Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. liepos 31 d., penktadienis

Kodėl Dievas dalyvauja tame... 1 dalis

John Fenn, 2015 m. liepos 11 d.,

Sveiki,
Susiklosčius dabartiniai JAV situacijai norėčiau pasidalinti kai kuriomis mintimis iš tokios perspektyvos, kurios pats iki šiol dar nebuvau matęs. Viliuosi, tai suteiks jums tam tikro aiškumo apie Viešpaties kelius.

Aš galėčiau išvardinti eilę nuodėmių ir kūniškumo darbų, kurie paminėti Naujajame Testamente – priešiškumas, paleistuvystė, burtininkavimas, neapykanta, girtavimas ir t.t. – bet nei apie vieną iš jų nesakoma, jog tai tiesiogiai susiję su Dievu. Ten kalbama tik apie asmenį kuris nuodėmiauja arba mokinius, kurie kovoja su tuo, mokinius, kurie yra procese. (Galatams 5:19-21 išvardinti kūniškumo darbai ir čia kalbama tikintiesiems, o ne netikintiems).

Kada gi Dievas tampa įtrauktu: ne visos nuodėmės yra vienodos
Romiečiams 1:18-32 Paulius išvardina ir klasifikuoja nuodėmes į kurias betarpiškai yra įtraukiamas Dievas. Taigi, įžvalgesni žmonės gali aiškiai nujausti, jog čia kalbama apie dvasinę kovą. Kontekstas – žemiausia apreiškimo apie Dievą forma: žmonės, kurie įžvelgia Jį arba Jo buvimo įrodymus gamtoje, bet vis tiek Jį atmeta.

„...kai teisybę jie užgniaužia neteisumu. Juk tai, kas gali būti žinoma apie Dievą, jiems aišku, nes Dievas jiems tai apreiškė. Jo neregimosios ypatybės – Jo amžinoji galybė ir dievystė – nuo pat pasaulio sukūrimo aiškiai suvokiamos iš Jo kūrinių, todėl jie nepateisinami“ (18-20 eilutės).

Tai ne tie, kurie nieko nežino apie Dievą
Paulius pateikia atvejį, kai svarbiausiu, pagrindiniu Dievo pažinimo ir suvokimo būdu gali tapti kūrinija - gamtoje gali būti įžvelgiama Jo prigimtis ir amžinoji valdžia. Tas pats sakoma Apaštalų darbų 14:17, jog „Jis nepaliko Savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų, pripildydamas mūsų širdis maisto ir džiaugsmo“.


Bet kai žmonės atmeta Jo įrodymus gamtoje, TAI tampa pagrindine priežastimi to, apie ką pasakyta: „Pažinę Dievą (kai kurie vertimai sako: „žinojo apie Dievą“), jie negarbino Jo kaip Dievo ir Jam nedėkojo, bet tuščiai mąstydami paklydo ir neišmaniširdis aptemo (Romiečiams 1:21).

Ko Dievas tikisi
Dievas tikisi, jog kai kurie žmonės stebėdami gamtą mažų mažiausiai suvoks, kad egzistuoja ir jos Kūrėjas ir, galbūt dėkos Jam už Jo kūrybą. Pastarieji įžvelgia Jį natūraliame pasaulyje, tačiau atsisako pagerbti Jį kaip Dievą ir dėkoti Jam už šią būtį.

Vadindami save išmintingais, tapo kvaili. Jie išmainė nenykstančiojo Dievo šlovę į nykstančius žmogaus, paukščių, keturkojų bei šliužų atvaizdus (22-23 eilutės).

Štai čia jau kalbama apie stabmeldystę ir tam tikrą dėsningumą, jog pastarieji žmonės tikslingai garbina pačią kūriniją užuot garbinę Kūrėją – giluminė stabmeldystės esmė – iškelti kūriniją iki Kūrėjo lygio, žmogaus valdžią iškelti virš Dievo valdžios – kitais žodžiais tariant, tai asmeninės pastangos nukreiptos prieš Dievą.

Dabar stebėkite, ką daro Dievas, kai jie sąmoningai nusprendžia atmesti Jo pažinimą – akcentas - sąmoningai Jį atmeta:

Todėl Dievas per jų širdies geidulius atidavė juos neskaistumui, kad jie patys terštų savo kūnus. Jie Dievo tiesą iškeitė į melą ir garbino kūrinius bei tarnavo jiems, o ne Kūrėjui, kuris palaimintas per amžius. Amen! Todėl Dievas paliko juos gėdingų aistrų valiai. Jų moterys prigimtinius santykius pakeitė priešingais prigimčiai. Panašiai ir vyrai, pametę prigimtinius santykius su moterimis, užsigeidė vienas kito, ištvirkavo vyrai su vyrais, ir gaudavo už savo paklydimą vertą atpildą” (24-27eilutės).

