Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. gruodžio 31 d., trečiadienis

Dvasiniai drugeliai. 1 dalis

John Fenn, 2014 m. gruodžio mėn. 27 d.,

Sveiki,
Gruodžio 16 dienos naujienlaiškyje aš pasakojau apie pastarąjį Viešpaties aplankymą, kuriame Jis kalbėjo apie Savo žmones, kurie vaikosi „dvasinių drugelių“.(Jeigu jūs dar neskaitėte – šį straipsnį galite rasti čia: http://www.namu-baznycia.lt/2014/12/cwowi-e-naujienlaiskis-gruodis-2014.html)


Santrauka
Viešpats atėjo ir pasakė štai ką: „Daugelis spėlioja apie ateinančius metus, bet Aš dirbu žmonių širdyse taip, kad daugelis apsispręs daugiau nebesivaikyti dvasinių drugelių, bet susitelks į esmę, kas jie yra Manyje, kuo jie tiki, ir ieškos tų, kurie turi tuos pačius dvasinius prioritetus“.

Mes stovėjome šalia lauko, kuriame vaikai vaikėsi drugelius. Bet kai kurie liovėsi tai darę ir atsisėdo lauko pakraštyje, žiūrėdami į išorę, ir davė vandens ir maisto tiems, kurie buvo išorėje. Ir vėl, paskaityk ankstesnius nurodymus, jei dar neskaitei.

Ką Jis turėjo omenyje sakydamas „dvasiniai drugeliai“?
Kai Viešpats sugrįš, Jis štai ką mums sako Mato 25:34-40 apie tuos, kurie teisūs Jo akyse:

„Karalius tars stovintiems dešinėje: ‘Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes Aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priėmėte, buvau nuogas, ir mane aprengėte, buvau ligonis, ir mane aplankėte, buvau kalinys, ir atėjote pas mane’.

Tada teisieji klaus: ‘Viešpatie, kada gi matėme Tave alkaną ir pavalgydinome, ištroškusį ir pagirdėme? Kada gi matėme Tave keliaujantį ir priėmėme ar nuogą ir aprengėme? Kada gi matėme Tave sergantį ar kalinį ir aplankėme?’ Ir atsakys jiems Karalius: ‘Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte’.

Šitie žodžiai išsipildys tiksliai taip, kaip Jis pasakė. Jei mes tuo tikime, ir jei mes tikime, kad esame laikų pabaigoje, ar neturėtume paskaityti ankstesnės pastraipos su visu rimtumu ir pasakyti: „Taip Viešpatie, tai mano gyvenimas, būtent tai aš darau, tokie yra mano prioritetai!”

Kas jeigu Jis ateis tiesiog dabar pas tuos, kurie galvoja, kad aukščiausias dvasinis patyrimas yra „nukristi dvasioje“, „būti girtu dvasioje“ arba jausti „dvasinius šiurpuliukus“? Kas jeigu Jis ateis tiesiog dabar pas tuos, kurie mano, kad kažkuris tarnautojas turi uždėti ant jų rankas, kad jie gautų šviežią patepimą, ir kad tai yra aukščiausias ir geriausias dalykas, ką jiems yra paruošęs Dievas? Kas jei asmuo buvo taip susitelkęs į asmeninę pranašystę – arba išlaisvinimą – arba ėjimą į trečią dangų, ir manė, kad tokie dalykai yra patys aukščiausi ir geriausi, ką Dievas turi ir, ką Jis dabar daro?

Jei Jėzus ateitų tiesiog dabar, ar galėtų kiekvienas mūsų pasakyti, kad tai, kas svarbiausia Jam, yra svarbiausia ir mums taip pat? Ar jo idėjos apie darbą ar tarnavimą sutinka su mūsų supratimu.

Pradžioje
Apaštalai girdėjo Jėzų kalbant jiems tiesiai, ko Jis ieškos savo sugrįžimo metu, ir padarė tai savo gyvenimo prioritetu bei gyvenimo stiliumi kitų atžvilgiu, todėl nuo Apaštalų darbų 2 iki 6 skyriaus žmonės taip toli pažengė, kad parduodavo savo nuosavybę, kad patenkintų jų tarpe iškilusius materialinius poreikius.

Visa tikinčiųjų daugybė buvo vienos širdies ir vienos sielos. Ką turėjo, nė vienas nevadino savo nuosavybe, bet visa jiems buvo bendra. Apaštalai su didžiule jėga liudijo apie Viešpaties Jėzaus prisikėlimą, ir gausi malonė buvo su jais visais. Tarp jų nebuvo stokojančių, nes visi, kurie turėjo žemės sklypus ar namus, juos parduodavo, o už tai gautus pinigus atnešdavo ir padėdavo prie apaštalų kojų, kad visiems būtų paskirstoma (4:32-34)

Tai nereiškia, kad jie gyveno didelėje komunoje, ne, jie turėjo savo namus, bet jų širdys buvo pasišventusios padėti kitiems, kurie buvo su jais, ir jeigu buvo poreikis, žmonės buvo pasirengę paimti iš santaupų ir investicijų, kad patenkintų aplink juos esančių žmonių poreikius. (Jie neturėjo bankų tomis dienomis, taigi investicijos buvo namai, žemė, inventorius ir pan.)

