John Fenn, 2015 m. liepos mėn. 4 d.,
Sveiki,
Aš
rašiau apie tai, jog Dievas neleis tau prarasti savitvardos. Jis gali tave
pripildyti, Jo Buvime tu gali netekti savo jėgų ir, kai žmonės kalba apie tai,
kad buvo pripildyti arba tiesiog „pargriauti to“, VIS TIEK, jei tu tik
panorėsi, Jis leis tau pasitraukti iš Jo buvimo.
Kai
pirmą kartą keliavau į dangų, tai nebuvo pirmasis kartas, kuomet Viešpats man
norėjo surengti šią kelionę. Trys savaites prieš šią „kelionę“ aš meldžiausi
namuose ir patyriau Viešpaties aplankymą. Tai buvo vienas iš „mokymo aplankymų“,
kurį aš aprašiau pirmoje savo knygoje „Dievo
laikų vydymas“ („Pursuing the Seasons of God“). Po to, kai Jis pasitraukė,
mano angelas liko ir pasakė man, kad jam leista palydėti mane į dangų.
Mano
akys būdavo plačiai atmerktos beveik per visus tuos aplankymus, bet tuo pačiu
metu mano dvasinės akys taip pat tapdavo atviros matyti Jo sritį. Mano angelas
pasakė: „Paimk man už rankos“. Aš pamačiau, kaip kairė mano dvasinio žmogaus
ranka išėjo iš mano fizinio kūno ir pačiupo jo ranką, bet aš šiek tiek
stabtelėjau... aš susimąsčiau, ar sugrįšiu atgal, o gal tai bus kelionė tik į
vieną pusę! Aš turėjau žmoną ir tris jaunus berniukus, vyriausias – neįgalus ir
aš visiškai nenorėjau jų palikti.
Apimtas
Viešpaties buvimo, kurį patyriau tą vakarą, ir tiek, kiek aš norėjau tęsti pastarąjį
patyrimą –pamatyti dangų, aš vėl pasidaviau. Nors atrodo, kad vis dar kartu ir
priešinausi tai magnetinei dangaus traukai... aš pasidaviau klausdamas: „Ar aš
sugrįšiu?“ Mano angelas pasakė: „Žinoma sugrįši!” Bet, kai aš suabejojau, jis
pasitraukė ir aš tučtuojau vėl atsidūriau vienas savo kambaryje.
Kai
tik aš pasikalbėjęs su Tėvu sutvarkiau savo širdies nuostatas, kad Jis tikrai
man nori suteikti kelionę su grįžimu atgal, aš pasakiau: „Gerai, jei Tu vis dar
to nori, šį kartą, aš esu pasiruošęs, jei tai tikrai kelionė su galimybe grįžti
atgal“. Maždaug po trijų savaičių melsdamasis aš pamačiau savo angelo ranką ore
virš mano kairės rankos ir jis pasakė: „Paimk mano ranką“, šį kartą aš išvykau
ir pamačiau daug dalykų danguje.
Išsamiau
apie tai rasite knygoje „Dievo laikų vykdymas“ ir dar daugiau tęsinyje (e-knygoje)
„Kaip pažinti Dievo kelius“. Mano požiūriu, nesvarbu koks nepaprastas atrodytų
jūsų patyrimas, jūs visada galite valdyti savo padėtį: Žodis išlieka nepakitęs;
pranašų dvasios yra pavaldžios pranašams – jūs galite tai kontroliuoti.
Ką pasakė
argentiniečiai
Aštuonių
žmonių grupė atėjo susitikti su manimi; jie buvo labai įkyrūs ir aistringi. Jie
buvo tik ką grįžę iš Brownville prabudimo bei TACF (Toronto) ir atvyko į Tulsą
ieškodami atsakymų. Kažkokiu būdu jie buvo nukreipti pas mane, nes tą patį
požiūrį, kurį išsakiau šioje serijoje, aš dėsčiau ir Biblijos mokykloje, kurios
direktoriumi aš buvau. Jų lyderis pradėjo pokalbį:
„Mes
esame suglumę: nuvykę į Brownsville matėme žmones kurie purtėsi bei patyrė
traukulius, ir darė visokius kitokius dalykus, kuriuos mes supratome esant
demoniškais ar kūniškais, bet jie vadino tai Dievu. Argentinoje, mūsų kruzeido
metu, mes pastatėme lauke dvi palapines. Ten tvarkdariai vaikščiojo minioje ir
jeigu kas nors elgėsi taip, kaip mes matėme TACF arba Brownsville, jie
atvesdavo juos į palapinę ir žmonės tenai išvarydavo iš jų demonus arba
paaiškindavo kas vyksta, jeigu tai ne dėl demono. Mes manėme, kad amerikiečiai
yra dvasingesni ir daugiau subrendę nei mes, bet pamatėme didelį neišmanymą,
kodėl taip?“
Na ir vizitas tai
buvo! Šis
pokalbis padėjo man užpildyti pažinimo spragas, kai bandžiau nustatyti kaip
įvairūs prabudimai pateko į tokią situaciją, kad ėmė manyti, jog Dievas
priverčia ką nors loti, šliaužti, raitytis ant žemės kaip gyvatei, prarasti
savitvardą pasiduodant konvulsijoms bei kitokioms kundalini apraiškoms (gyvatė –
dvasia apsivyniojusi aplink stuburą) iš jogos ir Rytų religijų ir vadinti tai Dievo
veikimu.
Prieš
kelis metus aš jau buvau matęs video, kurį turėjo mano draugas apie moterį, labai
lengvu rankos judesiu traukiančią plunksnas iš rankovių. Mano susitikimo su
argentiniečiais metu jau buvo naudojami mobilieji telefonai su video kameromis
ir aš numaniau, jog neilgai trukus bus nufilmuoti ir tie nukrypimai su
stigmomis, taip ir įvyko.
Ką
aš galėjau pasakyti? Argentinoje buvo ir tikrų stebuklų, kuriuos patvirtino ir
mano naujasis draugas: atsirasdavo auksiniai dantys, nes dantisto paslaugos ten
beveik neįmanomos daugeliui žmonių, buvo išgydymai bei stebuklai, kuriuos
Dievas darė žmonių labui. Kaip atsitiko, kad JAV tai tapo pramoga?
Viešpats
darė daug stebuklų Pietų Amerikos žmonėms ir daugelis tų žmonių pasiliko Romos
katalikų tikėjime, kuris dominuoja Pietų bei Centrinėje Amerikoje. Tos stigmos
plito link šiaurės vis labiau tapdamos katalikiškų/ demoniškų/ gamtos religijų
dalimi Meksikoje bei Centrinėje Amerikoje ir, mes pradėjome girdėti apie
stigmas kartu su aukso dulkėmis, brangakmeniais, plunksnomis, krauju ir
aliejumi ant rankų. Iš čia jos paplito po JAV kaip Meksikietiškoje ir Pietų
Amerikos katalikybėje įsitvirtinusių demoniškų dalykų mišinys, bet greitai šie
dalykai pasiekė ir ženklų ištroškusius JAV tikinčiuosius.
Suprantu,
kad kai kam gali atrodyti keista, jog demonai gali reikštis per Dievo ženklus,
bet jei jūs nors kurį laiką lankėte surinkimą, tai žinote, kad yra demonai,
kuriems labai patinka ten lankytis ir jiems patinka ten besilankantys žmonės - cha!
Žmonės tai pamiršta – Dievas padarys stebuklą, kad kam nors padėtų, tokį kaip
danties užpildymas auksu arba kitokį išgydymą tarnavime, bet kai šiaip sau pasirodo
aukso dulkės ar plunksnos, žmonės nesugeba atskirti demoniško pasireiškimo nuo
ženklų iš Dievo – Jėzus paaiškino, kad taip kaip Jis išvydavo demonus, religiniai
lyderiai išvarydavo juos taip pat ir Paulius Efeze darė tą patį (Mato 12:27; Apaštalų
darbai 19:13-14).
Aš
neabejoju kai kurių stigmų realumu, bet mano įsitikinimu, jos nėra iš Dievo,
lygiai taip pat, kaip ir Marijos statula verkianti kraujo ašaromis Salto
Grande, Argentinoje arba verkianti Marija stiklo gaubte Monterrey, Meksikoje.
Jei tai ne apgaulė, tuomet tai yra demoniškų dalykų ir krikščionių religijos
mišinys. Kaip sako Paulius 2 Korintiečiams 11:13-14, pats šėtonas gali apsimesti
šviesos angelu, kaip ir jo apgaulingi darbininkai bei melagingi apaštalai.
Ženklai, stebuklai,
išgydymai
Didelis
paveikslas – žemė restauracijos procese. Romiečiams 8:20-25 pasakyta, kad
kūrinija pavergta nuodėmės su viltimi, kad vieną dieną bus išlaisvinta, o dabar
„laukia Dievo sūnų apreiškimo“, kad būtų išlaisvinta nuo prakeikimo. Dievas
veikia taip, kad žemė būtų restauruota, o žmogus tobulai atstatytas koks jis buvo
kadaise. Štai kodėl dabar taip paplitusi humanistinė gamtosauga: pasaulio (ir
už jo stovinčios davsios) tikslas – žmogiškomis pastangomis išgydyti žemę,
įtvirtinti žmogaus, o ne Dievo atstatomąją valdžią.
Štai
kodėl išgydymas yra tai ką Dievas daro – Jis visada siekia atstatyti pilnatvę.
Štai todėl Jis daro tokius stebuklus – paverčia vandenį vynu arba padaugina
maistą – tai veda žmogų ar procesą link pilnatvės. Štai kodėl Jis suteikia
ramybę susiginčijusiai porai, išlaisvinimą surištiems nuodėme – Jis juda link
100% restauracijos ir pilnatvės visuose dalykuose ir kryžius buvo legali
priemonė šiam tikslui pasiekti.
Ženklai skirti
intelektui, o stebuklai sužadina vaizduotę.
Bet
jie kreipia link tobulumo ir kai mes matome Jo aukščiausią kūrinį lojantį kaip šunį
(žemesnį kūrinį) arba besiraičiojantį ant žemės kaip gyvatę, tai nėra iš Dievo,
ir tai – ne Dievas, nes tai neveda asmens tobulumo link.
Ženklai
ir stebuklai pasibaigia tobulumu – tai nukreipta į Kristų. Melagingi
ženklai yra nukreipti į save. Tėvas ieško garbintojų, ne aplodismentų, kaip
linksmintojas.
Aš buvau
susirinkime, kuriame pasirodė aukso dulkės ir daugelis buvo
apstulbę... aš pažinojau tą pranešėją ir po visko pasikviečiau jį į šoną. Jis kalbėjo
apie aukso dulkes pasirodančias ant išėjusių į priekį pasimelsti žmonių ir šiek
tiek ant jo rankų. Kai mes kalbėjomės aš pastebėjau, jog dešinioji jo ranka, kurioje
jis laikė Bibliją, laisvai siūbuoja iš dalies ją (Bibliją) paslėpdama. Taigi aš
paklausiau, kokią eilutę jis naudoja, o jis nesusimąstęs padavė Bibliją man, kad
pažiūrėčiau.
Aš
paėmiau ją ir pastebėjau, jog iš visai naujos biblijos kyšo auksiniai lapų
krašteliai – stojo triuškinanti tyla – ir jis galiausiai prisipažino: „Galbūt
aukso dulkės nuo kraštelių pateko ant mano rankų, kai aš pamokslavau ir tada
ant žmonių, kai aš dėjau rankas ant jų“. Gerai, kad jis nors netraukė plunksnų
iš rankovių.
Taigi...
Viešpats pripildys jus, bet jūs visada turėsite galimybę eiti giliau arba ne.
Viskas ką Jis daro mūsų gyvenimuose veda link pilnatvės ir Jis nieko nedaro tik
dėl pasilinksminimo. Balansas, balansas, Žodis ir Dvasia visada sutaria ir
nieko nėra Žodyje, kas sakytų, jog Dievas vers tave loti, arba šliaužti ant
pilvo kaip driežui! Tarnavimas Karalystėje yra savanoriškas, jūs galite eiti
giliau arba jei norite – atsitraukti. Toliau aukštyn ir toliau gylyn!
Kitą savaitę -
nauja tema… būkite palaiminti!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.