Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. gruodžio 6 d., sekmadienis

Dabar aš supratau. 2 dalis, Garbanos ir vualis

John Fenn, 2015 m. lapkričio mėn. 21 d.,

Sveiki,
Kai paimu Krisą iš Globos namų vienas iš pirmųjų dalykų ką jis padaro, tai paima mano telefoną, nes ten aš turiu vaikiškų dainelių ir kai mes važiuojame tvarkyti reikalų, mes klausomės tų dainų. Jos yra įvairiausių žanrų, tarp kurių galima rasti dainas iš „Muzikos garsų“, „Merė Popins“, „Mikio Mauzo“, krikščioniškų dainų iš „Spurgų pardavėjo“ bei kitų.

Vieną dieną, kai jis laikydamas rankoje mano telefoną klausė Mikio Mauzo, ir žiūrėjo į albumo viršelį, kur buvo pavaizduoti Mikis ir jo draugai, jis pasakė: „Pažiūrėk tėti, Mikis turi tokias ausis kaip tu!”

Aš maniau, kad jis juokauja, sakydamas, kad mano ausys didelės ir apvalios kaip Mikio, bet jis turėjo galvoje, kad Mikis Mauzas turi ausis, kaip kiekvienas žmogus. Aš atsakiau: „Jis turi, ar ne?“ Ir jis atsakė juokdamasis: „Taip cha, cha, cha“ ir juokėsi ir aš juokiausi kartu. Aš galvoju, kad jis pajuokavo, bet ir vėl...

Istorija, kultūra ar Dievo įsakymas?
Abu Paulius ir Petras mums sako: „Visas Raštas Dievo įkvėptas* - ir - ...šventi Dievo žmonės kalbėjo įkvėpti Šventosios Dvasios.“ (*2 Timotiejui 3:16, 2 Petro 1:21)

Visas Raštas buvo įkvėptas Dievo, bet tai nereiškia, kad visas Raštas yra Dievo įsakymas. Įvykis, kai Dovydas užlipo ant namo stogo ir pamatė besimaudančią Batšebą* yra informacija, o ne įsakymas daryti tą patį. Kai kas yra istorija, kai kas kultūra, kai kurie dalykai tai patarimai kaip mes turime gyventi. (*2 Samuelio 11)

Tyrinėjant Raštą, ne visada būna aišku kas yra ir kas, taip kaip ir Kriso kalba, kad Mikis Mauzas turi tokias kaip mano ausis – ar jis sakė, kad Mikis turi tokias ausis kaip kiekvienas, ar, kad galbūt mano ausys didelės ir apvalios kaip Mikio Mauzo? Jo juokas leidžia taip spėti, bet jei nepaisysite to įvykio konteksto, jūs niekada taip ir nesužinosite.

Taigi kai Paulius sako: „...Taip pat, kad moterys puoštųsi kukliais ir padoriais drabužiais, droviai ir santūriai, ne supintais plaukais ar auksu, ar perlais, ar brangiu drabužiu, bet, – kaip dera moterims, pasižyminčioms dievobaimingumu, – gerais darbais.“ Ar tai kultūrinis reikalavimas? Mes turime suprasti kontekstą ir nustatyti, ar tai buvo įsakymas, ar tik tos dienos kultūra. (1 Timotiejui 2:9-15)

Daug kartų per kelis pastaruosius metus manęs klausinėjo apie moterų rūbus, sugarbanotus plaukus ir visada iš vakarų Afrikos. Istorija tokia, prieš kelis metus viena ar daugiau moterų skelbė, kad jai buvo leista pamatyti pragarą ir teigė, jog ten matė moteris, kurios buvo pragare tik dėl to, kad garbanojosi plaukus. Savo skelbimu ji sukėlė didelį susirūpinimą ir taip mokoma toliau iki šios dienos.

Kaip mums teisingai atskirti, kur yra Žodis, o kur kultūriniai reikalavimai?
Pamatinė samprata turi būti tokia Kristus gyvena mumyse ir dabar mes esame Dievo šventyklos. Paulius sakė: „Nuo dabar aš nepažįstu nei vieno pagal žmogiškus standartus, nes kiekvienas Kristuje yra naujas kūrinys*.“ Dar jis sakė: „Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!“ Ir dar „Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet naujas kūrinys.“ (2 korintiečiams 5:16-17, Galatams 3:28; 6:15-16)

Tai reiškia, kad pagal tai, ką Kristus padarė mums, me esame lygūs vyrai ir moterys, nuo aukščiausių visuomenės sluoksnių iki žemiausių, mes esame lygūs visi, nes esame išgelbėti tuo pačiu Jėzaus krauju ir esame nauji kūriniai Jame.

Todėl mes nieko negalime padaryti ar pridėti prie mumyse esančio Kristaus. Mes negalime dėvėti tam tikrų rūbų, ar šukuoti tam tikru būdu plaukų, kad pagerintume Kristų mumyse. Mes negalime duoti pakankamai pinigų, kad pagerintume ar kažką pridėtume prie mumyse esančio Kristaus. Tėvas davė mums Savo Sūnų, kuris gyvena mumyse Šventąja Dvasia; ką mes dar galime padaryti, kad kažką pridėtume ar pagerintume? Nieko. Taigi tiesiog gyvenkime.

Bet šitos dvasinės tiesos veikia įvairių kultūrų kontekstuose, kurie kultūriškai gali riboti tas laisves ir lygybes.

Romiečiams ir korintiečiams* Paulius sakė, kad stabas yra niekas, tačiau ne kiekvienas turi tokį supratimą, taigi jis mokė būti taktiškais su tais, kurie yra silpnesnio tikėjimo ir nevalgyti maisto, kuris buvo paaukotas stabams, arba būti taktiškais su tais kurie garbinimui renkasi tą o ne kitą dieną, arba su vegetarais ir taip toliau. Sakė nenaudoti savosios laisvės broliams Kristuje įžeisti, už kuriuos taip pat mirė Jėzus. (Romiečiams 14; 1 Korintiečiams 8:4,7; 2 Korintiečiams 10:23-33)*

Taigi jis sako, kad žmonos Efeze nesigarbanotų plaukų ir nesipuoštų brangakmeniais, nes pagal to meto romėnų kultūros paprotį moterys garbanodavosi plaukus ir dažnai ant šukuosenos viršaus užsidėdavo sparnus papuoštus brangakmeniais. Kartais brangakmenius jos įsiūdavo į savo rūbus. Taip daroma net šiandien. (Knyga „Cezarių žmonos“ tai gera istorinė knyga apie sugarbanotus plaukus bei brangakmenius).

1 Timotiejui 2:9-15, Paulius Efezo moterims sakė nedemonstruoti savo turtų, kaip mokė to meto paprotys, bet verčiau rodyti savo širdžių „dvasinį turtingumą“ ir gyventi Viešpačiui.

Įsidėmėkite: žmonės teigia turį įvairiausių patyrimų ir skelbiasi matę įvairiausių dalykų, bet netgi jei tie patyrimai yra tikri, žmonės, kurie nesubrendę amžiumi, charakteriu ar Žodžio pažinimu ir pilni religinių tradicijų, reaguoja į dvasinius išgyvenimus per pritemdytus savo kartos, kultūros ir religinio mokymo akinius. Ir tai yra net tada kai jie yra sąžiningi!

Štai kodėl 4 metų berniukas pasakoja, kad matė danguje žmones su sparnais, ar maža mergaitė piešia gražaus ir romantiško Jėzaus portretus, teigdama, kad Jis taip atrodo, o mažas berniukas sutinka su ja. Jie vaikai, taigi dalykus aplink save jie mato per vaikystės ir nebrandumo filtrą. Panašiausias vaizdas kurį aš mačiau kaip atrodo Jėzus yra Turino drobulėje. Jis nėra gražus, atrodo vidutiniškai, o apie Jo išvaizdą sukurta perdėta nuomonė.

Vualis ir tylėjimas?
1 Korintiečiams 11:1-16, Paulius rašo apie moteris Korinte, kurios išsilaisvino Kristuje ir nebepaisė vietinės kultūros. Jos nusiimdavo savo vualius, nes Kristus joms suteikė laivę.


Tomis dienomis vualis prilygo sutuoktuvių žiedui. Tai reiškia, kad kiekviena ištekėjusi moteris lankydamasi namų surinkime, įeidama pro duris nusiimtų savo sutuoktuvių ženklus. O tai reiškė nepagarbą tiek joms pačioms, tiek jų vyrams, tiek Dievui, tiek jų santuoką bei namus saugantiems angelams, nepagarbą susirinkusiems žmonėms ir vietiniams papročiams! Paulius įsakė užsidėti tuos vualius, nors jos ir buvo laisvos jų nenešioti.

Tris kartus toje pastraipoje jis rašo, kad tai yra paprotys ir kad jie patys tuo įsitikintų.* Jis taip pat rašo, kad žmonos gali melstis ir pranašauti susirinkimuose, tik tegu tinkamai rengiasi.* Žmonės kažkodėl dažnai ignoruoja šį faktą, kai skaito trimis skyriais toliau, kur rašoma apie tvarką ir eiliškumą, kai Paulius, dėl to, kad susirinkimas vyktų sklandžiai, žmonoms turinčioms klausimų sako, jog jos tepaklausia vyrų namie. Kai kurie tai supranta, esą moterys susirinkimuose iš viso negali kalbėti netiesa- žiūrėkite į kultūrinį ir istorinį kontekstą!

Iš Apaštalų darbų 18 skyriaus mes žinome, kad romėno Justo namuose staiga pradėjo kartu rinktis trys kultūros - romėnų, graikų ir žydų, ir tai kėlė sumaištį. Taigi Pauliaus nurodymai yra dėl tvarkos, eiliškumo ir mandagumo, kai esi svečias kieno nors namuose. * (1 Korintiečiams 11:5-6, 13; 14;26-40*)

Jis gi nebūtų 11 skyriuje joms liepęs melstis ir pranašauti, o po to, 14 skyriuje įsakęs tylėti taigi kontekstas ir kultūra yra svarbu. Tas pats ir 1 Timotiejui 2:14-15, kai jis moterims liepia nedemonstruoti savo turtingumo garbanotais plaukais ir nešiojamais papuošalais ir įsako nesiglemžti valdžios iš vyrų. Mokymas, kalbėjimas, pranašavimas vykstantis susitarime su vyru santuokos harmonijoje yra gerai, bet moters piktnaudžiavimas laisve Kristuje, vietinės kultūros, taikos santuokoje ir tvarkos kontekste, žeidė santuoką ir kenkė evangelijos skelbimui.

Gerai! Dabar aš nebepradėsiu apie apsiausto skverno nupjovimą, apie tai kitą savaitę. Būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą