Apie demonus #3 iš 3

  About Demons #3 of 3

 

Sveikinu visus,

 Praėjusią savaitę pasidalinau svarbiausiu Jėzaus mokytu palyginimu, kuris atskleidžia tik 5 Šėtono atakų kategorijas: gyvenimo aplinkybių spaudimas  ir

nuomonės (persekiojimai) prieš mus, kurioms duris atveria tai, kad  žmogus nėra įsišaknijęs besąlyginėje meilėje. Meilė pasaulio dalykams, pinigų, statuso  siekimo apgaulė  bei geismas daiktams tarpsta tikinčiajame, kuris leidžia šioms „piktžolėms“ augti jo širdyje šalia Jėzaus ir to, ką Jis daro. Abi šios priežastys atveria duris demoniškoms atakoms.

Demonai dažnai naudojasi aplinkiniais žmonėmis

Dėl šių 5 dalykų vyksta atakos, ir tai dažnai patiriame per pažįstamus žmones. Daugelis iš mūsų esame patyrę atvejų, kai buvome demoniškos atakos aukos: Į santykius įsiskverbia nesantaikos demonas, jis pasireiškia, kai paprastas skirtumas  tarp draugų ar šeimos narių perauga į nesantaiką ir nuoskaudas, tai – vienas iš pavyzdžių. Keisti sapnai, kurie nebuvo susiję su tuo, ką matėme per televizorių, filme ar skaitėme. Tokie dalykai yra neišprovokuoti demono išpuoliai. Aš patyriau, kad jie tikrina, ar žmogaus gyvenime yra palikta vieta kažkam didesniam, o kartais tiesiog tam, kad mus persekiotų.

 

Tie išpuoliai ateina ir praeina, nes demonai taip pat yra tiesiog individai, kurie nuolat ieško galimybės patekti į  gamtinę sritį (bet jie negali skaityti mūsų minčių). Luko 4:13 apie Šėtoną sakoma: „Visus gundymus baigęs, jis paliko Jį kuriam laikui.“ Graikiškai tai pasakyta taip: „...jis paliko Jį iki patogesnio laiko.“ Galima sakyti, kad kai Jėzus miegojo valtyje siaučiant audrai, Šėtonas puolė Jį, bandydamas Jį nužudyti. Taip pat galime pamąstyti apie  Jo pirmąją žinią Jo gimtajame mieste, kai jie bandė Jį numesti nuo uolos Luko 4:29, ir vėliau, Jono 8:59, kai jie ketino Jį užmėtyti akmenimis. Šėtonas ieško progos įsiterpti į mūsų gyvenimą.

 

Vienas geriausių pavyzdžių, kaip demonai naudojasi žmonėmis mūsų draugų rate, yra tai, kaip Šėtonas panaudojo Judą išduoti Jėzų, o tai rodo, kad labai dažnai velnias pasinaudos kuo nors iš  mūsų artimųjų. „Argi aš jūsų neišsirinkau, bet vienas iš jūsų turi demoną?“ Jono 6:70, 13:27 Šėtonas taip pat bandė panaudoti Petrą prieš Jėzų. Prisimename Petro reikalavimą Mato 16:23, kad Jis neitų ant kryžiaus, kaip gundymą, į kurį Jėzus atsakė: „Eik šalin nuo manęs, šėtone.“ Šėtonas negali tiesiogiai pasiekti mūsų dvasios, todėl jis turi pulti mus iš išorės per kitus.

 

Tai atitiktų 1 Petro 5:8, kur sakoma: „Būkite atsargūs ir budrūs, nes jūsų priešininkas velnias slankioja kaip alkanas liūtas, tykodamas, ką galėtų praryti.“ Sakinio konstrukcija rodo leidimą. Graikų kalba sako: „Tie, kurie tiki mano vardu, išvarys demonus...“ Morkaus 16:17. Jis niekada nesakė, kad prašyčiau Jo juos paimti, iš tikrųjų Paulius turėjo išmokti šią pamoką, kai Šėtonas jam paskyrė „šėtono angelą“, kad šis neleistų atskleisti gausybės jo apreiškimų apie Viešpatį ir tai, ką turime Kristuje. (Prisiminkite iš Morkaus 4, kad velnias ateina pavogti mūsų širdyse pasėto Žodžio). Pauliui tris kartus buvo pasakyta: „Ne, Viešpats jo neatims.“ Jis turėjo išmokti elgtis su demonais kaip ir mes visi – įsakyti jiems eiti šalin. Tiesiog pakluskite Jėzui, žmonės, nustatykite savo valią, tada įsakykite jus puolančioms dvasioms išeiti Jėzaus vardu. 2 Kor 12.

 

Kai demonas panaudojo ką nors, kad mane puldinėtų, suvokdamas, kad tai daugiau nei asmenybių konfliktas, sakydavau: „Įsakau dvasiai, kuri naudoja _____ ______ prieš mane, liautis ir būti išvarytai Jėzaus vardu. Jei _____ ____ nori jus sulaikyti, įsakau jums daugiau nekalbėti ir nenaudoti jo prieš mane Jėzaus vardu.“ Tada paprašau Tėvo pastatyti tarp mūsų apsaugos sieną  ir paprašau Tėvo angeliškos apsaugos. Ir visada taip ir būna.

 

Netikėjimas melu

 

Žvelgiame į Pradžios knygą, kaip Šėtonas įėjo į šį pasaulį apgaudamas Ievą ir priversdamas Adomą įvykdyti išdavystę. (1 Timotiejui 2:14 ir Ozėjo 6:7 mums sako, kad jis nebuvo apgautas, jis sąmoningai pažeidė sandorą.) Pradžios 3 skyriaus pokalbyje Šėtonas pateikė melą Adomui ir Ievai prieš jiems padarant nuodėmę. Išmokite štai ką: tikėjimas melu visada eina  prieš nuodėmę. Jei žmogus savo gyvenime turi nuodėmės problemą, galima atsekti, kad  pradžioje buvo melas, kuriuo jis gal net nesuvokdamas tikėjo.

 

Mes tai matome ir šiandien – dažniausiai būna melas, kuriuo tikima ir kuris laikomas tiesa, o tada įvykdoma nuodėmė. Žmogus gali patikėti melu „Aš toks gimiau“, todėl pradėti bedievišką seksualinį gyvenimo būdą. Žmogus gali patikėti „Aš esu bjaurus“ ir pradėti badauti arba valgyti iki liguisto nutukimo. Jaunas vyras ar moteris gali stoti į karinę tarnybą ar įsijungti į verslo pasaulį ne dėl savęs, o todėl, kad patikėjo melu; jei jie taip pasielgtų, mama ar tėtis galiausiai jais didžiuotųsi.

 

Vyras ar moteris, kovojantys su pornografija, turi grįžti prie pirmųjų tų... matytų vaizdinių, dažnai vaikystėje, arba iš patirties, kurią jie turėjo būdami daug jaunesni, ir atrasti melą, kuris jiems buvo pateiktas tuo metu: „Tam ir skirtos moterys“, „Tai mano kaltė, kad man taip nutiko“, „Nieko blogo jas matyti, jei jos taip save siūlo“ ir panašius dalykus – jūs suprantate, apie ką kalbu. Tas pats pasakytina ir apie maistą: „Visada jaučiuosi geriau po porcijos ledų“ arba atvirkščiai: „Dabar esu per stora / nemėgstu savęs, todėl negaliu valgyti, nes atrodysiu stora“ ir taip toliau.

 

Žmogus gali patikėti melu, kad yra bjaurus ir nieko nevertas, o tas melas įleidžia kitus, stipresnius melus, kurie visi yra dvasios, viena atverianti duris kitai. „Aš nieko gyvenime nepasieksiu“ – melas, ši dvasia veda į neviltį, tada į nusivylimą, savęs niekinimą, neapykantą, neapykantą sau, depresiją, savęs nuvertinimą, savižudybę. Vienas po kito.

 

Norėdamas emociškai išgyti ir būti išlaisvintas, žmogus turi liautis tikėti melais, kuriais tikėjo.

 

Jono 8:44 Jėzus pasakė, kad kai Šėtonas kalba melą, jis yra vienas. Tačiau reikia dviejų, kad būtų sutarimas. Taigi, kai žmogus sutinka su Šėtono kalbamu melu, tai įleidžia demonus į savo gyvenimą ir jam tas melas tampa tiesa. Kuo giliau jie eina į „savo tiesą“, tuo labiau jie traukiami į tamsą.

 

Tai tarsi didelis medis, pilnas vaisių. Žmonės bando pasveikti skindami vaisius – atnaujinkite protą čia, nes išgydymas yra vienas iš vaisių. Kitas vaisius yra mokymasis apie emocinę traumą. Mokymasis apie fizinį krūvį ar mitybą gali būti kiti vaisiai ant medžio, kurių žmogus siekia, kad išgydytų savo emocijas ir kūną. Jie ieško būdo, kaip Viešpats galėtų juos išgydyti ar išlaisvinti, bet skina tik vaisių, o nepašalina šaknies.

 

Tačiau tiesa slypi giliau  (jų širdyje, ir yra nematoma) to medžio šaknų sistemoje. Giliai jų širdyje yra melas, kuriuo jie tikėjo būdami daug jaunesni. JEI tas žmogus nustos blaškytis bandydamas skinti vaisius, kad pakeistų savo gyvenimą, ir eis prie melo ir melų, kuriais tikėjo, kurie yra kamienas, maitinantis vaisių, jis gali būti išgydytas ir išlaisvintas. Susitvarkykite su šaknimi, visų pirma, o ne su vaisiais.

 

Dažnai tai yra procesas, kurio metu laikui bėgant vienas po kito naikinami melo sluoksniai, netikėjimas. Tačiau supratus, kad melas ateina anksčiau nei nuodėmės, galima rasti raktus, kaip atrakinti išgydymą ir išlaisvinimą, amžiams užtrenkiant duris Šėtono melui. Žmogus negali laikytis melo, suvokdamas tiesą ir tikėdamasis būti išlaisvintas ir išgydytas. Jokūbas sako, kad dvilypis žmogus negali nieko gauti iš Viešpaties (1: 6-7).

 

Tai tiek daug būtų galima pasakyti šia tema. Bet žinokite štai ką. Demonai yra tik individai, kurie ateina pavogti Kristaus ir Jo darbo iš jūsų širdies. Jūsų valia yra suvereni ir stipresnė už bet kurį demoną – net Dievas negali jūsų priversti ką nors daryti. Milijonai žmonių visame pasaulyje, kurie nepažįsta Dievo, kiekvieną metų dieną nusistato savo valią ir tiesiog naudojasi tik savo valios jėga. Taip jie įveikia demoniškas priklausomybes ir psichines problemas. Valios jėga leidžia demonams žinoti, kad asmuo jau negrįš prie senojo kelio. Jėzaus vardas tai sustiprina, bet jūs turite naudoti  savo valią.

 

 Nauja tema kitą savaitę, o iki tol – palaiminimai,

 

 John Fenn