloje ir kūne, bet kartais taip nebūna. Jei kažkas yra negerai 1 ar daugiau iš šių 3 sričių, Šventoji Dvasia leis mums tai pamatyti, ir panaudos tai, kaip patvirtinimą tam, ką Ji jau parodė mūsų viduje, kad 2 ar 3 liudininkų paliudijimu būtų patvirtintas kiekvienas žodis.
Dvasinio žmogaus pavojaus signalas
Jei asmuo yra „teisus“ dvasine prasme, jo mokymas turės gerą atgarsį mūsų dvasioje, netgi jei kartais mūsų galva pilnai nesuvoks, kas sakoma; Šventoji Dvasia paliudys mūsų dvasiai, kad tai tiesa, ir mes jausime ramybę.
Bet kuomet tarnautojo mokymas yra neteisingas, mes jausime liūdesį ar nerimą, mūsų protui kartais to net nesuvokiant, tai bus tiesiog pojūtis viduje, kuomet klausysimės to mokymo. Kartais sutinkame labai neteisingus mokymus, ir tai lengva pastebėti, bet ne visada taip. Kai kurie tarnautojai labai gerai moka cituoti Rašto vietas ignoruodami kontekstą ir iškreipdami savo labui, ir šios klaidos gali neužkliūti jūsų protui, kai girdime mokymą, bet sukelti pavojaus signalą dvasioje.
Tas liūdesys dvasioje skatina susimąstyti, ir paklausti Tėvo nuomonės apie tai, bet mums reikia pagalbinės informacijos patvirtinti tam, ką mes jaučiame, kai mums apreiškia Šventoji Dvasia. Ta pagalbinė informacija yra suteikiama sielos ir kūno srityse, ir mažiausiai 2 ar 3 turi būti susitarime, kad būtų aiškus supratimas.
Sielos pavojau signalas
Žmogaus sieloje yra arogancija arba nusižeminimas ir tai pasireiškia matomu būdu. Matomu būdu pasireiškia dvasios vaisius – švelnumas, meilė, džiaugsmas, ramybė, ir t.t. Tai charakterio bruožai, apie kuriuos kalbėjo Petras: savitvarda, dievotumas, pastovumas gyvenime.
Informaciją apie asmens dvasią ir mokymą mes gauname mūsų dvasioje, o sielos informaciją mes priimame per akis ir ausis.
Mes klausomės asmens kalbos ir stebime, kaip jis elgiasi. Ar jis arogantiškas, kas prieštarauja Jėzaus dvasiai. Ar jis pagyrūniškas? Ar jis švelnus? Ar jis nusileidžiantis?
Kartą aš sėdėjau vieno populiaraus pamokslininko iš pietų susirinkime, kuris pasižymėjo savo humoru. Jis pasakė: „Man nereikia jūsų pinigų, Dievas ir taip mane labai gausiai palaimino...“ Po to jis 20 min. pamokslavo apie savo džipą ir kitokius turtus ir tai buvo prieš pat paaukojimus (tą kartą mes tiesiog leidome praeitį kibirėliui pro šalį).
Vienas buvęs mano studentas tapo žymaus evangelisto asmens sargybiniu. Restorane priešpiečių metu padavėja atnešė jam salotas. Padažas buvo užpiltas ant pagrindinio patiekalo užuot jį pateikus lėkštės krašte, kaip buvo prašyta. Tasai evangelistas pradėjo šaukti ant padavėjos ir ją pravirkdė taip atskleisdamas tą dieną savo sielą jos ir kitų 75 savo mecenatų akivaizdoje. Nenuostabu, kad studentas ieškojo mano patarimo ir tas vienas incidentas buvo tik aisbergo viršūnė.
Kitas pastorius paklausė manęs patarimo dėl tarnautojo, kuris atsiuntė jam prirašytus 5 lapus reikalavimų, kuriuos reikėjo įvykdyti prieš jam atvykstant pamokslauti į bažnyčią, surinkti mažiausiai 23.000$ paaukojimų, paruošti kambarį su džiakuzi ir kitais patogumais...
Kaip tai veikia...
Jei tu jauti sielvartą, sunkumą ar pavojaus signalą dvasioje, kad kažkas nėra gerai – tada stebėk tarnautojo elgesį sielos srityje, ir jeigu tai sutinka su Šventosios Dvasios paliudijimu, tada tu jau turėsi du liudininkus ir su jais faktas gali būti įtvirtintas.
Bet palauk, yra daugiau... Kūno pavojaus signalas
Jack Coe yra gerai žinomas tiems, kurie susipažinę su 1950 ir 1960 metų išgydymo prabudimais. Esu girdėjęs, kad niekas kitas nėra turėjęs tiek daug išgydytų paralyžiuotų ir luošų žmonių kaip jis - kartais net apie dešimtį viename susirinkime!
Dvasine prasme mes galėtume pasakyti, jis buvo teisingas tarnautojas, gerai mokė ir tai lydėjo ženklai ir stebuklai. Bet sielos ir kūno srityje ne viskas buvo gerai - jis tapo išdidus, turėjo didelį viršsvorį. Jis pakliuvo į trijų dalykų pinkles: „auksas, merginos, šlovė“, ir mirė būdamas jaunas. Jo dvasinė sritis buvo stipri, bet sielos ir kūno srityse netvarka.
Kai aš pamatau kažką akivaizdžiai negero tarnautojo elgesyje, tai man pavojaus signalas kūno srityje. Vienas pastorius atėjo pas mane patarimo dėl neseniai jų bažnyčią aplankiusio tarnautojo. Šis žmogus reikalavo vairuotojo, žmogaus kuris neštų jo Bibliją, kuomet jis lips pamokslauti ant platformos, jis norėjo sėdėti scenoje, bet ne su kongregacija, ir reikalavo dar vieno jauno žmogaus, kuris neštų jo paltą. Sielos ir kūno arogancija!
Vienas pastorius, kuris vadovauja bažnyčių sąjungai, pristatė mane žmogui, priklausančiam tai organizacijai. Tas vyras buvo liguistai nutukęs, turėjo beveik tiek pat aukso ant savo kaklo ir pirštų kaip Mr.T, ir pamokslavo apie klestėjimą. Savo sieloje aš turėjau juokingą paliudijimą – atrodo, kad pagrindiniai dalykai buvo OK, bet negerai kitose srityse. Matydamas balanso trūkumą taip pat ir kūno srityje supratau, kad bendruomenė ir tarnavimas turi rimtų problemų. Po kelių metų jis mirė dėl sveikatos problemų, jo bendruomenė ir bažnyčia taip pat pradėjo nykti.
Jeigu jaučiate nesmagumą/ neramumą dvasioje, ir surandate kažką sielos ir kūno srityje, kas patvirtina tai, ką apreiškia Šventoji Dvasia, galite būti tikras, kad žinote, ką apie tai galvoja Tiesos Dvasia. Ir tai yra tiesa.
Naujasis Testamentas yra nuoseklus tame
„Neteiskite ir nebūsite teisiami“ - tai citata iš Kalno pamokslo Mato 7:1, ir Jėzus tęsia 2-6 eilutėse apie tai sakydamas: „...pirmiau išsiritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies“ (Mt 7:5). Jis sako, kad žmogus visų pirma turi pasirūpinti savo akimi, o po to galės aiškiai matyti, kaip padėti broliui praregėti.
Čia kontekstas yra apie nuostatą ir kur visų pirma reikia kreipti dėmesį, bet ne tai, kad mes neturėtume daryti sprendimų apie kitus ir susidaryti apie juos savo nuomonės. Jis nesako neieškok rąsto brolio akyje, bet pasirūpink visų pirma savo krisleliu ir tada galėsi padėti broliui. Jis toliau tęsia mokyti apie tai 11 eilutėje ir vėliau 15-20 eilutėse sakydamas teisti (spręsti) apie tarnautojus iš vaisių.
Jėzus suteikia daugiau aiškumo Jn 7:24 sakydamas: „Tad neteiskite pagal išorę, bet teiskite teisingai” (teisingu teismu – vertimas iš anglų k.)
Jis tai pasako, nes 19 eilutėje paklausia: „Kodėl jūs norite mane nužudyti?”, ir žmonės sako, kad jis turi demoną, ir kad niekas jo nenori žudyti. Bet po to, kai Jis pasakė jiems teisti ne pagal išvaizdą, bet teisingai, žmonės priėmė šią žinią į savo širdis ir pridėjo: „Ar tik ne šitą nori nužudyti?“ (25 eilutė).
Tiesa tokia, kad...
Mes nebuvome mokomi, kaip teisingai teisti. Mes buvome mokomi, kad krikščionybė ištižusi bestuburė religija, kuri padaro žmones „kilimėliais prie durų“ ir, kad tai nuodėmė susidaryti teisingą nuomonę (ypač apie tarnautoją). Bet šiuolaikinė bažnyčios kultūra neatitinka nei Jėzaus, nei Biblijos mokymo.
Paulius sakė Titui nepasiduoti „...žmonių priesakams, nukreipiantiems nuo tiesos... jie skelbiasi pažįstą Dievą, o darbais (vaisiai, gyvenimo stilius) Jį neigia...“ (Tit 1:13-16).
3 Jn meilės apaštalas Jonas sako: „Mėgstantis jiems vadovauti Diotrepas nepriima mūsų... (ar galite įsivaizduoti brolį kovojantį prieš apaštalą Joną, kuris lanko jų (namų) bažnyčią?)... Todėl jei aš ateisiu, aš priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro, skleisdamas apie mus piktas kalbas...“
Petras pasakė savo paskutiniame laiške apie praradusius balansą mokytojus: „...iš godumo jie išnaudos jus suktais žodžiais“ (2 Pt 2:3).
Ir vėl Paulius 2 Kor 11 sako apie mokytojus ir lyderius, kurie nuklydo mokydami, kad jie moko kitos evangelijos, išaukština save pačius, yra klaidinantys darbininkai ir pavergia žmones.
Tai tų mokytojų ir save vadinančių tarnautojais bei pranašais apibūdinimas. Ar tai nutiko todėl, kad jie gyveno „durų kilimėlio religijoje“?
Ne, jie teisė teisingu teismu, pagal vaisių asmens gyvenime; jų charakterį ir mokymą.
Jei Dievo Dvasia mūsų viduje yra nuliūdinta, mes neturime bijoti teigti, kad jaučiame, jog kažkas negerai, arba kai mes patiriame sielvartą, klausydamiesi kažkurio tarnautojo ar mokytojo ir pastebime jų gyvenimo vaisius dvasios, sielos ir kūno srityje.
Išmokime pasitikėti Šventąja Tiesos Dvasia mūsų viduje, ir tada spręskime arba ištirkime atskiras sritis. Ji įspėja mus apie dvasią, sielą, kūną - ir mes nesuklysime.
Būsiu išvykęs, pasimatysime po 2 savaičių.
Gausių palaiminimų!
John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.