Visi šitie resursai buvo skirti tam, kad sutinkamai su Jėzaus prioritetais būtų teikiamas vanduo, maistas, rūbai, pastogė ir kiti dalykai. Per sekančius 30 metų, kai tęsėsi Apaštalų darbai ir Naujajame Testamente aprašytas laikotarpis, mes matome, kad tarnavimas vyko šia kryptimi, nes Kristaus kūnas turėjo tuos pačius prioritetus. Antiochijoje, kai Agabas išpranašavo ateinantį badą Judėjoje, kūnas (tie kurie susirinkdavo namuose) pasiuntė surinktus paaukojimus į Judėją, kad paremtų tikinčiuosius bado metu. (Apd 11:28-30)

Paulius priimdavo paaukojimus skirtus vargšams Jeruzalėje, apie tai skaitome: 1 Kor 16, 2 Kor 8 ir 9, Rom 15:25-26.

Jokūbas sako: „Tikra (nesutepta) religija prieš Dievą Tėvą yra lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte, ir saugoti save nesuteptą šiuo pasauliu.“ (Jokūbo 1:27)

Kaip mes suprantame žodį religija?
Taigi mes pastebime atitikimą stebėdami visus Naujojo Testamento lyderius ir žmones, būtent, kad Kristaus kūno prioritetai sutiko su Jėzaus prioritetais Jo būsimo sugrįžimo metu.

Ar mes taip pat apibūdiname tyrą religiją? Saugoti save nesuterštą šiuo pasauliu, lankyti našlaičius ir našles jų sielvarte?

Ar mes dabar, arba kai kurie iš mūsų praeityje, suprato tyrą religiją kaip mokymąsi pranašauti (perduoti asmeninę pranašystę), arba kaip ėjimą į gatves ir kalbėjimą praeiviams ir laukimą, gal Viešpats duos mums žodžius, arba klykimą ir šaukimą, kad Dievas atvertų dangų, ar būti girtais dvasioje ir suktis kaip vaikiškam vilkiukui?

Kodėl žmonės nukreipiami dvasinių drugelių?
Nuo pradžios krikščionys susirinkdavo namuose. Tai buvo pradinė surinkimo (bažnyčios) vieta. Kai susitinki svetainėje kiekvieną savaitę maždaug su tais pačiais žmonėmis, tai reiškia, kad tu imi pažinti kitus ir jų poreikius, ir kiekvienas turi asmeninę atsakomybę iš širdies ir meilės rūpintis kitais. Dalykai vyko natūraliai, kai reikėdavo pinigų, įgūdžių, laiko, išminties ir kitų resursų, kad būtų patenkinti poreikiai.

Auditorinėje bažnyčioje viskas sukasi apie programą, kuri atlieka tarnavimo darbą. Ji nereikalauja asmeninės atsakomybės. Yra penktadienių išvykos į prekybos centrą, maisto ir rūbų dalinimas, ir tereikia viso labo tik atnešti skardinę sriubos ir nereikalingą paltą, ir įdėti į didelę dėžę prie auditorijos durų. Yra kalėjimų tarnavimas, kuriam tu gali duoti pinigus, autobuso programa, kad neprivilegijuotųjų vaikai būtų nuvežami į mokyklą, ir dar daugiau, ir visa tai finansuojama tavo dešimtinėmis ir paaukojimais.

Bet tau pačiam nereikia nieko daryti. Tai suteikia krikščionims auditorinio tipo bažnyčioje prabangą gainiotis dvasinius drugelius, kurie skirti tik jiems patiems. Jie neturi daugiau jokios atsakomybės, tik duoti savo dešimtines, paaukojimus, sriubos skardines, ar atliekamus rūbus. Atleisti nuo atsakomybės, jie gali gainiotis drugelius!

Ar buvai ______? Aš buvau tiesiog girtas dvasioje, dabar aš esu visiškai naujame patepimo lygyje! Mes meldėmės atviro dangaus, mes šaukėme ir klykėme Dievui, kad atvertų dangų, ir kai kurie sakė, kad buvo pagauti į trečią dangų, wow, viena ponia raičiojosi ir rėkė, Dievas taip galingai veikė per ją! Aš netgi girdėjau demoną, kuris kalbėjo, prieš tai, kaip buvo išvytas, wow, koks galingas buvo tarnavimas!”

Nesvarbu kiek betyrinėčiau Jėzaus žodžius Mato 25 skyriuje, aš negaliu įsivaizduoti Jį sakant:

„Ateikite ir paveldėkite karalystę, kuri buvo jums paruošta. Nes aš buvau ta nepasiturinti šeima šalia jūsų bažnyčios, bet jūs nenorėjote bendrauti su žmonėmis, kurie rengiasi kitaip nei jūs. Aš buvau vieniša mama, kuriai reikėjo pinigų vaikų drabužiams nusipirkti, bet jūs į dėžę įmesdami seną sudėvėtą paltą manėte, kad to pakanka atlikti pareigą! – tai buvo gera tik jums!”

„Aš buvau jūsų kaimynas, kuris turėjau problemų santuokoje, ir užuot užkalbinę jį, jūs ignoravote juos eidami į bažnyčią. Šaunu! Ateikite ir paveldėkite savo karalystę! Nes jūs ignoravote tuos, kurie aplink jus, pagal jūsų žodžius, Aš daviau jums didesnį patepimą, kaip manote kam? Ar jums patiems? Eikite į Dangaus karalystę su tais šiurpuliukais! Ateikite ir pranašaukite visi, kurie laikote save pranašais, bet manote, kad jums dar trūksta patyrimo perduodant asmeninę pranašystę!”

Hmmm… dvasiniai drugeliai, ar Jėzaus prioritetai? Ir kaip tai atrodo, jei mes norime keistis. Iki kitos savaitės! Būkite palaiminti


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą