Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. liepos 24 d., penktadienis

Ar keistenybės yra iš Dievo? 3 dalis (Ar tai Dievas, kai žmogus purtosi?)

John Fenn, 2015 m. birželio mėn. 27 d.,


Sveiki,
Praeitą savaitę aš dalinausi tuo, kad Dievas niekada nevers asmens prarasti savitvardą purtimosi metu. Bet tai nereiškia, kad žmogaus kūnas Dievo buvime nesikrato ir nejaučia šilumos – tai gali vykti.

Dangus yra sukurtas, bet žemė – suformuota
Tikinčiojo dvasia buvo perkurta Dievo Dvasios ir todėl ji gali pakelti dangaus pilnatvę, bet žmogaus kūnas šiame mūsų amžinojo gyvenimo etape yra suformuotas iš žemės, ir viskas, kas yra iš žemės, yra žemesnio lygio kūrinija nei dangaus kūnai, taigi jie ne taip gerai reaguoja su Dvasios dalykais.

Kaip elektros viryklė, turinti elementus, kurie priešinasi į ją tekančiai elektros srovei ir dėl to ji įkaista, taip ir žemės kūnai reaguoja į Dievo Dvasią ir priešinasi jai.

Asmuo, atsidūręs Viešpaties buvime, gali jausti šilumą, „šiurpuliukus“, galūnių drebėjimą ir silpnumą kūne. Jeigu jėgos būna šiek tiek daugiau, kaip ir viryklės viršutinė dalis, kuri daugiau įkaista, nes daugiau elektros įteka į ją, taip ir žmogaus kūnas gali „nukristi dvasioje“. Tai yra prastas terminas apibūdinantis asmenį, kuris praranda fizinę jėgą ir dėl to nukrenta. (Angliškai šis terminas „slain in the spirit“ pažodžiui yra verčiamas „užmužtas dvasioje“, todėl autorius jį įvardiną kaip prastą terminą – vert.)

Jei jėgos dar šiek tiek padaugėja, asmuo gali patirti transą ar viziją, kaip Petras Apaštalų darbų 9 skyriuje, arba giliai užmigti ir kartais pergyventi nuostabių dalykų su Viešpačiu, nors kartais po to jie nieko neprisimena.

Jei jėgos būtų pakankamai daug, ji nužudytų žmogaus kūną. Taip įvyko Uzai 2 Samuelio 6:6-7, kuris prilaikė Sandoros skrynią, kad ji nenukristų, kuomet Dovydas ją neteisingai vežė jaučiais užuot nešus ant kunigų pečių. Jei jėga padidėtų dar daugiau nei užmušti žmogų, tai ji pakeistų žemiško kūno molekulių sistemą, ir jis taptų dangišku kūnu. Taip įvyko Jėzui Jo prisikėlimo metu* ir tai atsitiks visiems tikintiesiems, kai mūsų žemiški kūnai bus pakeisti dangiškais**.
*Romiečiams 6:4 sako, kad Jėzus buvo prikeltas Tėvo šlove. ** 1 Korintiečiams 15:35-55.

Aš rašiau, kad pasidalinsiu apie Dievą, velnią ir kūniškumą... čia apie kūniškumą
Kai asmuo jaučia, kad Šventoji Dvasia ateina ant jo ir jo kūnas pradeda drebėti, tai gali būti natūrali kūno reakcija į Šventosios Dvasios veikimą, nes jis padarytas iš žemės ir priešinasi Šventajai Dvasiai.

Bet mano požiūris, kurį išdėsčiau praeitą savaitę yra toks – Pauliaus teisingai rašė* - Dievas niekada neprivers tave prarasti savitvardą. Asmuo gali pasiduoti tam purtimuisi, nes jis nebuvo išmokytas, kad gali jį sustabdyti, nors vis dar jaustų patepimą. Aš mokiau metų metais pagal *1 Korintiečiams 14:32.

Tipinio pokalbio metu paklausdavau jų, kodėl jie purtosi. Jei jie jaučia Dievo buvimą, paprastai jie pasakytų kažką tokio: „Taip, tai nutinka man Dievo buvime“, nes jie pažįsta savo kūną ir kaip jis reaguoja, nes kiekvienas asmuo yra skirtingas.

Tada aš primindavau Pauliaus mokymą ir paprašydavau juos kontroliuoti savo purtimąsi (pvz. ranką), ir kai jie tai darydavo, aš toliau jų klausdavau, ar jie tebejaučia buvimą, ir jie visada atsakydavo, kad – taip. Per porą minučių jie liaudavosi putęsi, ir pasitikrinę suvokdavo, kad jaučia Viešpaties buvimą dar stipriau.

Dabar jie jau pamokyti rašto ir Dvasios kelių. Todėl daugiau nesusitelkia į save ir savo purtimąsi, bet jau gali susitelkti į Viešpatį ir priimti iš Jo.

Neišmanantys lyderiai
Taip atsitinka, kad pastoriai ir tarnautojai yra neišmanėliai, o atvirai kalbant, kartais naudoja šitas žmonių reakcijas į Dvasią, egoistiniams tikslams ir tarnavimui išpūsti, nes naujienos apie purtimąsi daugelio akyse pakelia jų tarnavimą.

Ir kadangi jie sąmoningai nepažįsta Dvasios kelių ir žmogaus kūno, tai sukuria neblogą reginį. Geravaliams žmonėms apsilankius pas juos leidžiama purtytis, konvulsyviai elgtis, raičiotis, loti, juoktis ir daryti visokius panašius dalykus, kai jie tam pasiduoda. Jie net nesuvokia, kad Dievas niekada nevers tavęs prarasti savitvardą.

Dievas niekada Savęs nenutraukia, taigi Jis neskatins vieną žmogų mokyti, kai tuo metu kitas žmogus suole kreipia į save dėmesį besijuokdamas ir purtydamasis – tarnautojas turi pakalbėti su tuo žmogumi ir pamokyti jį kaip reikia atgauti savo kūno kontrolę, arba leisti susirinkime viems pradėti juoktis arba visiems purtytis. Dievas nėra pasidalinęs, ir neprieštarauja Savo tikslui susirinkime Pats Save pertraukdamas.

Ir yra tokių, kurie purtosi, nes mėgsta dėmesį, nesveikai mąstydami, kad jie yra dvasingesni, nes purtosi. Bet kas tada, jei tas purtimasis yra ne kūniškumas, o demonas?

Kaip Šventoji Dvasia atidengia demoną ir jis pradeda pasireikšti
Mato 12:25-28 Jėzus yra kaltinamas, kad išveja demonus velnio jėga, bet Jis atsako: „Jeigu aš Belzebubo jėga išveju demonus, tai kokia jėga jūsų sūnūs juos išveja? Dėl šitos priežasties jie bus jūsų teisėjai. Bet jei Aš išveju juos Dievo Dvasia, tada pas jus atėjo Dievo Karalystė.“

Jėzus tada ir dabar išvarinėdamas demonus dirbo kartu su Šventąja Dvasia, nes Jo visas tarnavimas yra bendradarbiavimas su tuo, ką Tėvas nori daryti per Savo Dvasią*. Jėzus nepasikeitė, tai reiškia, kad mes kaip Jo kūnas taip pat turime bendradarbiauti su Šventąja Dvasia. * Jono 5:19

Nei vienas pats neprieina prie asmens ir nepasako: „aš įsakau tai dvasiai tavyje pasišalinti“ – išimtis rašte, kai žmogus žino, kad turi dvasią ir nori ją išvyti. Kartu su Šventąja Dvasia to žmogaus valia ištraukia dvasią į šviesą, kad ji būtų išvyta, arba pradėjus reikštis apsėsto sūnaus dvasiai tėvas prašo už jį.

Atkreipkite dėmesį, Jėzaus tarnavime, kai Jėzus išvarydavo dvasias, jos pasireikšdavo ir tuomet „Šventoji Dvasia išvilkdavo jas į paviršių“. Mes tai matome Mato 15:21-28 iš moters pokalbio su Jėzumi, kad moters duktė buvo akivaizdžiai varginama, ir Mato 8:28-34 pas Jėzų atėjo du demonų apsėsti vyrai, demonai reiškėsi ir Jėzus juos išvarė.

Mato 1:21-26 Jėzus moko ir Jo mokymo metu demonas žmoguje ima reikštis, ir Jis išvaro tą dvasią. Morkaus 5 skyriuje vyras su 2000 demonų vadovaujamų Legiono atbėgo pas Jėzų, kad būtų išlaisvintas.

Pauliaus atveju mes matome tą patį bendradarbiavimą su Šventąja Dvasia Apaštalų darbų 16 skyriuje. Jį sekė vergė mergina su „būrimo dvasia“ sakydama: šitie vyrai yra aukščiausiojo dievo tarnai ir rodo mums kelią į išgelbėjimą“. Graikų kultūroje tai buvo Dzeusas, dangaus dievas, taigi dvasia melavo apie Paulių ir Silą, ir Paulius išvijo ją, kai ji pasireiškė.

Kaip buvo tada taip yra ir dabar; Gyvas Žodis ir Dvasia sutinka ir veikia kartu
Žmogus konvulsyviai purtosi, nes taip elgtis verčia demonas, kai žmogus jo visiškai, arba beveik nekontroliuoja. Šventoji Dvasia įtakoja jį pasireikšti, kad jis būtų išvytas. Žmogus, kuris konvulsyviai purtosi labai lengvai gali susivaldyti.

Jei tu paklausi asmenį, ar tai Dievas ant jo, arba, jei Dievas ant jo, nes jis turi demoną, jūs suprasite iš jo reakcijos. Demonas visada atsakys pilnu neapykantos balsu. Iš kūniškos pozijos žmogus pažiūrės į jus taip, lyg jūs esate apsikvailinęs dėl to, kad manote, jog jis turi demoną. Jei tai demonas, liepkite jam išeiti, o jei tai kūniškumas, bandykite padėti žmogui jį sukontroliuoti. Ir jeigu jis nebendradarbiaus, tada žinokite, kad jūs turite pasitraukti, ne todėl, kad jums nerūpėtų, bet todėl, kad jis nenori.

Aš niekada nepamiršiu, ką sako argentiniečiai... Taigi kitą kartą argentiniečiai, iš kur kilo aukso dulkės, plunksnos ir brangakmeniai... iki tada, būkite palaiminti!



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą