Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

Gyvenimas iš vidaus į išorę. 3 dalis


John Fenn, 2010 m. rugsėjo mėn. 25 d.,

Praėjusią savaitę prisimenant
Aš dalijausi savo pamąstymais apie tai, kad Naujasis Testamentas moko, jog Dievas nebegyvena šventykloje (ar bažnyčios pastate), bet gyvena žmonėse ir apibūdinau, kuo skiriasi Senojo Testamento šventyklos ir Naujojo Testamento gyvosios šventyklos mąstymas. Šią savaitę, kaip esu pažadėjęs, rašysiu apie tai, ką reiškia būti gyva, kvėpuojančia ir gyvenimo keliu judančia Dievo šventykla.

Išgraviruotas akmenyje ar gyvasis akmuo?
Šventyklos mąstymas panašus į pačią šventyklą, kuri sumūryta iš akmenų, ir nejudri. Toks mąstymas, panašiai kaip tas pastatas, mėgsta sustabarėjusias ir nepajudinamas išorines taisykles bei nuostatas. Naujojo Testamento rašytojai aiškina, kad akmenyje įrėžtas Senojo Testamento Įstatymas, persikeldamas į atgimusių Jėzaus mokinių širdis, tampa gyvu ir kvėpuojančiu.


Petras rašė: „<...> ir patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus (Dievui)“. Paulius rašė, kad tie, kurie pažįsta Jį yra „drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje“ (1 Pt 2:5; Ef 2:21-22).

Naujasis Testamentas moko...
Paulius antro laiško Korintiečiams trečiąjį skyrių pradeda sakydamas: „Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, mūsų tarnavimu parašytas ne rašalu, bet Gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse“. Jis tęsia toliau (eil.6) sakydamas: „Raidė (taisyklės akmenyje) žudo, bet Dvasia teikia gyvybę“. „Jeigu mirties tarnavimas, išraižytas raidėmis akmenyje, buvo toks šlovingas <...> tai kiek šlovingesnis bus Dvasios tarnavimas? Jeigu pasmerkimo tarnavimas šlovingas, tai daug daugiau šlovingesnis teisumo tarnavimas <...> Viešpats yra Dvasia, o kur Viešpaties Dvasia, ten ir laisvė. Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodyje regėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą iš šlovės į šlovę, veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia“ (2 Kor 3:7-9,17-18).

Nedaryk to, ką darau aš, bet elkis taip, kaip aš sakau?...
Įstatymas įrašytas akmenyje skirtas veiksmams: Nežudysi, neištvirkausi, nenaudosi Viešpaties savo Dievo vardo veltui, prisiminsi šabatą ir jį švęsi...

Dabar šitas įstatymas jau įrašytas ne akmenyje, bet mūsų dvasioje, todėl įstatymo dvasia, pradinis sumanymas, Gyvasis Įstatymo įkvėpimas, dabar yra įrašytas mūsų širdyse.

Todėl ne tik akmenyje įrašytas žmogžudystės veiksmas, bet ir pyktis, kuomet pykstama be priežasties, jau yra nuodėmė. Kadangi įstatymas yra gyvas, jis skirtas ir motyvams, apie kuriuos mokė Jėzus Mato Evangelijoje (Mt 5:22).

Ne vien tik įvykdytas paleistuvystės aktas, kuris įrašytas akmenyje yra nuodėmė, bet geismas ir geidulingos mintys jau pažeidžia Gyvąjį Įstatymą, kaip kad sakė Jėzus Mato Evangelijoje (Mt 5:28).

Ne tik keiksmai vartojant Dievo vardą laikomi nuodėme, bet ir pagarbos stoka Jo vardui bei pačiam Dievui yra nuodėmė, nesvarbu kokiu būdu tai ištariama ar parodoma.

Pavyzdžiui, kai asmuo be reikalo sušunka: „O, MANO DIEVE“, šis tekstas OMD yra naudojamas veltui lygiai taip pat, kaip ir tuo atveju, kai maldos karys kartoja tai 50 kartų, tuo parodydamas, kad stokoja supratimo bei pagarbos šiam neprilygstamam ir pačiam galingiausiam vardui, kuris ištartas Šventąja Dvasia gali iš karto nugalėti visas tamsybių jėgas.

Dabar ne pats šabato šventimas kaip, kad įrašyta akmenyje yra svarbus, bet kaip Jėzus mokė, (kad šabatas yra padarytas žmogui, o ne žmogus šabatui ir kad Jis yra šabato Viešpats), dabar yra svarbu ir to reikalauja gyvasis įstatymas, paskirti vieną dieną pagerbti Dievą, Dvasią esančią už rašytinio įstatymo (Mt 2:27-28).

Jeigu būtų kitaip, tai reikštų, kad bažnyčios tarnautojai, tokie kaip aš (neminint Senojo Testamento levitų ir rabinų) ištisus amžius pažeisdavo šį įstatymą, nes šeštadieniai ir sekmadieniai man jau daugiau kaip 32 metus yra darbo dienos. Aš padarau pirmadienius, antradienius arba penktadienius savo dienomis Viešpačiui. Taip darė Senojo Testamento levitai ir taip daro modernūs rabinai. Ar jūs manote, kad aš pažeidžiu Dievo įsakymus, ar manote, kad Jėzus sakė tiesą sakydamas, jog šabatas padarytas žmogui? (jeigu taip - tai pats Jėzus nesilaikė šabato).

Įstatymas mūsų širdyje yra gyvas, o ne iškaltas akmenyje. Laiške Romiečiams parašyta: „Dievo meilė yra išlieta per Šventąją Dvasią, kuri mums duota“ (Rom 5:5). Štai kodėl keliais skyriais vėliau Paulius rašo: „Meilė nedaro blogo artimui. Todėl meilė – įstatymo išpildymas“ (Rom 13:10).

Tiesos Dvasios pažinimas
Įsivaizduokite, kad esate pirmojo amžiaus tikintysis. Be to – jūs dar esate pagonis graikas ir gyvenate Korinte. Jūs žinote apie judaizmą tik tiek, kad žydai nebendrauja su jumis ir turi mieste sinagogą, kurioje renkasi šeštadieniais.

Bet kartu su draugu jūs lankotės romėno, vadinamo Gajumi Justu namuose, kur susirenka įvairių visuomeninių ir etninių sluoksnių žmonės ir kalba apie naują gyvenimą, kurį jie turi Jėzuje. Jūs ten sutinkate žydų vadovą Krispą bei daugelį kitų žydų, taip pat graikų iš Korinto ir tai jus stebina, kaip gali žydai, graikai ir romėnai būti kartu (Apd 18:7-8).

Lankydami tuos susirinkimus jūs atgimėte, buvote pakrikštyti Šventąja Dvasia ir tapote Dvasia pripildytais Jėzaus pasekėjas.

Taigi iškyla klausimas: kaip „nenukrypti į lankas“, kaip atskirti tiesą nuo klaidos? Naujasis Testamentas dar nebuvo parašytas. Evangelijos bus užrašytos dar po kokių 15-20 metų, ir jūs žinote labai mažai apie Jėzų, tik tas istorijas, kurias perpasakoja Paulius, kurias jis pats girdėjo iš kito žydo Petro.

Apsistojęs Korinte Paulius 18 mėnesių mokė jus, ką jūs turite Jėzuje Kristuje. Jūs taip pat susitinkate ir kitus tikinčiuosius, su kuriais draugaujate, kurie taip pat, kaip ir jūs – naujatikiai. Taigi, kaip jiems ir jums, naujiems tikintiesiems Kristuje augti ir nepaklysti? Jūs neturite jokios kitos išorinės pagalbos, tik draugus, kurie taip pat neseniai pažino Viešpatį.

Nuostabu, kad tu esi mokomas, kaip pažinti Tą, kuris gyvena tavo viduje, gyvąjį Dievą, kuris padarė tave Savo šventykla. Paulius vėliau rašys jums patvirtindamas tai, ką jis mokė pirmą kartą, kai atvyko pas jus, kad jūsų kūnai yra Dievo šventykla, ir jūs turite Dievo brangenybes savo žemiškame inde, t.y. savo kūne (1 Kor 6:19; 2 Kor 4:7).

Kaip jūs galite augti, jeigu kasdien neskaitote Biblijos skyrelio ir nesimokote mintinai Rašto eilučių? Mozė, kas tas Mozė? Senasis Testamentas, kas tai? Visa, ką jūs žinote, tai graikų ir romėnų dievai, visuomenės papročiai, bet dabar jūs turite gyvenimą savo viduje!

Atsakymas yra toks: jūs turite priimti atsakomybę už savo dvasinį gyvenimą. Jūs teikiate pirmenybę savo draugams tikintiesiems tarp kitų žmonių, leidžiate laiką kartu su jais, kartu garbinate, meldžiatės... bet jūs neturite galimybės studijuoti Biblijos... viskas, ką jūs galite daryti, tai ieškoti To, kuris gyvena jūsų viduje. Štai taip jūs augate, mokydamiesi disciplinuoti save ir mylėti, kalbėdamiesi su Dievu ir klausydamiesi Jo atsakymų, ir taip diena po dienos.

Jūs mokotės gyventi su Juo, bendrauti su Juo kasdien. Tas laikas, kai jūs susirenkate kartu su kitais tikinčiaisiais Gajaus Justo svetainėje ar kituose namuose – tai tik desertas prie pietų kartą per savaitę, bet ne pagrindinis valgis, ne gyvenimo šaltinis.

Paulius savo laiškuose nieko daugiau neprašo, tik pačiam nuspręsti, kiek jūs norite prisidėti prie paaukojimų, kuriuos jis gauna iš Jaruzalės, ir ar jūs norėsite finansiškai paremti jo tarnavimą, kad jis galėtų mokyti kitus taip, kaip moko jus? Jis prašo jūsų, kaip to, kuris yra kūno dalis, padėti išspręsti teisinį ginčą tarp dviejų brolių, jis prašo pakilti prieš vyrą, kuris miega su savo pamote. Jis aiškina jums, kad Kristus gyvena jumyse, todėl jūs turite priimti atsakomybę už savo gyvenimą; nėra jokio šventyklos kunigo, kuris duotų jums formulę ar akmenyje išgraviruotas taisykles, kurias turėsite vykdyti – jūs turite savyje Gyvenimą, taigi dabar pradėkite pažinti Jį!

Kaip gyvosios šventyklos jūs este atsakingi už savo asmeninį dvasinį gyvenimą, atsakingi praleisti laiką su Viešpačiu ir už tai, kad panašėtumėte į Kristų neturėdami Naujojo Testamento, nelabai pažindami ir Senąjį Testamentą, nedaug ką žinodami apie Jėzaus gyvenimą. Jūs turite priklausyti nuo Jo ir tų tikinčiųjų, kurie yra aplink jus, kad augtumėte kartu malonėje.

Kitą savaitę rašysiu apie malonę; ką iš tikrųjų Naujasis Testamentas moko apie malonę.

Gausių palaiminimų!

John Fenn
Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu: cwowi@aol.com

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.