Sveiki,
Praeitą savaitę aš dalinausi tuo,
kaip tam tikros rūšies nuodėmės iš esmės siejasi su pilnu pažinimu bei
sąmoningu, Dievo ir visko, kas yra Jo natūrali tvarka, atmetimu. JAV
Konstitucija teigia, kad teisės yra duotos mūsų Kūrėjo, o vyriausybės darbas tas
teises apibrėžti ir jas apginti. Bet kai kurie tai atmeta, tikėdami, kad vyriausybė
suteikia teises ir jas apibrėžia. Čia slypi dvasinė kova.
Praktiniame
lygmenyje
Dievo atmetimas gimdo pyktį. Apreiškimo
12:12 pasakyta, kad šėtonas yra absoliutus Dievo atmetėjas, jis yra pilnas
„didelio įniršio“, kurį jis skleidžia tautose ir to pasėkoje 11:18 mums
pasakyta: „tautos yra įniršusios“, taigi nuo čia ir toliau mes matome tai, ko
anksčiau niekada nematėme – pyktis tampa visuomenės dalimi.
Jau dabar mes matome kaip auditorinė
bažnyčia verčiama apsispręsti dėl savo vietos visuomenėje, todėl vis daugiau ir
daugiau mokinių pradės rinktis kartu namuose. Dar birželį Tėvas man pasakė: „Greitai
pasaulis vėl pasikeis“, bet mano manymu, kol kas mes matėme tik aisbergo
viršūnę.
Krikščionys,
nuodėmė, teisumas
Kaip matėme praeitą savaitę, yra
nuodėmės rūšys, kurios savo gelmėje atmeta Dievą netgi pačiame pagrindiniame
lygmenyje – Jo kūrinijoje, ir dėl to Dievas kreipia asmenį patirti tai, kas
priešinga prigimčiai, nes pats asmuo to siekė. Tačiau yra krikščionių, kurie
sako esą yra atgimę ir myli Dievą, nors įsileidę nuodėmę ir tokį gyvenimo
stilių, kuris priklauso tai nuodėmių rūšiai. Kur gi tuomet jie yra dvasine
prasme?
Yra du principai: pirmas – reikia
teisti ne asmens širdį, bet jo gyvenimo vaisius. Antras – įmanoma būti teisiu
daugumoje savo gyvenimo sričių ir tuo pačiu metu kai kuriose srityse būti
neteisiu.
Pirmas
Kaip matome Apreiškimo 2:1-4, palankiai
Efezo surinkimą Viešpats vertina 2-3 eilutėse, ir tada 4 eilutėje sako: „Bet aš
turiu kai ką prieš tave...“. Tokiu pat būdu, panašius dalykus Jis sako ir kitiems
surinkimams – pagirdamas juos, o tada iškeldamas vieną ar kelis dalykus, kurių
jiems trūksta.
Daugelis žmonių galvoja, kad asmuo yra
100% teisus, arba 100% yra neteisus, bet kaip ką tik mes matėme yra ne taip; tuomet
ir apie mūsų vestuvių rūbą nebūtų sakoma – be dėmės ir be raukšlės*. Taigi vestuvių
rūbas yra švarus, tačiau ten gali būti ir dėmė. (*Efeziečiams 5:27).
1 Korintiečiams 3:1-15 Paulius sako,
kad tarp kai kurių tikinčiųjų terpi pavydas, priešiškumas susiskaldymai, kurie
atskleidžia, jog pastarieji elgiasi, kaip neatgimę žmonės. Paulius sakė, kad
medis, šiaudai ir šienas sudegs, o tuo tarpu kiti dalykai pasiliks ir jie bus
išsaugoti, tik pereis per ugnį. Dvasinio atlygio auksas, sidabras ir brangūs
akmenys pasiliks nepaliesti teismo ugnies.
Ir jei tu, skaitytojau, buvai vaikas,
ar pažįsti vaiką, tai žinai, kad ir „tobulas vaikas“ turi trūkumų, bet dėl to
neišmestum jo iš šeimos. Ir jei tu dirbi, ar dirbai, tu žinai, kad yra
darbuotojai, kurie yra tikrai šaunūs kai kuriose srityse, bet kitose tikrai ne,
ir dėl to vis tiek jų neatleidžia. Ir prisiminkite, kad apie kūniškus darbus ir
dvasios vaisius (naujai atgimusios žmogaus dvasios vaisius), laiške Galatams 5:19-25
yra pamokančiai parašyta krikščionims, kad jei jie vaikščios Dvasioje, jie
netenkins kūno geidulių.
Ir mes visi patyrėme tokią būseną,
kai vaikščiojome su Dievu kaip galėjome geriausiai, nors Jis dirbo su mumis kai
kurių nuostatų mūsų širdyje ar gyvenime atžvilgiu – mes buvome teisūs visur,
išskyrus tą sritį, kurią Jis apšvietė savo žiburiu, nes norėjo, kad joje susitvarkytume.
Taigi, įsidėmėkite, joks žmogus neateis į dangų 100% tobulas – mes stosime
prieš Kristų ir kai kurie dalykai bus sudeginti, o kai kurie išliks – mes
gyvenome, augome Jame ir vis vien nepasiekėme tobulumo.
Antra
Mes teisiame asmens gyvenimo vaisius,
bet ne jo širdį. Žymiausiame Jėzaus pamokyme apie netikrus tikinčiuosius Mato 7:1-23,
pirmąją eilutę Jis pradeda sakydamas, kad mes neturime teisti, nes patys būsime
teisiami. Čia kalbama apie asmens širdį, o 15-20 eilutėse, Jis kalba apie
netikrų tikinčiųjų teisimą pagal jų gyvenimo vaisius. Jis sako, jog vynuogės
neskinamos nuo erškėčių, taigi žinokite, kad netikri tikintieji kalbės viena, o
jų gyvenimas – visai ką kita.
Jis tęsia – grupei žmonių, kurie
vadino Jį „Viešpatie, Viešpatie“, ir teigė, kad pranašavę Jo vardu ir
išvarinėję demonus, Jis sako: „Aš niekada jūsų nepažinojau. Pasitraukite nuo
manęs nes darėte tai, kas neteisu.“
Kai Jis sako: „Ne visi, kurie ateina
pas mane sakydami „Viešpatie, Viešpatie“ įeis į Dangaus Karalystę“, tai nėra
apie tikinčiuosius, nes toliau Jis teigia: „Aš niekada jūsų nepažinojau“.
Niekada reiškia niekada – tie žmonės nebuvo atgimę iš naujo. Kai Jis
apibendrina mokymą apie netikrus tikinčiuosius, faktiškai pateikia užuominą
apie jų teismą.
Kokia
išeitis?
Jei asmuo yra tikrai tikintis, 1 Jono
3:2-3 sako: „Mylimieji, DABAR mes esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas
būsime, nes kai Jis pasirodys, mes būsime tokie kaip Jis, nes mes matysime Jį tokį
koks Jis yra. Visi kurie turi tokią viltį skaistina save...“.
Atkreipkite dėmesį – Jis kalba apie
tikinčiuosius, kuriems artima ir brangi ši tikrovė, jog (#1) – jie yra Dievo
vaikai ir (#2) – jie laukia susitikimo su Jėzumi, taigi išvada (#3) – jų
gyvenimas yra nuolatos tyrinamas.
Jei tu matai tikinčiuosius, kurių
gyvenime nėra nuolatinio augimo, nors jie turi viltį regėti Jį šlovėje, tuomet
žiūrėk į jų gyvenimo vaisius – suprask, mums neleidžiama teisti jų širdžių, bet
teisti jų gyvenimo stilių.
O
kas jei...?
O kas jei mes girdime apie
krikščionis, kurie nori būti priimti tokiais, kokie jie yra, ir mylėti Dievą su
visais kitais?
Karalystė veikia apreiškimu,
pradedant pagrindiniu, kai žvelgiant į gamtą suvokiama, kad yra Kūrėjas, ir nuo
to einant prie aukščiausio apreiškimo, kad Jėzus yra Kristus, Gyvojo Dievo
Sūnus, kaip buvo apreikšta Petrui Mato 16:16-18. Jėzus pavadino Petrą petros, mažu akmenėliu, kurį galima
svaidyti, bet pasakė, jog ant šio apreiškimo kalno, ant šios apreiškimo uolos, kad
Jis yra Kristus, Jis pastatys Savo surinkimą.
Pauliaus malda Efeziečiams 1:17-23,
3:14-19 ir Kolosiečiams 1:9-12 tai – prašymas Tėvui, duoti jiems „išminties ir
apreiškimo Dvasią Jo pažinimui, kad jų supratimo akys būtų apšviestos...“ ir, „Dvasinę
išmintį“ kad jie būtų „per Šventąją Dvasią sustiprinti savo vidiniame žmoguje“,
ir tai, jog jie galėtų pažinti meilę, kuri yra virš natūralaus pažinimo – visa
tai kalba apie asmeninio apreiškimo priėmimą.
Visa Karalystė veikia apreiškimu,
taigi, dėl esančiųjų nuodėmėje, mes prašome Tėvą duoti jiems apreiškimą ir, kad
Jis patrauktų juos arčiau Savęs.
Rinkite
kartu su tais, kurie laiko tiesas parašytas 1 Jono
1:1-3 arti savo širdies, nes jie tyrina save žiūrėdami į šlovingą Jo pasireiškimą.
Šalinkitės tų, kurie myli pasaulį ir neturi šių dalykų savo širdyse – netgi jei
jūs turėsite susirinkimus namuose su šeima, ar tik su vienu asmeniu, gyvenančiu
tame pačiame dvasiniame puslapyje. Namų surinkimą namuose pradėkite šeimos
pagrindu... apsvarstykite tai.
Kažkur aš skaičiau maždaug II amžiuje
Romos valdininko, rašiusio kitam valdininkui, citatą apie naują krikščionių
persekiojimo bangą. Jis tiksliai parašė: „Kai mes pradėjome šią naują akciją
prieš krikščionis, pagaliau gera matyti vėl pilnas šventyklas“. Ar jūs
pasiruošę eiti į pogrindį?
Kitą
savaitę – mano dvasinis sapnas. Iki tada, būkite palaiminti!
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.