Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. gruodžio 30 d., trečiadienis

Pranašystės Dvasia. 1 dalis, Dvasinės rūšys

John Fenn, 2015 m. gruodžio mėn. 19 d., 

Sveiki,
Vieną dieną, kai mano tėvai buvo išvykę į vakaronę, o auklė ruošė namų darbus, mano broliai ir aš nusprendėme iš paklodžių, antklodžių ir baldų svetainėje pastatyti didelę pilį. Iš keturių vaikų aš buvau vyriausias – man turėjo būti apie 8, broliukams – 6 ir 4, o mūsų mažajai sesutei 2 metukai.

Mano broliai ir aš susijaudinę kalbėjome apie tos pasakiškos pilies dizainą ir kiekvienas pridėdavome kažką, kas bus naudojama jos statybai. Svetainės sofa turėjo būti panaudota pagrindinei konstrukcijai, nes mes galėjome lengvai nutiesti paklodes nuo jos iki sienos, o ant sofos atkaltės užkelti eilę kėdžių. Mes greitai pridėjome kelias kėdes, stalų galus, iš mūsų lovų išimtas paklodes ir antklodes bei kibome į darbą.

Mūsų vaizduotėje pilis turėjo užpildyti visą kambarį ir beveik pasiekti lubas. Mes planavome apversti kėdes aukštyn kojomis ir užkelti vieną ant kitos, o tada pasodinti mūsų sesę viršūnėje, kaip mergelę bokšte. Kadangi jai buvo tik 2 metukai, ją mes vertinome panašiai kaip namų augintinį, nes ji šliaužiodavo aplink ir atrodė lyg guminė, taigi mes buvome tikri, kad jai nebus pavojaus būti pakeltai į tokį didelį aukštį.

Na ką gi, ji nebuvo tokia milžiniška ir didinga, kaip mes įsivaizdavome. Ach, kėdes vieną ant kitos mes sudėjome pakankamai aukštai, sesė mumis visiškai pasitikėjo ir leidosi užkeliama ant viršaus, bet paskutinę sekundę aš pagalvojau, kad mes galime sužeisti mūsų sesę, taigi ėmiausi ją ginti.

Jos pasiuntimas į „požeminį kalėjimą“ tolimame paklodžių ir antklodės sujungimo kampe sumažino svetainėje pramogos ir pavojaus lygį. Kai tik mazgas nuslydo, nes kažkas per toli patraukė atlošą, kuris buvo mūsų pakeliamasis tiltas, visas statinys subliuško ir pavirto krūva paklodžių ir suverstų kėdžių.

Bet pastatyti pilį mums pavyko. Ji nebuvo tokia kokią ją matėme vaizduotėje, bet dvasioje – panaši, tikra reprezentacija kažko didingesnio. Mes buvome patenkinti tuo riterių nuotykiu.

Mozė ir palapinė dykumoje
Hebrajams 8:5 mums pasakyta, kad kai Mozė buvo ant kalno su Viešpačiu, jam buvo duotos instrukcijos statyti tabernakulį - kilnojamą palapinę, kurioje buvo talpinama Sandoros skrynia. Pasakyta, kad jam buvo liepta: „Žiūrėk, kad ji būtų padaryta pagal pavyzdį parodytą tau ant kalno.“


Ar galite įsivaizduoti, kokį darbą turėjo atlikti Mozė? Tėvo šlovėje jis buvo regėjęs tobulus dangiškus dalykus ir gavo nepavydėtiną užduotį – dangišką tobulumą paversti žemišku atitikmeniu. Gyvendamas dykumoje jis galėjo dirbti tik su medžiu, metalais, audiniais ir gyvulių odomis, kaip statybine medžiaga!

Geriausia, ką šioje situacijoje jis galėjo padaryti – tai pastatyti palapinę, širdyje laikydamas to, ką regėjo Dvasioje.

Kai iš Viešpaties gauname žodį apie mūsų gyvenimą, mums, kaip ir Mozei, Jis rodo dangiškąjį variantą – išbaigtą atvejį. Mes, kaip vaikai statę pilį iš paklodžių, tai laikome savo prote ir labai dažnai laukiame, kada tas dangiškas dalykas tiksliai išsipildys mūsų gyvenime. Dažniausiai nusiviliame ir stebimės, ką esame padarę ne taip, kad pilnatvė neįvyko, kaip mes esame matėme.

Nors mūsų pilis ir Mozės palapinė buvo tik grubi reprezentacija tikrosios tiesos, kuri buvo numatyta, abi buvo ištikimos tam, kas buvo laikoma širdyje ir vaizduotėje. Dažnai, kai girdime Viešpaties žodį tautai, regionui, šeimoms ar mums patiems, Dvasioje matome išbaigtą viziją, bet realybėje tai gali būti (tik) esminė dangiško paveikslo tiesa.

Kai kurie tikri gyvenimo pavyzdžiai
Ponia iš mūsų surinkimo labai prašė aplankyti jos mirštančią motiną, kad nuvykęs pasimelsčiau už ją. Ši ponia buvo labai nuliūdusi, nes prieš tai Viešpats jai pasakė, kad jos mama bus išgelbėta ir paklius į dangų. Visą laiką, tą Žodį ji interpretavo taip, kad jos mama paliks savo surinkimą (bažnyčią) ir pradės lankyti stiprų, Biblija tikintį surinkimą. Vylėsi, kad kai jos mama gilinsis ir augs Žodyje bei Dvasioje, jos bus tikros seserys Kristuje. Bet dabar mama merdėjo ir buvo aišku, kad tas žodis, kurį ji įsivaizdavo įvyksiant, neišsipildys.

