Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2015 m. liepos 16 d., ketvirtadienis

Ar keistenybės yra iš Dievo? 1 dalis (Kapų siurbimas)

John Fenn, 2015 m. birželio mėn. 13 d.,

Sveiki,
Kartais atsitinka taip, kad asmens dvasia būna sužadinta taip, kaip Pauliaus, kai jis pamatė Atėnų miestą visiškai panirusį į stabmeldystę*, štai kaip aš jaučiuosi, kai girdžiu apie naujausius keistus populiarius mokymus sklindančius iš Bethel Church Reddingo mieste Kalifornijoje ir iš surinkimų panašių į šį. Tuos mokymus vadina „kapų siurbimas“ (angl. 'grave sucking'). *Apd 17:16

Dabar aš nekalbėsiu apie drebėjimą ir konvulsijas, apie tai rašysiu vėliau šioje serijoje – parodysiu, kas yra iš Dievo, kas iš velnio, o kas yra kūniškumas, bet šiandien aš kalbėsiu apie keistą populiarų mokymą: „kapų siurbimas“, arba „patepimo gaudymas“.

Kas tai yra „Kapų siurbimas“?
Kapų siurbimas yra tokia tikinčiųjų praktika, kai jie eina į kapines prie mirusių šventųjų kapų, kad fiziškai kontaktuotų su kapu ir gautų mirusio žmogaus patepimą perdavimo būdu per kontempliatyvią maldą. To siekdami žmonės dažnai sėdi, guli, arba deda rankas ant kapo arba antkapio.

Prielaida tokia, kad žmonės tikisi, jog nuėję prie mirusių žmonių kapų ir „pagaudami“ to asmens patepimą jie greitai gaus daugiau dvasinės jėgos arba padarys šuolį savo dvasiniame gyvenime ar likime. Tai aiškinama, kaip dvasinio palikimo gavimas, ir kaip staigi didžiulė investicija, kuri gali pakeisti gyvenimą. Jie taip pat moko, kad staigiai gautas dvasinis palikimas įgytas kapuose, gali jų dvasinį gyvenimą greitai pastūmėti link progreso.

Tai klaida, kuri iškreipia Senajame Testamente aprašytą įvykį, kai du žmonės laidojo trečią, ir kai jie pamatė, kad atjoja maobtų raiteliai*, ir tuomet norėdami greitai pasišalinti iš įvykio vietos, jie greitai nuleido numirėlį į kapą, kuris buvo šalia Eliziejaus kapo. Jų didžiam nustebimui, jis palietęs Eliziejaus kaulus grįžo į gyvenimą.* 2 Karalių 13:20-21

Kapų siurbimas, kaip jie moko, darymas to paties dalyko dvasioje – gaudymas ant mirusio žmogaus pasilikusio patepimo. Kai aš pirmą kartą išgirdau apie kapų siurbimą, aš pagalvojau, kad tai pokštas, bet kuo daugiau aš tuo domėjausi, tuo labiau įsitikinau, kad tai yra liūdna tiesa. Nuo tada aš praleidau 3 dienas Redinge ir sužinojau apie tai dar daugiau, nei norėjau. Aš tiesiog negaliu atsikratyti savo liūdesio ir sielvarto dėl tų apsigavusių sielų, kurios tai praktikuoja.

Skaitytojai gali lengvai panaršyti Internete ir sužinoti daugiau apie šią praktiką ir netgi pamatyti tarp kitų nuotraukų viešai publikuojamą Bill Johnson žmonos Beni nuotrauką, kurioje ji guli ant C.S.Lewis‘o kapo plokštės „siurbdama kapą“, taipogi Bethel studentai tą patį daro prie Evan Roberts kapo Welse.


Prieš kažkiek tai metų per televiziją buvo rodoma laida, kuri prasidėdavo tokiais žodžiais, kad susprogo kosminis laivas, ir tada jie aptardavo per praeitą amžių įvairius nedidelius atradimus, kurie įgalino technologijas šiandien sukurti tokį prietaisą.

Štai būtent ką aš ir darau šioje serijoje – nesusitelkiu į klaidą, bet ieškau praeityje tos tiesos ir kuomet viską apibendrinsime ta tiesa mums padės teisingai suprasti, kas ir kodėl vyksta.

Šiek tiek istorijos, ir ką Viešpats man pasakė
Tai gali nustebinti kai kuriuos, kai jie sužinos, kad 1700-aisiais per Europą, Britaniją ir visai neužilgo per JAV, nusirito prabudimo banga, kuri palietė presbiterionus, metodistus, baptistus bei Kristaus mokinių kongregaciją. Drebėjimas, purtymasis, raudojimas, kritimas ant žemės – visa tai, jie sakė, kad yra ženklai, jog ant asmens nužengia Dievo jėga.

Jungtinėse Valstijose mes turėjome „Purtytojus“, kurie buvo dėl to žinomi, nors dabar jie yra žinomi tik dėl Shaker stiliaus baldų. Ir, žinoma, daugelis žino apie kvakerius, kurie akivaizdžiai drebėjo, bet atsisakė purtytis.

John Wesley laikė šituos kūno judesius natūraliomis kūno reakcijomis į Dievo Dvasią ir meilę, vietoj to, kad tai laikyti visiškai antgamtiniu įvykiu. 1800-aisias žmonės, tokie kaip Finėjus, liudijo apie tokius atsitikimus susirinkimuose, bet 1970 metais, kai aš atėjau pas Viešpatį, sekmininkai buvo vadinami „besiraičiojančiais šventaisiais“.

Besiraičiojantys šventieji
Barbara ir aš atgimėme ir buvome pripildyti Dvasia, kai buvome paaugliai. Mes tada 2-3 dienas per savaitę lankėme charizmatines namų grupeles, kurių jos mama nesuprato, nes ji pažinojo tik savo vokišką liuteronišką ankstyvojo 20-ojo amžiaus kultūrą.

Taigi, kai Barbara ir aš nutarėme tuoktis jos šeimos kongregacinėje bažnyčioje, mama visai nuoširdžiai paklausė mūsų, ar per vestuves bus sukinėjimosi į visas puses ir raičiojimosi ant grindų, nes to nedarydavo jos kongregacijoje. Barbaros mamai akivaizdžiai palengvėjo, kai mes užtikrinome ją, kad nebus nieko iš to, ką ji paminėjo (nors aš desperatiškai norėjau jai pasakyti, kad mes galbūt išvysime kokį vieną demoną ar net du ir pasižiūrėsime, kaip ji reaguos, bet nusprendžiau jos taip nebandyti).

Daugelis frazę „nukristi dvasioje“ priskiria Kathryn Kulman, kad apibūdintų asmenį „nukritusį“ nuo Dievo jėgos ir tapusį lyg mirusiu, nors tai buvo apibūdinama ir kitais žodžiais.

Ką man pasakė Viešpats
Dabar suprantu, kad mažiausiai 3 amžius purtymasis, raičiojimasis, ir kritimas buvo dalimi charizmatinio gyvenimo. Mes turime žiūrėti į Raštą, kad ištirtume, ar ten yra apie tai parašyta, ir tai mums bus atskaitos taškas suvokti tiesai, ar šiandien dienos pasireiškimai yra iš Dievo ar iš velnio, o gal tai yra kūniškumas.

Leisdamas laiką su Viešpačiu aš paprašiau Jo mokyti mane apie tai, kas yra iš Jo, ir kas nėra, kuomet žmonės krenta dvasioje. Aš norėjau, kad Jis mane vestų tiesiai – argumentas po argumento niekada nesikeičiančiais mokymo teiginiais, kad X yra iš Jo, o Y nėra iš Jo, bet jis darė kitaip. Šis pokalbis atrodė taip:

„Viešpatie, kur pirmą kartą Rašte paminėtas kritimas dvasioje, kur tai įvyko, ir ko žmogus gali laukti iš šio patyrimo?“

Jis: „Sukeldamas Adomui gilų miegą*Aš galėjau daryti operaciją jame ir suformuoti Ievos kūną. Tu turi suprasti, kad tai buvo ne tik fizinė, bet ir sielos operacija, nes Aš paėmiau iš jo sielos, kad suformuočiau ją, kad kartu jie būtų viena Manyje**. Šiandien, kai tai (kritimas dvasioje) būna iš Manęs, kaip su Adomu, Aš dažnai darau tai, ką jūs galite suprasti kaip operaciją jų sielos išgydymui, kartais gydydamas vyksta ir fiziškai.” *Pradžios 2:21, ** Pradžios 5:2

(Padžios 5:2 pasakyta: „Kaip vyrą ir moterį Jis sukūrė juos, ir pavadino juos Adomu tą dieną, kai jie buvo sukurti.“ Ieva tuomet negavo savo vardo, gavo jį tik po nuodėmės, 3:20-21, kai Viešpats padarė apdangalą jos nuodėmei. Rūbas buvo padarytas iš gyvulio praliejus jo kraują, taigi rūbai yra Dievo apsaugos žmogui simbolis.)

Jis tęsė
„Kitas kartas – kai buvo sudaroma sandora su Abraomu* ir gilus miegas nusileido ant jo; tai leido man įtikinti jį dėl mūsų santykių ir pasakyti jam apie jo ateitį ir palikuonis. Šiandien, kai tai yra iš Manęs, Aš dažnai darau kažką panašaus su žmonėmis, įtikindamas juos ir suteikdamas jiems ramybę apie dabartį ir parodydamas jiems kažką apie jų ateitį, ir jie taip pat dažnai atsinaujina Manyje atsakydami į tai, kaip Abraomas tada padarė. (*Pradžios 15 skyrius aprašo visą įvykį, bet 12 eilutėje yra sakoma: „gilus miegas“ nusileido ant Abraomo tokia pačia terminologija kaip ir Adomo atveju.)

Iš to mokymo aš supratau, kad kai žmogus nukrenta ar „užmiega Viešpatyje“, tai įvyksta su tikslu. Ir tai ne reginys, ir ne ženklas, kuris tariamai pristato kai kuriuos vyrus bei moteris kaip pateptus pranašus, ir Dievas tikrai nenori jokių „mandagumo trupinėlių“ nei iš vieno.

Jeigu naudosime šiuolaikinius terminus, aš mačiau, kaip į žmones tarytum „įkraunami“ nauji dalykai. Kai jie „užmiega dvasioje“, tuomet emocinę baimę ir sąmyšį pakeičia ramybė – štai kokia operacija. Kitas dalykas su Abraomu buvo sandora, tai – gilūs dalykai žmogaus širdyje apie jo vaikščiojimą su Viešpačiu ir jo likimą, ir panašiai esu matęs žmonių, kurie pabudo turėdami naują savo likimo ir tikslo suvokimą.

Čia aš šiandien ir pabaigsiu – daugiau kitą savaitę, iki tada, būkite palaiminti!


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą