7 Apreiškimo surinkimai 3 iš 4

The 7 Churches of the Revelation

 Sveikinu visus,

 Iki šiol matėme tik išoriškai  gražią  Efezo religiją, kuriai reikėjo atgailauti ir susigrąžinti pirmąją meilę, Smirnos kentėjimus, kurios žymus lyderis Polikarpas

tapo pavyzdžiu mums visiems, ir Pergamo surinkimą, kuris klestėjo  imperatoriaus garbinimo apsuptyje, nors kai kurie iš jų darė kompromisą pasaulio tvarkai.

 Tiatiyrai: kompromisas su pasauliu dėl pinigų

 

Apreiškimo 2:18-29 vėl sutinkame Viešpaties priekaištą dėl kompromisų su pasauliu. Tiatyrų kompromisas buvo didesnis nei Pergamo, nes tenai  grėsė tiesioginė mirtis.  Tiatyruose persekiojimas nebuvo toks intensyvus, o kai kurie tikintieji leidosi į kompromisus vien norėdami užsidirbti pinigų.

 

 Vos 38 mylių (61 km) nuo Pergamo randame miestą prie Hermo upės, netoli  pagrindinio prekybos kelio. Čia buvo Apolono kultas ir indigo audinio dažymo centras. Tai taip pat buvo pagrindinis gildijų, šiuolaikinių profesinių sąjungų pirmtakų, miestas.

 

 

 

Gildijos buvo inkorporuotos ir galėjo turėti nuosavybę mieste, o dvi didesnės gildijos buvo vario kalviai ir dažytojai. Lidija Filipuose buvo kilusi iš Tiatyros ir buvo purpurinių audinių pardavėja (Apd 16:14-15). Spėliojau, kad galbūt ji sužinojus, kad gali importuoti audinius , išvyko iš Tiatyrų į Filipus , norėdama  išvengti  būtinybės eiti į kompromisus su gildijomis.[VM1]  Nežinome, bet vieną dieną galėsime jos paklausti.

 

 

 

Beveik kiekvieną kartą sudarydamas verslo sutartį mieste asmuo turėjo įsijungti į  gildiją. Pasiekę susitarimą, du asmenys eidavo į šventyklą pagarbinti  dievo ar deivės, susijusio su ta gildija, aukodavo stabui, o paskui užsiimdavo seksu (su vyru ar moterimi) su šventyklos prostitute, kad „užantspauduotų susitarimą“ ir „melstųsi“, kad sandoris  būtų „vaisingas“. Šventyklų prostitutės šoko aplink stulpą, paverstą falo simboliu, tai buvo lyg senovės striptizo klubai, apie stulpą  šokančių moterų pirmtakės – tada ir dabar veikia tos pačios dvasios.

 

 

 

Surinkime  buvo moteris, Viešpaties pravarde „Jezabelė“, nes ji skelbė kompromisą kaip tikroji Jezabelė (Ahabo žmona). Tai būtų kaip šiais laikais pasirašyti kontraktą ir eiti į striptizo klubą, kad susidraugautum su viena iš ten esančių šokėjų – ir sakytum, kad taip daryti visai gerai , nors esi krikščionis, nes  Dievas nori, kad užsidirbtum pinigų ir būtum palaimintas, todėl Jis to nepastebi. Taip neturi būti, pasakė jiems  Viešpats.

 

 

 

2:20 Viešpats sako, kad davė jai „erdvę atgailauti“, bet ji to nepadarė. Ji žino, ką daro, žino, ką skelbia, ir jos pranašystės klaidingos – bet vis tiek ji tęsia. Viešpats tiek daug žodžių sako, kad Jis patrauks savo malonės ranką, jei ji neatgailaus nepasinaudos  šia paskutine galimybe, ir ji patirs savo veiksmų pasekmes: ligas ir skausmą.

 

 

 

Man įdomu tai, kad Jo pažadas tiems, kurie nesileido į kompromisus ir tiems, kurie atgailauja dėl savo kompromisų, leis valdyti tautas. Tiesioginis ryšys yra tai, kad dabar šiame gyvenime jie turi stuburą atsispirti nuodėmei, prieš kompromisus, todėl yra verti valdyti kitus ateityje – jie tuo gyveno, žino, kaip vaikščioti su Dievu ir nepasiduoti žmonių nuomonėms.  Jis pažada duoti jiems „ryto žvaigždę“, kaip Viešpats apibūdina save Apreiškimo 22:16, taigi Jis pažada dovanoti jiems save, kai jie įveiks pagundą daryti kompromisą, kuris iškyla jų kelyje.

 

 

 

Sardis: Miręs surinkimas

 

Miestas yra 32 mylios nuo Pergamo (51 km) prie Paktolo upės, kur senovėje buvo randamas  auksinis smėlis – aukso karštligė padarė miestą turtingu, ir senovės Lidijos sostine 500-aisiais prieš Kristų. Ten buvo pagamintos pačios pirmosios pasaulyje auksinės ir sidabrinės monetos, todėl miestas buvo įspūdingas.

 

 

 

„ Sardų surinkimo  angelui rašyk:

 

„Taip sako Tas, kuris turi septynias Dievo Dvasias ir septynias žvaigždes: „Aš žinau tavo darbus, kad tave vadina gyvu,  bet tu miręs. 2Būk budrus ir stiprink tai, kas dar yra ir merdi, nes neradau tavo darbų tobulų Dievo akivaizdoje. 3Tad atsimink, kaip gavai ir girdėjai, laikykis ir atgailauk. Todėl jei nesilaikysi, užpulsiu tave kaip vagis, ir tu nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu. 4 Vis dėlto  Sarduose turi keletą vardų, kurie nesutepė savo drabužių, ir jie vaikščios su manimi baltais drabužiais, nes yra verti. 5 Kas nugalės, bus aprengtas baltais drabužiais, neištrinsiu jo vardo iš gyvenimo knygos, bet išpažinsiu jo vardą savo Tėvo ir Jo angelų akivaizdoje.

 

6 „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako surinkimams“.

 

 

 

Miestas turėjo viršutinę ir apatinę dalis, o atėjus priešui slaptu keliu kopdavo uolomis į viršų, ir niekas jų nepasiekdavo. Jie buvo užkariauti tik 2 kartus, kai priešo sargybiniai apačioje pastebėjo, kaip kažkas iš aukštesniojo miesto nusileidžia taku, netyčia išduodantis savo paslaptį. Visi gyventojai abu kartus miegojo, ir taip Viešpats primena jų istoriją, sakydamas, kad jie dvasiškai miega.

 

 

 

Istorinė pastaba: jie buvo tokie įsitikinę, kad nebus nugalėti, kad nė karto net nepastatė sargybinių. Toks buvo Sardis dvasine prasme . budėkite, vertinkite  savo išgelbėjimą ir vaikščiokite  su Viešpačiu. Jie ignoravo tai, ką turėjo, manydami, kad yra skirti amžinybei.

 

 

 

Jis sakė, kad jie yra krikščionys, bet iš tikrųjų jie tokiais  nebuvo. Dvasiškai buvo keletas tikrai atgimusių iš naujo, ir Jis skatino juos stiprinti tai, ką turi. Jis grasino tuo pačiu likimu, kurį patyrė jų miestas anksčiau –  Jis ateis kaip vagis naktį, o jie net nežinos,  kada Jis ateis.

 

 

 

Paulius ir anksčiau  vartojo tą pačią terminologiją,  rašydamas Tesalonikiečiams 1 Tesalonikiečiams 5:2 Paulius sako, kad paėmimas netikintiems pasirodys kaip Viešpats, ateinantis lyg vagis naktį pavogti to, kas Jam nepriklauso. Čia Viešpats naudoja šią metaforą, norėdamas nurodyti, kad jie yra netikintys arba atsitraukė nuo Jo. 5 eilutėje Jis sako tiems, kurie nugali – atgailaukite ir pradėkite vaikščioti su Juo – Jis neištrins jų vardų iš Gyvųjų knygos. Jis nebūtų to sakęs, nebent būtų buvę įmanoma, kad jų vardai būtų ištrinti iš Gyvųjų knygos.

 

 

 

Ši frazė „Gyvųjų knyga“ yra žydiška, kurią būtų supratę 1-ojo amžiaus skaitytojai. Judaizmas moko, kad Trimitų šventėje pučiant paskutiniam trimitui atveriamos knygos, tarp jų ir Atminimo knyga bei Gyvųjų knyga ir kitos – visi gyvųjų ir mirusiųjų įrašai.

 

 

 

Tiems, kurie mano, kad kartą išgelbėtas visada išgelbėtas, ši ir kitos eilutės parodo jų  kvailystę. Be to, tai buvo sprendimas, kuris juos išgelbėjo, ir reikia kito sprendimo, kad jie taptų  „neišgelbėti“.

 

 

 

Mes matėme Efesą, kuris kažkada turėjo uolumo, sukėlusio riaušes, ištikimą Smirną su jos lyderiu Polikarpu, Pergamą, kovojantį su kompromisu ir žmogaus sukurtos nikolaitų hierarchijos kilimu, kompromituojančią Tiatyrą, kurioje moteris dėstė klaidingą mokymą ir melagingas pranašystes. sakydamas, kad Viešpačiui gerai jei eini į  į pagonių šventyklas ir paleistuvauji, nes Viešpats nori palaiminti finansiškai, o Sardis, beveik miręs, bent jau miega šviesoje, tai įspėjamasis pasakojimas mūsų dienoms.

 

 

 

Visiems yra kažkas iš penkių, kuriuos iki šiol aptarėme. Man įdomu tai, kad kiekvieno miesto Kristaus kūnas buvo unikalus su savo problemomis, gėrybėmis ir bėdomis. Tą patį randame ir mūsų namų surinkimų tinkle, ir bet kuriame auditoriniame surinkime – kiekvienas surinkimas  yra unikalius, kiekviena miesto ar tautos kultūra  meta iššūkius krikščioniui.

 

 

 

Kiekviename surinkime Viešpats ragina nuolankumą, atgailą, rimtą tikėjimą ir vaikščiojimą su Juo. Ir tai, kas man atrodo ypač aktualu iki šiol, Jis turi mažai kantrybės tiems, kurie save vadina krikščionimis, bet moko  ir pranašauja kompromisą su pasauliu. Kitą savaitę broliškos meilės miestas Filadelfija ir Laodkėja, kuri manė, kad finansinis palaiminimas reiškė Dievo palankumą , ir kad  jiems daugiau nieko netrūksta.

 

 

 

Kaip sakiau, kiekvienas gaus kažką sau ...iki kitos savaitės! Laiminu,

 

Džonas Fenas

 

www.cwowi.org ir el. paštu cwowi@aol.com

---

 [VM1]