Sveiki,
Būdamas Biblijos mokyklos Tulsoje direktoriumi aš dažnai pasikviesdavau savo studentus po
užsiėmimų kartu papietauti į gretimai esantį meksikietišką restoraną. Tai
visuomet būdavo išsamių klausimų ir atsakymų laikas. Vieną gruodį, kai kurie
studentai dalinosi, kad jie augdami gaudavo dovanas Kalėdoms, tačiau nepuošdavo
Kalėdų eglutės, o kiti buvo užauginti apskritai ignoruojant šventes.
Dabar, kai jie atsidūrė „realiame“ pasaulyje, jie norėjo atrasti
pusiausvyrą dėl švenčių, nes juos supo tiek daug balsų, sakančių daug dalykų
apie tai kas išaukština Dievą, ir kas Jam yra bjauru.
Istorija
Prieš pradėdamas mokyti Naujojo Testamento tiesų, aš trumpai
supažindinau juos su istorija. Taigi mes taip pat pradėsime nuo jos. Kalėdos
prasidėjo kaip pagoniška šventė Saturnalija. Romėnai švęsdavo Saturnaliją
maždaug gruodžio 17-25 dienomis tikėdami, jog jie veja tamsos jėgas.
Atsiminkime, jog gruodžio 21 diena yra trumpiausia metų diena ir po jos žemėje
kasdien prisideda maždaug po 1 minutę dienos šviesos iki ilgiausios dienos
birželio 21 d., kai dienos vėl pradeda trumpėti maždaug tokiu pačiu intervalu.
(Šiaurės Pusrutulyje)
Saturnalija kilo nuo Saturno, „sodinti“, ir žymėjo rudens sodinimo
sezono pabaigą. Tai buvo laikas, kai turtingieji apsikeisdavo rūbais su
vargšais, buvo dovanojamos dovanos, duodami ar parduodami žmogaus formos kepiniai
ir žaidžiami žaidimai su kauliukais. Blogiausia, kad romėnų bendruomenės
išsirinkdavo vieną vargšę auką, vyrą arba moterį, ir versdavo ją savaitę
persivalgyti bei lytiškai santykiauti ir tuomet, gruodžio 25 dieną paaukodavo
tą žmogų. Jie tikėjo, jog taip darydami jie nuramindavo/patenkindavo tamsos
jėgas bei „Netvarkos viešpatį“ ir to pasekoje saulė vėl pradėdavo šildyti žemę.
Pripildykite auditorijas
4 amžiuje Romos surinkimo (bažnyčios) lyderiai bandė įgyti daugiau
narių, kad pripildytų savo auditorijas (jie ką tik pakvietė žmones iš namų
susirinkimų į buvusias pagonių auditorijas „bažnyčios“ susirinkimui), todėl jie
bandė paversti Saturnaliją krikščioniška švente, nusprendę tuo metu švęsti
Jėzaus gimimą.
Žodis Kalėdos (angl. Christmas) yra „Christ-mass“ (Kristus-masė
arba Kristaus masė) trumpinys. Žodis „mass“ (liet. – masė, daugybė arba mišios)
iš esmės yra susijęs su kūnu ir tirštumu, taigi žmonių susirinkimas yra
vadinamas žmonių mase. Romos bažnyčioje tai reiškia žmonių susirinkimą
auditorijoje Kristaus šlovinimui, taigi Christ-mass (Kristaus masė arba
Kristaus mišios). (Vert. lietuvių kalboje Christmas – Kalėdos). Taigi
Saturnalijos šventimas buvo sujungtas su numanoma Jėzaus gimimo diena. (Jis
gimė arba pavasarį arba rudenį, tačiau galbūt tai paliksime kitai diskusijai).
Smurtas prieš žydus
Tačiau Saturnalija visiškai neišnyko. 1466 metais popiežius
Paulius II versdavo žydus nuogus bėgioti Romos gatvėmis, po to kai jie būdavo
jėga primaitinti iki persivalgymo. Piligrimų laikais maždaug iki 1681 metų
Amerikoje Kalėdos buvo uždraustos. Vėliau 18 ir 19 amžiuje buvo smurtaujama
prieš žydus, rabinai būdavo aprengiami kaip klounai bei vedžiojami po miestus.
1881 metais Lenkijoje tai peraugo į puolimus prieš visus žydų tautybės
gyventojus – daug moterų būdavo išprievartaujama ir daug vyrų nužudoma. Tai
buvo tik prieš 133 metus!
Šventė yra pilna pagoniškų šaknų
Aukščiau paminėta Saturnalija yra tik vienas pagoniškų šaknų
pavyzdys. Amžinai žaliuojančių medžių statymas namuose ir jų, kaip žiemą
nemirštančių medžių, garbinimas, buvo Ašeiros religijos dalimi. Žmonės šokdavo
aplink juos, puošdavo ornamentais ir Kalėdų eglutės praktiką bažnyčia pradėjo
taikyti tam, kad dar labiau apjungtų krikščionybę su pagoniškomis praktikomis.
Druidai naudojo amalą apnuodyti aukojamiems žmonėms, o
bučiavimasis po amalu yra susijungimas dėl lytinio potraukio sukilusio po
gėrimo ir valgymo Saturnalijoje, kartu druidams aukojant žmonių aukas, ir tai
atėjo iki mūsų dienų, kai tikima užkeikimu per pabučiavimą.
Kalėdų Senelio (angl. Santa Claus) dievas
Daugelis žino Nikolajų iš Pararos miesto, Turkijoje, kuris tapo
šventuoju 1800-aisiais. Jis tapo Miros miesto vyskupu ir mirė 345 m. gruodžio 6
d. Jis buvo dosnus ir garbinamas žmonėmis šimtmečiais, o jo palaikai ilgainiui
buvo perkelti į Bario miestą Italijoje.
Baryje kiekvieną gruodį buvo garbinama vietinė deivė, vadinama
„Močiute“, kuri pripildydavo vaikų kojines dovanomis. Ir tai buvo apjungta su Nikolajaus
garbinimu, vykusiu gruodžio 6 d., jo mirties dieną. Nikolajaus garbinimas plito
Europoje šiaurės kryptimi ir buvo perimtas vokiečių bei keltų ir sujungtas su
vikingų dievu Odinu, Toro tėvu. Odinas turėjo ilgą baltą barzdą, devėjo sunkų
žieminį apdarą ir kiekvieną rudenį, tam tikrą naktį, jojo arkliu per dangų, o
po sujungimo su Nikolajaus kultu, jo skrydis persikėlė į gruodžio 6 dieną.
Ir vėl Romos bažnyčia prijungė dar vieną pagonišką praktiką – Nikolajaus
kultą, taigi, dovanų dalinimas, kojinių pripildymas ir jo skrydis arkliu,
persikėlė pora savaičių vėliau, į gruodžio 25 dieną.
Nuo šios vietos jūs galite pakankamai lengvai suprasti įvykių
seką: 1809 metais Vašingtonas Irvingas parašė populiarų amerikietišką satyrinį
straipsnį, pavadintą „Niujorko istorija“ arba „Knickerbocker‘io istorija“,
kuriame išjuokė olandų, kurie tuo metu buvo Niujorko aristokratai, kultūrą ir
keletą kartų paminėjo jų baltabarzdį, per dangų arkliu skriejantį dovanų
dalintoją, naudodamas suamerikonintą olandišką vardą „Santa Claus“.
(Knickerbocker buvo vienos iš Niujorką įkūrusių olandų šeimų
pavardė. Dėl to, kad olandai įkūrė Niujorką, mes šiuo metu turime NBA komandą
New York Knicks ir daug organizacijų iki pat šių dienų į savo pavadinimą
įtraukia „Knickerbocker“).
Šiuolaikinis Kalėdų senelis (Santa Klaus‘as)
Mažiau nei po 13 metų, 1822 m. daktaras Clement‘as Moore‘as
perskaitė „Niujorko istoriją“ ir sukūrė poemą savo vaikams, publikuotą 1823
metų gruodį, kurią mes žinome kaip „Naktis prieš Kalėdas“. Poemoje jis apjungė
visus šiuos elementus, tačiau joje Nikolajus skrido ne ant arklio, o su
aštuoniais šiaurės elniais.
1862-1886 metais iliustratorius Tomas Nast‘as dirbo JAV
laikraštyje „Harper‘s Weekly“ ir, remdamasis dr. Clement‘o Moore‘o poema,
bėgant metams sukūrė mums šiuolaikinį Kalėdų senelį, o taip pat jo gerų ir
blogų vaikų sąrašą, dirbtuves Šiaurės Ašigalyje, kuriose elfai gamina dovanas
ir t.t.
1931 m. Coca-Cola kompanija sudarė sutartį su švedų dailininku
Haddon‘u Sundblom‘u, kad jis sukurtų Kolą geriantį Kalėdų senelį. Paišydamas
remiantis anksčiau paminėtais elementais bei paprašęs savo draugo Lou Prentice
papozuoti, dėl jo linksmo ir putlaus veido, Sundblom‘as užbaigė senovinio
pagonių dievo ir šiuolaikinio Kalėdų senelio sujungimą.
Ką daryti krikščioniui?
Kai aš pasidalinau daugeliu šių dalykų su studentais, o jie
paminėjo kitas detales, kurias jų tėvai mokė juos apie Kalėdų blogybes
(taip pat Velykų, bet tai galbūt kitam kartui), aš paminėjau mūsų maisto
sudedamąsias dalis: jautieną, vištieną, daržoves, grūdus, pieno produktus,
aliejų, druską.
Aš paklausiau jų, ar jie suvokė, kad viską, ką jie valgė, kažkada
senovėje, arba mūsų dienomis ir amžiuje buvo laikoma šventu ir aukojama įvairiems
dievams. Jie pažiūrėjo į mane, tarsi aš būčiau sudavęs jiems antausį.
Jautiena, kurią mes valgėme, induistų buvo laikoma šventa, ir
jautienos aukos yra paplitusios daugelyje religijų. Katalikų/čiabuvių apjungtos
religijos Centrinėje ir Pietų Amerikoje aukoja jautieną, ožkas, vištieną,
grūdus, daržoves įvairiems dievams ir stabams. Jie suprato, jog įvairūs žmonės
praeityje ir dabartyje daro stabus iš visko, pradedant nuo maisto iki gyvūnų,
pelėdų, varlių, galvijų, dramblių ir kitų figūrėlių – taigi, net tai, kad jie
turi savo namuose figūrėlę, gali reikšti, jog jie turi stabą ant savo lentynos.
Kur turi
būti skiriamoji riba? Ko iš mūsų tikisi Dievas, nes mes jau esame apsupti
stabų? Atsakymai randami Naujojo Testamento puslapiuose ir nuo šios vietos aš pradėsiu
kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.