Apkasų karas su velniu arba būti nugalėtoju 3 iš 4

 Trench Warfare With the Devil or Having Already Won #3 of 4

Sveikinu visus,

 Prieš keletą metų važiavau per Vakarų Kanzasą, kuris yra beveik toks pat lygus kaip stalviršis. Tiems, kurie negyvena JAV, arba tiems amerikiečiams, kurie niekada ten nekeliavo, Kanzasas yra JAV viduryje ir ten auginama daug kultūrų,

pavyzdžiui, kviečiai. Yra 1 pagrindinis tarpvalstybinis greitkelis I-70, kuris eina per visą valstijos ilgį iš rytų į vakarus, 437 mylių arba 703 kilometrų atstumu. Centriniame ir rytiniame Kanzaso regione yra kalvos, tačiau vakarinis Kanzasas yra toks plokščias, kad žmogus gali matyti horizontą iki horizonto be medžių ar pastatų, ir  180 laipsnių vaizdu į dangų.

 

 Artėjo naktis, vakaras buvo be vėjo ir debesų,  važiuodamas dairiausi aplinkui į niekuo neuždengtą  horizontą iki horizonto. Saulei leidžiantis tiesiogine prasme galėjau stebėti, kaip tamsa rytuose juda į vakarus ir apgaubia žemę. Tai buvo reta ir baimę kelianti scena. Tariau savyje: „Tėve, pažiūrėk, kaip tamsa žengia į priekį! Jis tuoj pat aiškiai ir glaustai atsakė:

 

  

"Tai ne tai, kad tamsa eina į priekį, o tai, kad šviesa traukiasi."

 

  

Šis Tėvo teiginys iliustruoja dvi dvasinio karo puses. Viena pusė yra išsigandusi, šaukia, nes tamsa, jų požiūriu, žengia į priekį jų, jų artimųjų ar visuomenės gyvenime. Kita perspektyva yra ta, kad tamsa pati savaime neturi galios, nes ji vystosi tik tiek, kiek šviesa traukiasi.

 

 

 

Kai kalbame apie „dvasinį karą“, svarbu pažvelgti iš Tėvo perspektyvos, įžvelgti vienintelę priežastį, kodėl priešas žengia į priekį žmogaus gyvenime, nes kažkur, kažkaip nuo jų pasitraukė šviesa.

 

 

 

Žmonių daroma klaida

 

Biblijos mokytojai ir ganytojai yra liūdnai pagarsėję tuo, kad ištraukia eilutes iš konteksto, iškreipia jas į kažką, kas skamba gerai ir gali tai parduoti. Kai jie tai daro mokydami apie dvasinį karą , jų klaidos veda prie to, kad krikščionys mano, kad tai, ką jie daro, yra Šventasis Raštas, o iš tikrųjų taip nėra. Tai reiškia, kad Dievas nėra šalia jų maldų, pareiškimų ir dvasinio karo kovos.

 

 

 

Kadangi šie mokytojai nesupranta Kristaus tikrovės mumyse ir to, ką Jis padarė ant kryžiaus ir Jo prisikėlimo, ir kad mes turime įgaliojimus naudoti tą galingiausią vardą visatoje, jie turi pasikliauti Senojo Testamento eilutėmis, kurios dabar yra pasenusios, nes mes esame naujoje sandoroje, sudarytoje remiantis naujais ir geresniais pažadais (Hebrajams 8:6)

 

 

 

Todėl jie bijo, kad tamsa žengia į priekį, ir veda kitus į savo baimę, leisdami tamsai plisti į šiuos geros širdies žmones.

 

 

 

Pavyzdžiui: 1 gali nugalėti  1000, o 2 gali įveikti  10 000.

 

Šis mokymas yra toks įprastas, kad ištisos  krikščionių kartos mano, kad šias eilutes galima pritaikyti pažodžiui. Būtent, kad jie gali melstis su kuo nors, kad padidintų savo galią prieš demonus.

 

 

 

Aptariama eilutė yra Pakartoto Įstatymo 32:30: „O, kad jie būtų išmintingi ir suprastų tai, ir numatytų, koks bus jų galas.

30 Kaip vienas galėtų vyti tūkstantį ir du persekioti dešimt tūkstančių, jeigu jų Uola nebūtų atsisakiusi jiems padėti ir Viešpats nebūtų nuo jų pasitraukęs?“

 

 

Deuteronomy ang.   reiškia „žodžiai“ ir yra Mozės nuorašas, pasakojantis apie Izraelio gimimą tiems, kurie gimė dykumoje per 40 klajonių metų.

 

 

 

Kadangi tie, kurie išėjo iš Egipto, per kelis mėnesius 10 kartų atsisakė Viešpaties, Jis davė jiems tai, ką jie Jam pasakė, kad nori – mirti dykumoje. „Iš tiesų, kaip aš gyvas, sako Viešpats, kaip tu man sakei, aš tau tai duosiu; tavo kūnai kris dykumoje...“ (Skaičių 14:2, 28-29)

 

 

 

Štai Pakartoto Įstatymo 32 skyriuje Mozė visa tai pasakoja vaikams žuvusiųjų dykumoje. Mozė netrukus mirs, ir šiems jauniems žmonėms reikėjo išgirsti, kas atsitiko jų tėvams. Jie turėjo žinoti, kodėl Izraelio priešams pasisekė; Taip buvo todėl, kad po 10 kartų atkakliai atsisakęs tikėti, Jis buvo priverstas jų tėvams to, ko jie reikalavo: mirti dykumoje. (Šiuo metu jie negalėjo grįžti į Egiptą)

 

 

 

Šiame kontekste Mozė sako 32:30: „Kaip vienas priešas galėjo persekioti tūkstantį jų, o du dešimt tūkstančių, nebent jų uola būtų juos apleidusi (dėl jų  netikėjimo),  Viešpats nebūtų sustabdęs tai , Jis  apribojo jų bandymus tai padaryti savo jėgomis?

 

 

 

Eilutė pasakoja apie tai, kaip priešas triumfavo prieš netikinčią kartą: kaip 1 priešas privertė 1000 izraelitų bėgti išsigandęs, o 2 priešai privertė bėgti 10 000 izraelitų, nes jie apleido Dievą, kuris galiausiai atidavė juos jų netikėjimui ir jo pasekmėms.

 

 

 

Tačiau kai kurie pamokslininkai prieš daugelį metų paėmė pirmąją tos eilutės dalį ir manė, kad ji tinkama pritaikyti . Taip gimė klaidinga doktrina, kuri ilgainiui tapo daugelio krikščionių pamatine doktrina – ir jie stebisi, kodėl jų pastangos tokios bejėgės. Dievas yra Tiesa, ir jiems buvo meluojama, manydami, kad eilutė sako tai, ko ji nesako. Taigi Dievo tame nėra.

 

 

 

Yra daug tokių klaidingų doktrinų, kuriomis tikėjo krikščionys. Tačiau Šventoji Dvasia neklysta , nes Ji  Tiesa, todėl tie žmonės jaučiasi dvasiškai bejėgiai ir neįsivaizduoja kodėl.

 

 

 

Ar tamsa artėja, ar jūsų šviesa traukiasi, nes jūs  visus šiuos metus tikėjote klaida?

 

 

 

Kitą savaitę, ką Naujasis Testamentas sako apie dvasinį karą... iki tol, laiminu,

 

Džonas Fenas