Ji nesuprato, kaip gi galėjo taip neteisingai išgirsti (ji taip galvojo), tačiau faktiškai, pagrindinė Žodžio tiesa įvyko. Jos mama tikrai meldėsi su mumis ir Viešpaties buvimas pripildė kambarį, o po 5 dienų, didesnę laiko dalį kalbėjusi su savo dukra apie Viešpatį, ji mirė. Viešpats buvo maloningas, leido dukrai mokyti savo mamą apie teisumą ir naują gimimą, o prieš pat mirtį ji buvo pakrikštyta Šventąja Dvasia. Esminė pranašystės tiesa išsipildė, bet ne tas įsivaizdavimas, kurį savo galvoje turėjo duktė, kad mama tikės būtent taip kai ji manė.

Benamis žmogus
Vienas vyras norėjo pakalbėti su manimi. Jis pyko ant Dievo. Jam patiko pasakoti žmonėms apie Jėzų ir tai daryti jis norėjo kaip pilno laiko tarnautojas. Jis man papasakojo, kaip prieš eilę metų, Viešpats kalbėjo jam ir pašaukė jį būti evangelistu. Dėl to jis paliko gerai apmokamą darbą, bandė pamokslauti surinkimuose, bet jam nepavyko. Kai jis nutarė nebedirbti jį paliko žmona ir dabar jis gyveno benamiams skirto tarnavimo patalpoje.

Išgirdęs Žodį apie pašaukimą būti evangelistu, jis pridėjo savo patikslinimą apie tai, ką tai turėtų reikšti ir savo širdies viziją – pilno laiko taravimas, kalbėjimas didelėms minios ir per TV, ir visa kita kas susiję su tuo. Bet kai aš paklausiau, kaip jis laimi Viešpačiui žmones, jis man pasakojo istoriją po istorijos, kaip žmonės išsigelbėdavo, išgydavo, kaip būdavo pakeičiami jų gyvenimai. Būtent tai jam teikė pilnatvę. Kad vykdoma funkcija, kuriai jis buvo pašauktas, jam teikia pilnatvę, yra esminė tiesa, bet tai buvo tik šešėlis to, ką jis manė darysiąs. Jo laimei, po mūsų pokalbio jis suvokė tai ir galėjo pertvarkyti savo gyvenimą.

Daugelis žmonių liko sumišę, po to kai jie matė tikrą regėjimą Dvasioje, to ką Viešpats turėjo jiems numatęs, ar buvo gavę asmeninę pranašystę, bet gyvenimo eigoje jiems įvyko visokių dalykų. Jis mums parodo tai kas užbaigta – subrendusį dalyką, kaip tai atrodo Dvasioje. Mūsų darbas nėra pridėti kultūrines ar religines idėjas bei paversti tai moderniu gyvenimu.

Mozė matė tobulumą, bet galėjo sukurti tik grubią kopiją, nors tam laikui, toje vietoje, būtent to Viešpats ir norėjo. Tai buvo geriausia, ką Mozė toje situacijoje galėjo padaryti.

Elijas?
Mato 11:14, Jėzus apie Joną Krikštytoją pasakė: „Jei tu priimsi, tai jis ir yra Elijas, kuris turi ateiti (prieš Viešpatį).“ Jonas nebuvo Elijas, bet jo tarnavimas turėjo pagrindinius Elijo tarnavimo elementus – jis kvietė žmones atgailauti ir paruošti širdis Viešpačiui. Elijas iš tiesų buvo toks asmuo, o Jonas buvo grubus atstovas, bet turėjo visus Elijo tarnavimo elementus.

Jėzus pasakė: „...jeigu jūs priimsite, tai“ - reiškia grubaus Tiesos pristatymo priėmimą, kai suprantantis asmuo žiūri į širdies patyrimą praeityje ir į esminę tiesą.

Į ką žiūrėti
Prisimink kažką, ką tau Viešpats pasakė apie tave ir tavo mylimuosius. Pažiūrėk į esminę tiesą, ir tada numesk viską, ką tu pridėjai, kaip tai turi įvykti. Žiūrėk, į tai, kas jau įvyko, kas išsipildė, tai esminė tiesa. Kaip Mozė, galbūt tu arba jie matė dangišką regėjimą ir laikė savo širdyje, bet tu ėjai per dykumą ir padarei viską, ką galėjai geriausia savo situacijoje. Ir kaip Mozės atveju, Viešpats žino ir priima tai.

Izraelis tikėjo, kad prieš Viešpaties pasirodymą ateis Elijas. Savo prote jie turėjo paveikslą kaip tai turėtų būti, bet Jonas Krikštytojas šito paveikslo neatitiko. Vis tik kai kurie dalykai, kuriais jie tikėjo, patvirtino Viešpaties teiginį, kad jis yra Elijas kuris turi ateiti. Jie nujautė esminius bendrus elementus – kvietimą atgailai ir tai, kad jam lemta mažėti, o Kristui augti.

Nepriklausomai nuo to ką Viešpats tau pasakė, žiūrėk esminės tiesos, kuri išsipildė. Galbūt tavo gyvenimas buvo panašus į medžiaginę mano vaikystės pilį, bet savo širdyje tu laikei tikrą pavyzdį, todėl tu esi kaip Mozė, kuris padarė ką galėjo geriausio ir tai buvo priimta. Turiu vilties, kad tau tai bus svarbu...

Daugiau kitą savaitę. Būkite palaiminti,


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą