Garbės stygius, kodėl byra visuomenė. 1 dalis, Rankos paspaudimas ir spurgos

John Fenn, 2018 m. kovo mėn. 3 d.,

www.SupernaturalHouseChurch.org

Sveiki visi,

„Rankos paspaudimas – tai lyg apsikabinimas per ištiestą ranką. Nereikia duoti suglebusios rankos, kaip kokios pastipusios žuvies. Sutvirtink savo plaštaką. Reikia įtempti plaštakos raumenis ir kito ranką paimti taip, lyg tai būtų geras apsikabinimas. Jau geriau, jau supratai. Dabar žiūrėk man į akis. Kai spaudi ranką, visada žiūrėk į akis.“

Tai mano tėvo pamokos pavyzdys. Tada man buvo 7 ar 8 metai. Prisimenu tas pamokas, lyg tai būtų vakar. Jose kalbama apie valgymą sėdint tiesia nugara, kai viena ranka padėta ant kelių, o su kita valgoma, ir apie daugybę panašių dalykų.

Pamokos apie tai kaip nusiblizginti batus, mat geras batų blizgesys ir tvirtas rankos paspaudimas, bus pirmasis įspūdis, kurį kažkas susidarys apie tave. Apie tai, kad pasiskolintą arba išsinuomotą daiktą, visada reikia grąžinti geresnės būklės nei jis buvo prieš tai. Kai pastovyklauji, stovyklavietę reikia palikti švaresne nei radai – surinkti kitų paliktas šiukšles, bent vieną, ir išmesti kartu su savo šiukšlėmis.

10... Įsakymų, arba pasiūlymų...?

Mano tėtis mane mokė pagarbos, doros ir orumo. Ne visada į savo pamokas jis dėdavo šias etiketes, bet jis žinojo ką daro. Šių pamokų dėka, iš dalies, aš buvau tuo kuo buvau. Per mūsų pirmąjį pasimatymą su Barbara, kai jai buvo 15, o man 16 ir vėliau, kai ji tai prisiminė – aš išsiskyriau iš kitų berniukų, su kuriais ji susitikinėjo. Be to, aš jai atidarydavau mašinos dureles ir kitas duris. Tai buvo mandagu ir dėmesinga. (Taip, aš vis dar jai atidarau mašinos ir kitas duris)

Tačiau iš tiesų manau, kad mūsų bendras likimas buvo užantspauduotas. Kai po filmo aš jos paklausiau: „Ar norėtum sustoti spurgos?“ Tuomet, dėl šio trumpo, ekspromtu, sustojimo prie Dunkin Donuts, aš išleidau paskutinius savo pinigus. Tačiau netgi šis sustojimas buvo pagrįstas, nes mano tėtis mane išmokė apie garbę, pagarbą ir dėmesį – šiuo atveju – padaryti kažką malonaus savo naujai draugei. Vien todėl, kad maniau, jog jai tai patiks. Tai buvo vienas iš garbės, pagarbos ir dėmesio gestų.

Išėjimo 20 skyriuje, Dievas Mozei duoda 10 Įsakymų. Jie suskirstyti į pirmuosius keturis vertikalius, kurie yra susiję su Dievu; ir paskutiniuosius šešis horizontalius, kurie yra susiję su žmogumi.

Pirmieji keturi tiesiogiai susiję: neturėk kitų dievų šalia Manęs, nedaryk sau jokio stabo, netark Mano vardo be reikalo, švęsk poilsio dieną – jie sutelpa į vieną: „Neturėsi kitų dievų šalia manęs“.

Likusius šešis taip pat galima apibendrinti pirmajame šios grupės įsakyme: „Gerbsi savo tėvą ir motiną“. Visi kiti kyla iš jo ir gali būti atpažinti pagarboje savo tėvui ir motinai. Pagarba mamai ir tėčiui reiškia, kad NE-darysi šių dalykų: nežudysi, nesvetimausi, nevogsi, nemeluosi, negeisi (netinkamas daikto ar asmens troškimas).

Vėliau, Morkaus 12:30-31, tai buvo apibendrinta, Jėzus sakė: „Mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir jėgomis, o antrasis yra šis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra jokio kito įsakymo, didesnio už šiuodu“.

Atsitraukimas nuo garbės

Šiandien JAV ir visame pasaulyje matome pamatinį garbės, pagarbos ir vertės trūkumą. Ne taip kaip kažkada, dabar nebeturi vertės nei žmogaus gyvenimas, nei tautos vadovai, o JAV vėliavos niekinimas tapo nacionaline diskusija. Ir vėl JAV, (liūdna) atrodo, kad ji vadovauja pasaulio populiariajai kultūrai visuose bedieviškuose dalykuose. Mūsų sportininkai atsisakė pakvietimo, kad būtų pagerbti Baltuosiuose Rūmuose, nes jiems nepatinka Prezidentas. Sportininkai grubiai pasisako apie Prezidentą, jo žmoną ir jo šeimą.

Aktoriai ir verslo lyderiai, grubiai kalba ir grubiai elgiasi su Prezidentu ir pirmininkavimu. JAV netgi yra valstijos ir miestai, atsisakantys gerbti federalinį įstatymą, mat su juo nesutinka. Kad ir ką beįvardintum, ar tai būtų įstatymas, ar valdžios asmuo, ar seniai veikianti institucija, ar tradicija, ar visuomeninė norma, visa tai dabar yra puolama. Netgi kai gubernatorius, meras arba pilietis nesutinka su įstatymu, tai jau tampa priimtina. Siekiama, kad pasaulis apie tai sužinotų ir pultų – tą įstatymą, tą įstaigą ar tą asmenį.

Kaip atsitinka, kad asmuo ar tauta praranda bet kokį garbės ir pagarbos pajautimą?

Romiečiams 1:21 ir 28 pabrėžia pirmuosius pasitraukimo nuo garbės ir pagarbos pažinimo žingsnius:

„Pažinę Dievą (kaip Kūrėją), jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo už jo nuostabią kūriniją.“ (Išplėstinė Versija) 21 eil.

„Jie visada žinojo, kad Dievas yra, tačiau atsisakė Jį, kaip tokį, pripažinti arba dėkoti Jam už tai kas Jis yra ir ką Jis daro.“ (J. B. Phillips vertimas) 21 eil.

„Kadangi jie nenorėjo pažinti Dievo arba nelaikė vertu Jį pažinti (kaip savo Kūrėją), tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti netinkamus ir atstumiančius dalykus.“ (Išplėstinė Versija) 28 eil.

„Be to, kadangi jie save laikė per daug iškiliais ir galingais, kad pažintų Dievą, Jis leido jiems tapti savo iškrypusių protų vergais, ir daryti netinkamus dalykus.“ (J. B. Phillips vertimas) 28 eil.

Pirmasis žingsnis, nepagarbos žmogaus gyvenimo, nepagarbos autoriteto arba moralinių ir socialinių normų link, yra atsisakymas pripažinti Dievą Dievu. Kai tik žmonės tai padaro, jie pasako, kad nenori Jo įtakos savo gyvenime. Taigi Jis jiems duoda tai ko jie nori – leidžia jų mintims nutolti nuo Jo įtakos. Tai buvo jų pasirinkimas, visa ką Jis daro, tai leidžia jiems turėti tai ko jie nori.

Kai tik toks asmuo, savo paties pasirinkimu, krypsta mąstyti atskirtai nuo bet kokios Dievo įtakos – štai jums ir žmogus, vaikštantis savo paties susinaikinimo keliu. Taip netrukus atsiranda irstančios šeimos ir visuomenė, ilgainiui gyvybės nepaisymas, neatsižvelgiant į įstatymą, stovintį ant stipraus moralinio pamato.

Kitą savaitę daugiau apie procesą, kuomet nenorima išlaikyti Dievo savo pažinime... ir apie spurgas! Kol kas.

Būkite palaiminti,

John Fenn

www.cwowi.org rašykite man cwowi@aol.com