Apibendrinime Paulius teigia tą patį: „Kadangi jie nesirūpino pažinti Dievą, tai Dievas leido jiems vadovautis netikusiu išmanymu ir daryti, kas nepridera“ (28 eilutė).

Supraskime kontekstą:
Kadangi jie atmetė Dievą natūralioje gamtoje, Jis leido jiems patirti natūralias to atmetimo pasekmes, o tai reiškia – gyventi priešingai tam, kas yra natūralu. Dievas žada, kad tai, ką mes sėjame, tai ir pjausime. Taigi atmesdamas natūralų Jo kaip Kūrėjo kontekstą asmuo atsiveria tam, kas yra priešinga jo paties prigimčiai.

Liautis tikėti melu...
Iš esmės nėra skirtumo tarp vieno asmens – kuris atmeta savo santuokos įžadų šventumą ir tai atveria jį priešingam, nei santuokos įžadai, kuriuos jis atmetė, dalykui – skyryboms, ir kito asmens – kuris atmeta protingą finansinį elgesį, nurodytą rašte, atverdamas save prieštaringiems pinigų įsigijimo keliams ir patiria finansinius sunkumus.

Skirtumas čia toks: atmetimo nuodėmė įtraukia žmones į priešingus jų prigimčiai dalykus. Pažinę Dievą arba, įžvelgę Jį pagrindiniame iš įmanomų lygių – gamtoje ir vis tiek Jį atmesdami – jie ignoruoja natūraliąją tvarką, dėl to patiria dalykus, priešingus natūraliems (prigimtiniams vert.). Jie nenori Dievo, taigi Jis pakreipia juos link to, ko jie nori.

Nesuklyskite
Jei krikščionys neatpažįsta šios rūšies nuodėmės dvasinės gelmės, juos lengvai gali įtakoti emocijos ar laikmečio politika.

Apibendrinime Paulius išvardina tipinio elgesio, kurį iššaukia Dievo atmetimas, kai jie savo širdyse jau tai yra padarę pavyzdžius – Jis leidžia žmonėms nukrypti pagal jų pačių iškreiptą protą, kad išsikreiptų jų prigimtis. Tačiau šie pavyzdžiai skirti ne tiek tam, kad viskas būtų įvardinta, bet išvadai: „...suteikia nuoširdų patvirtinimą tiems, kurie (jau) tai daro“.

Kodėl aš rašau šitą straipsnį
Aš matau, jog šios problemos skaldo surinkimus (bažnyčias), apimtus emocijų ir norinčius demonstruoti meilę visiems, visiškai nepaisant svarbaus dvasinio konteksto. Problema – SCOTUS (Aukščiausias JAV teismas) išaukštino nuodėmę iki konstitucinio, legalaus akto. Tai yra visko, kas yra gamtoje matomas Dievas, atmetimo rezultatas.

Naujasis Testamentas laiške Galatams 5:19-21 išvardija „kūniškus darbus“, tačiau čia nepasakyta, jog tai Dievas nukreipia žmones daryti šias nuodėmes. 1 Korintiečiams 3:3 Paulius moko juos, nes jie pavydūs, priešiški ir susiskaldymai jų tarpe yra tokie patys kaip ir tarp neatgimusių žmonių. Jis sako, kad jie yra tik kūdikiai Kristuje, bet Jis nesako, jog Dievas kažkokiu būdu dalyvauja kreipdamas juos į tas nuodėmes.

Paulius iškelia tokią problemą: kai žmonės įžvelgia Dievą ir Jo akivaizdų buvimą gamtoje ir nepaisydami to ką jie įžvelgia apie Jį gamtoje, vis tiek tai atmeta, Jis leidžia jiems gyventi pagal jų pasirinkimą, o to rezultatas yra iškrypimas.

Nuodėmė, visa nuodėmė yra kaip vaisiai ant medžio. Jūs galite skinti vaisius visą dieną, bet nepaliesti šaknies. Pagal Biblijos apibūdinimą, nuodėmė yra Dievo valdžios atmetimas. Todėl klausimas: ar Dievas pripažįstamas Dievu net pačiame pagrindiniame lygmenyje, kai Jis įžvelgiamas gamtoje? Ir tada: „Kas yra Jėzus?“

Kitą savaitę – krikščionys šioje kategorijoje ir kur krypsta JAV?


Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą