NT evangelizacija, ne tai, ką manote 1 iš 2

NT Evangelism, Not what you think 1 of 2

 

Sveikinu visus,

 

Kiek pastorių apipylė savo bendruomenes kaltės jausmais ir pasmerkimu už tai, kad jos nepakankamai laimi žmonių Jėzui? Surinkimas siekia šlovės Kristui laimėtų  žmonių skaičiumi, kaip amerikietis senovinių vakarų ginkluotas kareivis,

pjaunantis įpjovas ant diržo už kiekvieną nužudytą žmogų. Dėl šių lūkesčių daugelis krikščionių mano, kad jie nuvilia Dievą arba nėra geri krikščionys, nes nelaimėjo daug žmonių Jėzui.

 

Tačiau... kai palyginsime šiuolaikinio surinkimo kultūros pastangas evangelizacijai ir palyginsime tai su tuo, ką iš tikrųjų sako Naujasis Testamentas, pamatysime didžiulį skirtumą. Nors Viešpats priima žmogų, nesvarbu, kaip jis ateina pas Jį, Šventajame Rašte aprašoma, kaip ankstyvasis surinkimas taip greitai laimėjo tiek daug žmonių Viešpačiui.

 

Grynai analitiniu pagrindu visi tie kruzeidai ir evangelizacija apgailėtinai nepakeitė tautų, visuomenių ir kultūrų.

 

Pirmasis skirtumas: Jėzus niekada nesakė, kad žmonės turėtų atgimti iš naujo.

 

Mūsų kultūra yra apie tai, kad žmonės „atgimtų iš naujo“. Jėzus to nemokė. Jono 3:3, privačiame naktinio susitikimo tarp Jėzaus ir Nikodemo metu, Jėzus jam pasakė, kad žmogus turi atgimti iš naujo, kad pamatytų Dievo karalystę. Tai yra teiginys apie tai, kas nutinka žmogaus dvasiai, kai ją atkuria Šventoji Dvasia. Tai niekada nebuvo evangelizacijos metodas. Jėzus niekada neliepė mokiniams atgimti iš naujo. Jis niekada neįtraukė termino „atgimti iš naujo“ į jokią viešą žinią.

 

Evangelizacija tapo žmonių skaičiavimu, rankų pakėlimu, dažniausiai vykstančiu beasmenėse auditorijose, stadionuose ar net palapinėse, o vienintelis dėmesys skiriamas tam, kad pamatytumėte tas rankas, pakeltas už Jėzų. Nėra jokio ryšio, tik žmonių skaičiavimas. Ar galite įsivaizduoti Jėzų tai darant tarp 5000, kai Jis padaugino kepalus ir žuvis? Ar galite įsivaizduoti laiką po stebuklo, kai Jis jiems pasakys: „Visi nulenks galvas ir užmerks akis, kad pamatytų, kas tiki, jog aš esu Mesijas?“ Žinoma, ne. Jo kultūra ir šiuolaikinio surinkimo kultūra yra du labai skirtingi dalykai. Tad kodėl gi nepriderinus savo įsitikinimų prie Jo kultūros, užuot bandę Jį įsprausti į savo kultūrą?

 

Mato 28:19-20 Jis pasakė štai ką:

 

„Eikite į visą pasaulį... mokydami juos laikytis visko, ką esu jums įsakęs.“ Žodis „laikytis“ čia reiškia stebėti ir daryti. Jėzaus evangelizacijos idėja yra mokyti žmones daryti tai, ką Jis mums įsakė, stebint mus. Jis nesakė bandyti priversti juos priimti sprendimą už Jį. Jis sakė mokyti juos laikytis ir vykdyti tai, ką aš jums įsakiau.

 

Graikiškas žodis, išverstas „laikytis“, yra „tereo“ iš žodžio „teros“, reiškiančio „žiūrėti“. Tuo metu jis buvo vartojamas kaip „saugoti, stebėti stebint“. Mes stebime tai, ką Jėzus mums sakė, ir gyvename pagal tai. Jie stebi mus, kad gyventume taip, kaip Jėzus liepė gyventi. Stebėdami mus, jie mokosi iš Jėzaus ir nori Jo savo gyvenime. Mokykite juos laikytis visko, ką esu jums įsakęs.

 

Savo lūpomis Jį šloviname, savo gyvenimu Jį išpažįstame.

 

Didysis pavedimas yra įsakymas būti pakankamai arti žmonių, kad jie galėtų stebėti mus darant tai, ko mus mokė Jėzus.

 

Norint atvesti žmones pas Kristų, reikia su jais užmegzti ryšį. Pranešama, kad tik 5 % tų, kurie Billy Grahamo kruzeiduose  priėmė sprendimą dėl Jėzaus, po metų vaikščiojo su Viešpačiu.* Jėzus liepė mokyti žmones leisdamas jiems „stebėti mus“, kai paklūstame tam, ką Jis mums liepė. *Mokytojo kelias; Ray Comfort.

 

Jau daugelį metų sakau: „Kiekvienas gali sakyti, kad yra krikščionis, bet Tėvas taip sugalvojo, kad teisumas įrodomas per santykių sistemą.“ Mes mylime Tėvą vertikaliai, o iš mūsų vaikščiojimo su Dievu dinamikos vertikaliai tas Gyvenimas teka horizontaliai kitų link. Taigi mes mylime Viešpatį visa širdimi, protu ir jėgomis ir (todėl) mylime savo artimą kaip save patį.

 

Naujasis Testamentas atskleidžia santykių sferas, kaip evangelija plito:

 

Jono 1:40-42 Andriejus supažindino savo brolį Petrą su Jėzumi. Šeima.

 

Pilypas buvo iš to paties miesto, Betsaidos, kaip ir Andriejus su Petru, Jono 1:43-44. Kaimynai.

 

Pilypas turėjo draugą Natanaelį, kurį supažindino su Jėzumi. Jono 1:45-51. Draugai.

 

Petras, Jokūbas ir Jonas buvo žvejybos verslo partneriai, Luko 5:10. Bendradarbiai.

 

Tas, kuris dar nepažįsta Jėzaus, bet pažįsta ir priima tave, o vėliau įtiki per tavo santykius, Luko 10:2-9. Ramybės žmogus.

 

Per Sekmines 3000 žmonių atėjo pas Viešpatį iš smalsumo išgirsti 120 kalbančių kalbomis. Tačiau tai nebuvo organizuotas žmonių stadionas. Nieko panašaus nematome per likusius 30 metų, aprašytų Apaštalų darbų knygoje. Nematome jokio Naujojo Testamento laiško, kuriame būtų nurodyta rengti masinius susirinkimus. Matome tik tas 5 pagrindines santykių sferas. ŠTAI kaip Evangelija plito Europoje pirmajame amžiuje.

 

Ir kaip greitai Evangelija plito tose 5 santykių sferose?

 

1 Tesalonikiečiams 1:8: „Iš jūsų sklido Dievo žodis...“ ne tik Makedonijoje (šiaurės Graikijoje) ir Achajoje (pietų Graikijoje), bet ir visur kitur jūsų tikėjimas Dievu yra paplitęs. tad mums nereikia nieko kalbėti.“

 

Pauliaus laiškas bažnyčiai Graikijos mieste Tesalonikoje yra vienas iš ankstyviausių jo laiškų, parašytas 50-aisiais metais, maždaug 20 metų po Sekminių, tačiau Evangelija jau buvo išplitusi nuo 120-ųjų Sekminių Jeruzalėje iki Graikijos tautos užpildymo. Žodis, išverstas „skambėjo“, yra „execheo“, ir galite pamatyti šakninį žodį „echo“. Tai reiškia „skleisti garsą“, o priekyje esantis „ex“ reiškia „garsas išeina arba garsas sklinda“. Jie tikrai atkartojo Jėzaus mokymus, o kiti stebėjo jų kelią su Viešpačiu santykiuose.

 

Romiečiams 1:8 ir 16:19: „Pirmiausia dėkoju savo Dievui per Jėzų Kristų už jus visus, kad apie jūsų tikėjimą kalbama visame pasaulyje.“ „Nes jūsų klusnumas žinomas visiems.“

 

Pauliaus laiškas mokiniams Romoje buvo parašytas Korinte 55 ar 56 metais, maždaug 25 metus po Sekminių ir Praėjus 5 metams po jo komentarų tesalonikiečiams apie Evangeliją Graikijoje. Po 20 metų visa Graikijos tauta išgirdo. Per dar 5 metus Romoje atsirado tiek tikinčiųjų, kad jų tikėjimas buvo žinomas „visame pasaulyje“. Evangelija neplito užpildydama stadionus ir skelbdama Evangeliją, prašydami pakelti rankas ir ateiti į aikštę pasimelsti. Ji plito per santykius. TAI yra NT evangelizacija.

 

Filipiečiams 4:22 – Jus sveikina visi šventieji, ypač Cezario namiškiai.

 

Kolosiečiams 1:4–6 – „Kadangi girdime apie jūsų tikėjimą Kristumi Jėzumi ir apie meilę, kurią jaučiate visiems šventiesiems... Evangelija duoda vaisių ir auga visame pasaulyje, kaip ir tarp jūsų nuo tos dienos, kai ją išgirdote ir tiesoje pažinote Dievo malonę.“

 

Šie 2 laiškai buvo „kalėjimo laiškų“* dalis, parašyti apie 64 metus, kai Paulius buvo kalėjime. *Efeziečiams, Filipiečiams, Kolosiečiams, Filemonui. Per 30 metų po Sekminių Evangelija išplito net Cezario namiškiuose. Nuostabu. Jie visi rinkdavosi namuose, o ne pastatuose, vadinamuose „surinkimais“, ir šios 5 santykių sferos yra tai, kaip buvo vykdoma evangelizacija. Žmonės stebėjo krikščionis. ir norėjo to, ką turėjo.

 

Jei svarstėte, ką auditorinio surinkimo kultūra daro ne taip, tai ir rasite. Kadangi auditorijos surinkimo modelis yra susirinkimai dideliame steriliame ir neutraliame pastate, santykiais pagrįsto tikėjimo elementai yra pašalinti. Kiekvienas kuria pagal savo rūšį, o tai reiškia, kad kai surinkimas renkasi dideliame pastate, ji mano, kad evangelizacija laikosi to paties modelio – suburti dideles grupes ir joms pamokslauti.

 

Šiuolaikinio pastoriaus pasaulinio atgimimo idėja reiškia daugiau pamaldų, didesnius pastatus, besiplečiančią bendruomenę. Tai, ką Jėzus pasakė Mato 24:14 apie tai, kad Evangelija bus skelbiama visame pasaulyje, kol ateis galas, buvo Jo laikų kontekste, kai jis susitikinėjo namuose, lauke, mažose grupėse, su šeima, draugais, kaimynais, bendradarbiais ir taikos žmogumi. Kitą savaitę panagrinėsime, kaip Paulius dalijosi Evangelija ir evangelisto tarnyste, kaip Biblija apibrėžia šią tarnystės dovaną, o tai labai atveria akis.

 

Iki tol, laiminu,

 

John Fenn