John Fenn, 2014 m. lapkričio
mėn. 1 d.,
Sveiki,
Kai
vienas iš mūsų sūnų rodė savo būsimai žmonai mūsų šeimos nuotraukų albumą, jis
stabtelėjo prie nuotraukos, kurioje 19-etė mergina su raudonu bikini buvo įsibridusi
iki kelių į vandenį Majamio paplūdimyje. „Ji karšta! Kas ji? Ir kodėl ji jūsų šeimos
nuotraukų albume?“ – paklausė jis.
Barbara,
kuri žiūrėjo per petį aiškindama nuotraukas, kai jos pasirodydavo puslapiuose,
paklausė: „...Tu neatpažįsti jos, sūnau?” Sūnus: „Ne, kas ji?” Barbara: „Tai
tavo mama, sūnau! Tai aš.“
Jis
įsiterpė: „Och..jach! Aš jaučiuosi susiteršęs! (judesiais stengėsi nusivalyti
liežuvį ir akis), aš ką tik pavadinau savo mamą karšta! Och... aij …“ O visi
pratrūko juoku. Ir tada iš nekaltos širdies, o taip gali nutikti tik jaunam
žmogui, kuris neturi mirties baimės, išsprūdo žodžiai. Jis paklausė savo mamą: „Kas
nutiko!?“
Jo
būsima žmona ir Barbara atsiduso, susilaikė nuo pagundos jį įskaudinti, ir
Barbara greitai atsakė: „3 sūnūs! Štai kas nutiko, sūnau! 3 sūnūs!”
Daugiau apie
aplankymą!
Savo
viduje mes jaučiamės taip pat, bet mūsų dvasią apgaubiantis kūnas pasikeitė, kaip
mūsų sūnus tą dieną suprato. Kūnas keičiasi pagal gamtos dėsnius, nes yra iš
žemės. Mūsų iš dangaus gimusiai dvasiai, kad ji augtų Kristuje, reikia
susitelkimo ir pasišventimo. Mes gimėme iš naujo kaip naujagimiai, ir kaip sakė
Petras, mes turime trokšti Žodžio pieno, kad galėtume augti. Mes patys apsprendžiame
savo augimą (1 Petro 2:2)
Aš
pabaigiau praeitą savaitę kalbėdamas apie tai, kaip Viešpats pasakė, kad Jis
dalinasi intymiais dalykais su mumis, ir kai mes pasakome juos kam nors, tai
nuliūdina mūsų dvasią, ir mes stebimės kodėl. Negalvokime, kad visada tai
gilios širdies paslaptys, nes karalystė veikia apreiškimu iš Tėvo, taigi netgi
širdžiai atskleistas paprastas dalykas, kuris turėjo likti širdyje, bet buvo
paviešintas, nuliūdins Šventąją Dvasią, o po to ir mūsų dvasią.
Pavyzdžiui,
kartą, kai aš ieškojau darbo, pamačiau skelbimą laikraštyje ir iš karto supratau,
kad turiu tą darbą. Mes ką tik persikėlėme iš Kolorado į Tulsą ir aš ketinau būti
čia pastoriumi ir tarnautojų komandoje surinkime Tulsoje, bet man reikėjo darbo
iki to laiko. Aš pamačiau skelbimą ir iš karto žinojau, kad turiu darbą.
Prieš
pokalbį su darbdaviu, aš pasakiau kažkam apie tai, ir kad žinau turintis darbą.
Tuomet mano dvasia nuliūdo, tai įskaudino mano dvasią ir protą, ir aš tai iš
karto pastebėjau. Aš vis tiek gavau darbą, bet Viešpats norėjo, kad tai būtų
privatus patvirtinimas apie tai, kad Jis davė man darbą. Kai aš sulaužiau Jo
ketinimą, mano dvasia nuliūdo.
