Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2022 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

7 Apreiškimo surinkimai Nr. 4 iš 4

The 7 Churches of the Revelation #4 of 4

Sveikinu visus ,

Dabar mes ateiname į Filadelfiją – tai graikiškas žodis, reiškiantis „brolišką meilę“, ir naudojamas visame Naujajame Testamente būtent tai apibūdinti. Kaip ir laiške


Smirnai, ten Viešpats labai mažai ką randa blogo vietiniame Kristaus kūne.

 Apreiškimo 3:7-12 Jis giria juos už tai, kad jie „nedaug turėjo jėgų, bet laikėsi mano žodžio ir neišsižadėjo mano vardo“. Tada Viešpats duoda nuostabų pažadą apie būsimą teismo laiką, kai jie bus išteisinti;

 9 Štai Aš tau duodu tuos iš šėtono sinagogos, kurie tvirtina, jog jie žydai, bet nėra, nes jie meluoja. Taigi padarysiu, kad jie ateitų, pultų tau po kojų ir suprastų, jog Aš pamilau tave.“

 Mt -42, kai Viešpats pasakė aplink jį susirinkusiems žmonėms, kad Ninevės žmonės liudys  prieš tą kartą, nes tarp jų toje kartoje  buvo kažkas didesnis už Joną, ir tas pats su Šebos karaliene, nes tarp jų yra vienas didesnis už Saliamoną.

  Jisi kalba apie laiką, kai žmonės, kurie dabar mus niekina, vieną dieną pamatys Tą (Jėzų), apie Kurį  kalbėjome  ir supras,  ką kalbėjome. Viešpats taria paskutinį žodį  mūsų gyvenime, ir mus reikia pasidrąsinti, kai žmonės kalba prieš mus arba elgiasi su mumis blogai.

 Laodikija – turtingas surinkimas , kuriam nieko nereikia

 Miestas buvo įsikūręs prie Lycus upės, kaip Kolosai ir Hierapolis, kur vingiavo  pagrindinis kelionių maršrutas iš rytų į vakarus. Hierapolis buvo vos už 6 mylių į šiaurę (10 km) ir turėjo karštųjų versmių, iš kurių laodikiečiai gaudavo vandenį, kuris patekdavo   ten akveduku.

  Kai vanduo pradėdavo  tekėti Hierapolyje, jis buvo labai karštas, bet kai pasiekdavo Laodeciją, jis tapdavo drungnu, tai reiškia, kad jis buvo per karštas gerti, bet per šaltas naudoti gaminant maistą - jis niekam nebuvo naudingas, nebent kas nors jį pašildytų arba atvėsindavo pagal poreikį.

 Dėl karštųjų versmių ir su juo susijusių purvo Laodekijoje buvo didžiulis akių ir kitų ligų medicinos kompleksas, tenai buvo tikima, kad purvo pagrindu pagamintas tepalas padeda išgydyti sergančias akis. Abu šie kultūriniai faktai atspindi tai, kaip Viešpats su jais kalba:

 14 „Laodikėjos bažnyčios angelui rašyk: ‘Tai skelbia Amen, ištikimasis ir tikrasis Liudytojas, Dievo kūrinijos pradžia.

15 Žinau tavo darbus, jog esi nei šaltas, nei karštas. O, kad būtum arba šaltas, arba karštas!

16 Bet kadangi esi drungnas ir nei karštas, nei šaltas, Aš išspjausiu tave iš savo burnos.

17 Tu gi sakai: ‘Aš esu turtingas ir pralobęs, ir nieko man nebereikia’, – o nežinai, kad esi skurdžius, apgailėtinas, beturtis, aklas ir nuogas.

18 Aš tau patariu pirkti iš manęs išgryninto ugnyje aukso, kad pralobtum, baltus drabužius, kad apsirengtum ir nebūtų matoma tavo nuogumo gėda, ir tepalo pasitepti akims, kad praregėtum.

19 Tuos, kuriuos myliu, Aš baru ir drausminu; būk tad uolus ir atgailauk!

20 Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su manimi.

21 Nugalėtojui Aš duosiu atsisėsti šalia savęs, savo soste, kaip ir Aš nugalėjau ir atsisėdau šalia savo Tėvo, Jo soste’.

22 Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia sako bažnyčioms!“

  Galima teigti, kad Laodikija tapo drungna dėl savo didžiulių turtų – tai matome ir mūsų dienomis. Jie tikėjo  klestėjimo evangelija, kuri iš tikrųjų atitiko kai kuriuos judaizmo mokymus, kurie tikėjo, kad turtas yra Dievo palaimos žmogaus gyvenimui ženklas. Taip būna ne visada, nes surinkimas, į kurį Jis sugrįžta, yra labai praktiškas ir žemiškas – buvau alkanas...ištroškęs...nuogas...kalėjime...sirgau... o tu manimi pasirūpinai. Štai kur Dievo palaiminimas ilsisi  ant žmogaus, tuose dalykuose, kurių nemato niekas, o tik Tėvas.

   Man „o aš“ pamoka yra ta, kad šie krikščionys nežinojo, kad jie nebėra teisūs Viešpaties akyse. Jis sakė, kad jie buvo „skurdžiai, apgailėtini, beturčiai, akli ir nuogi“, ir sakė, kad jiems reikia „pirkti baltus rūbus“. (Teisumo drabužiai, Apreiškimo 19:8, 14)

 

 Stebiuosi, kiek tikinčiųjų yra neteisių kaip laodikiečiai . Jie neina į pragarą, tiesiog neteisūs  prieš Viešpatį. Galbūt turėčiau įtraukti šią mintį. Jei mūsų gyvenimas yra kaip pica su 12 griežinėlių, galbūt 11 griežinėlių mes esame tiesūs ir  prieš Viešpatį. Tačiau kai kurie turi tą slaptą 12-ą dalį, kurioje jie laikosi slaptos nuodėmės, laikosi to kartėlio arba neatkūrė bendrystės su draugu, arba jaučia pavydą, nesantaiką ar susiskaldymą. Ta 12-oji dalis daro juos neteisus toje jų gyvenimo srityje. Viešpats  palaimins tuos kitus 11 skiltelių, tuo pat metu dirbdamas su žmogaus širdimi dėl tos 12 dalies...