Karalystė
statoma ant apreiškimo iš Tėvo – pradedant nuo apreiškimo, kad Jėzus yra
Kristus, ir po to visi kiti plaukia iš to apreiškimo. Ir turėkite galvoje štai
ką – kiekvienas apreiškimas iš Tėvo brandina mus mūsų dvasioje, jeigu mes tai
leidžiame, augindamas mus, kai mes atsakome į kiekvieną jų taikydami juos mūsų
gyvenime.
Eilutė
po eilutės, pamokymas po pamokymo, čia šiek tiek ir ten šiek tiek, taip žmonės
dažnai cituoja Izaijo 28:9-13 kaip būdą, kuriuo Viešpats mus moko. Paulius
aiškina apie kalbas ir kaip būti vadovaujamu apreiškimo iš mūsų dvasios. 1 Korintiečiams
14:20-25 Paulius moko apie tai, kaip asmeninė malda kalbomis veda į asmeninį
apreiškimą, bet pranašystė yra išviešinti širdies paslaptis (platesnis
kontekstas yra 14:14-25)
Kai
Viešpats mus moko „eilutė po eilutės“, „pamokymas po pamokymo“ ir čia šiek tiek
ir ten šiek tiek, tai pirmiausia apie asmeninį apreiškimą mūsų širdyje, vienas
apreiškimas statomas ant kito. Kai mes atsakome ir pritaikome kiekvieną
apreiškimą, mūsų mintys pasikeičia ir pasikeičia gyvenimo stilius, ir ateina
daugiau apreiškimų. Kaip sakė Jėzus: „Vertink, ką girdi, nes tas vertinimas
apsprendžia tai, kiek tau bus vėl atseikėta, o tam, kas turi daugiau, bus duota
dar daugiau. O jei tu ignoruoji tai ką girdi, tai bus atimta iš tavęs. Morkaus 4:24-25
Tame aplankyme buvo dar
daugiau: Viešpats paaiškino man įvykius vykstančius Jono 6 skyriuje
Mato
14, Morkaus 6, ir Jono 6 skyriuose, kur aprašyta, kaip Jėzus vaikščiojo
vandeniu pamaitinęs 5.000 vyrų minią bei dar moteris ir vaikus. Matas aprašo
Petro vaikščiojimą vandeniu, Morkus aprašo, kad Jėzus būtų turėjęs eiti pas
juos vandeniu jei jie ir nebūtų šaukę iš baimės, ir Jonas rašo, kad Jam
sugrįžus į valtį... valtis tučtuojau atsirado ant kranto, ten kur jie ėjo.“ (21
eil.) Pagal žodžių tvarką, Jėzus, dvylika ir valtis buvo tučtuojau perkelti
maždaug pusę kelio per Galilėjos ežerą į tolimą krantą.
Daugelis
iš minios, kurią Jėzus pamaitino, matė Jį išsiuntus mokinius valtyje ir matė Jį
einantį ant kalno melstis. Jono 6:22-25 aprašo, kad kitą rytą žmonės, kurie
vėliau pateko į valtis ir perplaukė ežerą, ir tie, kurie ėjo aplink ežerą iki
tos vietos, kur atvyko mokiniai su valtimi, buvo nustebę radę Jėzų ten ir
klausė Jo, kaip Jis ten pateko.
26
eilutė sako, kad užuot atsakęs į jų klausimą, Jis pasakė tai, kas atskleidė jų
širdžių motyvus: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne
todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.“ Iš tiesų,
tai buvo tie patys žmonės iš 15 eilutės, kurie po to, kai buvo stebuklingai
pamaitinti, norėjo Jį per prievartą padaryti karaliumi. Ar galite įsivaizduoti,
kas galėjo įvykti, jeigu Jis būtų pasakęs jiems, kad vaikščiojo vandeniu.
Jėzus yra toks pats šiandien, kaip Jis buvo tada,
ir aplankymo metu Jis pasidalino tuo, kaip situacijose tokiose kaip ši. Jis
atskleidžia jiems patiems jų tikruosius motyvus, ir tada stebi, ką jie darys.
Moderni Jono 6 skyriaus versija
Asmuo mūsų surinkime nuolatos perviršydavo savo
banko sąskaitą, nes jai patiko pirkti, svečiuotis pas draugus ir būti tokia
kaip jie, neatsilikti, kai jie kažką įsigydavo. Ji prašydavo susitarti su
manimi maldoje dėl malonės banke, kad neužskaitytų perviršijimo mokesčių. Kai
aš pasiūliau jai susilaikyti nuo pirkimo ir gyventi kiek leidžia biudžetas, ji atsakė,
kad jai labai patinka pirkti.
Kai kurios maldos buvo dėl malonės banke. Kitos: „Viešpatie,
duok man daugiau pinigų.“ Ji netgi atėjo į maldą trečiadienio vakarą prašydama
Dievą duoti jos vyrui viršvalandžių, kad „palaimintų“ jų finansus. Tiksliau tai
ji meldėsi, kad vyras gautų daugiau darbo ir, kad galėtų patenkinti jos aistrą
pirkti.
Su kiekvienu pirkiniu, kai pardavėjas buvo
priverstas priimti tik grynais iš jos, su kiekvienu banko nuskaitymu, su
kiekvienu ginču, kurį ji turėjo su savo vyru dėl pinigų, Viešpats atskleisdavo
jai tikrus motyvus apie jos aistrą ir kitus dalykus, bet ji nenorėjo su tuo
susitvarkyti. Užuot susitelkus į savo aistrą ir išdidumą, ji norėjo didesnio
biudžeto ir meldėsi dėl to užuot tyrinėjus savo širdį.
Ji žiūrėjo į kiekvieną banko nuskaitymą kaip į
velnio ataką jos finansams, ir žiūrėjo į Viešpatį kaip į priešą, kurį ji bandė
įtikinti duoti jai daugiau pinigų. Ji niekada nepakeitė savo nusistatymo, prašydama
Viešpaties, kad leistų jai pjauti tai, ką ji pati pasėjo, kad ji galėtų
susidoroti su savo aistra.
Į ką tu nukreipi savo dėmesį?
Jono
6 skyriuje kai Jėzus atskleidė žmonių motyvus sakydamas, kad jie sekė Jį dėl
to, ką Jis dėl jų gali padaryti, Jis pradėjo palyginimu, kurį buvo sunkiau
suprati negu kitus. Jis pasakė man, kadangi jie nesusitvarkė su savo
motyvais tiesiogiai, Jis panaudojo kitą būdą atidengti jų tikslą ir motyvus.
Jis pasakė jiems, kad jie turės valgyti Jo kūną ir gerti Jo kraują, nes Jis yra
tikroji mana.
Jono
6:66-68 parodo, kad daugelis, kurie sekė Jėzų po šio pareiškimo liovėsi Jį
sekti, jų tikslas ir motyvai buvo atidengti, ir jie nutarė pasitraukti nuo
sunkumų, pasitraukti nuo augimo. Daugelis pasiliko su Jėzumi, nes jie sekė Jėzų
su tyra širdimi ir be savanaudiškų motyvų, netarnaudami Jam dėl to, ką Jis
dėl jų gali padaryti. Kai Jėzus paklausė jų, ar jie taip pat pasitrauks,
Petras atsakė: „Pas ką mes eisime? Tu turi amžinojo gyvenimo žodžius ir mes
žinome, ir esame tuo tikri, kad Tu esi Dievo Sūnus!“
Petras
nesuprato, kas vyksta, bet jis pasirinko augti tikėjime, neleisdamas, kad
sumaištis atitrauktų jį nuo tikslo, nuo sekimo Jėzumi. Prisiminkite, naktį
prieš tuos įvykius, Petras ėjo vandeniu, bet pradėjo skęsti, kai nukreipė savo
žvilgsnį į bangas ir vėją. O tą kartą jis neleido niekam nukreipti jo žvilgsnio
nuo Jėzaus. Bet aš jau išeikvojau formato limitą –daugiau kitą savaitę. Būkit
palaiminti!
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.