   Paulius pasakė ir pirmame laiške korintiečiams, 3:3-15. Jis sakė, kad jų nesutarimai ir susiskaldymai buvo mediena, šienas ir ražiena, kurios bus sudegintos teismo dieną, nors jie bus išgelbėti, bet kaip per ugnį. Korintiečiai mylėjo Viešpatį, buvo  kalbantys kalbomis tikintieji – bet jie buvo pilni nesutarimų ir susiskaldymo – ta dalis bus sudeginta teismo metu , jei jie nesusitvarkys su tuo šioje dangaus pusėje.

   Įdomu tai, kad pirmasis laiškas Efeziečiams buvo apie surinkimą, kuris kažkada buvo uolus dėl Viešpaties, bet po to  atšalo, ir baigiasi, kaip ir žinia laodikiečiams, ta pačia tema. Perspėjimu šiuose laiškuose norima apsaugoti nuo pasitenkinimo, nuo drungno tikėjimo, kuris tarsi „sėdi įjungęs neutralią pavarą“ ir rieda kartu su „eismo“ srautu, tiesiog judėdamas.

 Kai  kurie laiškus 7 surinkimams skaito kaip surinkimo  istorijos laikotarpius – pradedant Sekminėmis ir dideliu uolumu, kaip Efese, o vėliau – pasinėrimas į darbus Viešpaties vardu, bet 1-ojo amžiaus pabaigoje nelieka  jokių tikrų santykių. Tada jie mato, kad Smirnos persekiojimus ir tai , yra laikas nuo Apreiškimo iki krikščionybės įteisinimo 300-aisiais mūsų eros metais ir t. t., baigiant tuo, kad Laodikija yra šiandienos surinkimas.

   Manau, kad tai į save orientuotas amerikietiškas ar vakarietiškas gyvenimo, kaip žiūrima  dalykus. Daugiau nei prieš 20 metų įvairių organizacijų apskaičiavimais   mažiausiai 173 000 krikščionių kasmet žūsta kankiniais dėl savo tikėjimo, ir nuo to laiko, ką skaičiau, niekas  nepasikeitė. Šiandien net daugiau krikščionių nužudoma dėl to, kad jie yra krikščionys, nei bet kada anksčiau. Ir ne kiekvienas krikščionis visame pasaulyje yra pakankamai turtingas, kad turėtų atseit jaustis drungnu drungnas prieš Viešpatį.

 

 Bet pažiūrėkime į kiekvieną surinkimą, kaip reprezentuojantį mūsų pačių dvasinio gyvenimo sezonus...

 Manau, kad gali tikti. Daugelis iš mūsų iš pradžių turėjo uolumo sezoną, kaip Efezas, o paskui patapome tokie kai jie ... Ir kaip Smirna, kentėdami persekiojimus, kai draugai ir šeima atmetė mus dėl mūsų naujo tikėjimo.

 

 Tada, kaip ir Pergamas, turėjome laiką, kuris atrodė, kad esame tarp žmonių  iš „šėtono sinagogos“ su pasaulietiniais žmonėmis, galbūt turėjome „atkritimo“ nuo tikėjimo sezonus. Ir galbūt kaip Tiatyrai turėjome savo laiką pasaulio sistemoje, savo širdyse buvome krikščionys, bet užsiimdavome verslu, kaip negailestingi verslo žmonės. Arba mes pakliuvome į sistemą, sukompromituodami savo moralę ir etiką vardan  pinigų ir  „daiktų“.

      Toliau buvo Sardis, užmigęs šviesoje, kaip dvasiškai miręs surinkimas  – pasinėrę į  pasaulį galbūt kaip Tiatyrą ir gilias stabų garbinimo bei seksualinio amoralumo nuodėmes, išgyvenome dvasinio mirimo sezoną, miegodami šviesoje, laikydami mintis. apie Viešpatį ir „ką mums reikėjo padaryti“.

 

 ...o tada mes turėjome Filadelfijos sezoną, kreipiame savo širdis į meilę ir atleidimą, norėjome vėl prisijungti prie „broliškos meilės“, mokėmės užsiauginti stuburą, nors ir apsupti netikinčiųjų, nusižeminome tiems, su kuriais nutraukėme bendrystę, ėjome savo keliu atgal pas Viešpatį. Tada į Laodekiją, galvodamas, kad viskas gerai, juk Dievas laimina, bet širdyje vis dar ieškant tikrojo, tikro, ... o galbūt kai kam dar šiandien taip.

      Ir į tai Jis jiems sako: "Aš čia! Aš stoviu prie durų ir beldžiu. Jei kas atsidarys, įeisiu ir mes kartu pavalgysime, ir jūs galėsite sėdėti su manimi mano soste ir karalystėje... “

 Šiandien Viešpaties pranešimuose 7 bažnyčioms taip seniai yra kažkas kiekvienam. Kad ir kokie elementai būtų jums atgaivinti, vadovaukitės ta „rema“, tuo elementu, kurį tau rodo Viešpats, ir gauk visą dvasinį maistą, kurį tik gali gauti! Greitai ateik Viešpatie Jėzau!

 

 Nauja tema kitą savaitę, iki tol, palaiminimai,

 Džonas Fenas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.