Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. gruodžio 16 d., antradienis

Ar mes turėtume puošti Kalėdų eglutę? 1 dalis

John Fenn, 2014 m. gruodžio mėn. 13 d.,

Sveiki,
Būdamas Biblijos mokyklos Tulsoje direktoriumi  aš dažnai pasikviesdavau savo studentus po užsiėmimų kartu papietauti į gretimai esantį meksikietišką restoraną. Tai visuomet būdavo išsamių klausimų ir atsakymų laikas. Vieną gruodį, kai kurie studentai dalinosi, kad jie augdami gaudavo dovanas Kalėdoms, tačiau nepuošdavo Kalėdų eglutės, o kiti buvo užauginti apskritai ignoruojant šventes.

Dabar, kai jie atsidūrė „realiame“ pasaulyje, jie norėjo atrasti pusiausvyrą dėl švenčių, nes juos supo tiek daug balsų, sakančių daug dalykų apie tai kas išaukština Dievą, ir kas Jam yra bjauru.

Istorija
Prieš pradėdamas mokyti Naujojo Testamento tiesų, aš trumpai supažindinau juos su istorija. Taigi mes taip pat pradėsime nuo jos. Kalėdos prasidėjo kaip pagoniška šventė Saturnalija. Romėnai švęsdavo Saturnaliją maždaug gruodžio 17-25 dienomis tikėdami, jog jie veja tamsos jėgas. Atsiminkime, jog gruodžio 21 diena yra trumpiausia metų diena ir po jos žemėje kasdien prisideda maždaug po 1 minutę dienos šviesos iki ilgiausios dienos birželio 21 d., kai dienos vėl pradeda trumpėti maždaug tokiu pačiu intervalu. (Šiaurės Pusrutulyje)

Saturnalija kilo nuo Saturno, „sodinti“, ir žymėjo rudens sodinimo sezono pabaigą. Tai buvo laikas, kai turtingieji apsikeisdavo rūbais su vargšais, buvo dovanojamos dovanos, duodami ar parduodami žmogaus formos kepiniai ir žaidžiami žaidimai su kauliukais. Blogiausia, kad romėnų bendruomenės išsirinkdavo vieną vargšę auką, vyrą arba moterį, ir versdavo ją savaitę persivalgyti bei lytiškai santykiauti ir tuomet, gruodžio 25 dieną paaukodavo tą žmogų. Jie tikėjo, jog taip darydami jie nuramindavo/patenkindavo tamsos jėgas bei „Netvarkos viešpatį“ ir to pasekoje saulė vėl pradėdavo šildyti žemę.

Pripildykite auditorijas
4 amžiuje Romos surinkimo (bažnyčios) lyderiai bandė įgyti daugiau narių, kad pripildytų savo auditorijas (jie ką tik pakvietė žmones iš namų susirinkimų į buvusias pagonių auditorijas „bažnyčios“ susirinkimui), todėl jie bandė paversti Saturnaliją krikščioniška švente, nusprendę tuo metu švęsti Jėzaus gimimą.

Žodis Kalėdos (angl. Christmas) yra „Christ-mass“ (Kristus-masė arba Kristaus masė) trumpinys. Žodis „mass“ (liet. – masė, daugybė arba mišios) iš esmės yra susijęs su kūnu ir tirštumu, taigi žmonių susirinkimas yra vadinamas žmonių mase. Romos bažnyčioje tai reiškia žmonių susirinkimą auditorijoje Kristaus šlovinimui, taigi Christ-mass (Kristaus masė arba Kristaus mišios). (Vert. lietuvių kalboje Christmas – Kalėdos). Taigi Saturnalijos šventimas buvo sujungtas su numanoma Jėzaus gimimo diena. (Jis gimė arba pavasarį arba rudenį, tačiau galbūt tai paliksime kitai diskusijai).

Smurtas prieš žydus
Tačiau Saturnalija visiškai neišnyko. 1466 metais popiežius Paulius II versdavo žydus nuogus bėgioti Romos gatvėmis, po to kai jie būdavo jėga primaitinti iki persivalgymo. Piligrimų laikais maždaug iki 1681 metų Amerikoje Kalėdos buvo uždraustos. Vėliau 18 ir 19 amžiuje buvo smurtaujama prieš žydus, rabinai būdavo aprengiami kaip klounai bei vedžiojami po miestus. 1881 metais Lenkijoje tai peraugo į puolimus prieš visus žydų tautybės gyventojus – daug moterų būdavo išprievartaujama ir daug vyrų nužudoma. Tai buvo tik prieš 133 metus!

Šventė yra pilna pagoniškų šaknų
Aukščiau paminėta Saturnalija yra tik vienas pagoniškų šaknų pavyzdys. Amžinai žaliuojančių medžių statymas namuose ir jų, kaip žiemą nemirštančių medžių, garbinimas, buvo Ašeiros religijos dalimi. Žmonės šokdavo aplink juos, puošdavo ornamentais ir Kalėdų eglutės praktiką bažnyčia pradėjo taikyti tam, kad dar labiau apjungtų krikščionybę su pagoniškomis praktikomis.

Druidai naudojo amalą apnuodyti aukojamiems žmonėms, o bučiavimasis po amalu yra susijungimas dėl lytinio potraukio sukilusio po gėrimo ir valgymo Saturnalijoje, kartu druidams aukojant žmonių aukas, ir tai atėjo iki mūsų dienų, kai tikima užkeikimu per pabučiavimą.

Kalėdų Senelio (angl. Santa Claus) dievas
Daugelis žino Nikolajų iš Pararos miesto, Turkijoje, kuris tapo šventuoju 1800-aisiais. Jis tapo Miros miesto vyskupu ir mirė 345 m. gruodžio 6 d. Jis buvo dosnus ir garbinamas žmonėmis šimtmečiais, o jo palaikai ilgainiui buvo perkelti į Bario miestą Italijoje.

Baryje kiekvieną gruodį buvo garbinama vietinė deivė, vadinama „Močiute“, kuri pripildydavo vaikų kojines dovanomis. Ir tai buvo apjungta su Nikolajaus garbinimu, vykusiu gruodžio 6 d., jo mirties dieną. Nikolajaus garbinimas plito Europoje šiaurės kryptimi ir buvo perimtas vokiečių bei keltų ir sujungtas su vikingų dievu Odinu, Toro tėvu. Odinas turėjo ilgą baltą barzdą, devėjo sunkų žieminį apdarą ir kiekvieną rudenį, tam tikrą naktį, jojo arkliu per dangų, o po sujungimo su Nikolajaus kultu, jo skrydis persikėlė į gruodžio 6 dieną.

Ir vėl Romos bažnyčia prijungė dar vieną pagonišką praktiką – Nikolajaus kultą, taigi, dovanų dalinimas, kojinių pripildymas ir jo skrydis arkliu, persikėlė pora savaičių vėliau, į gruodžio 25 dieną.

Nuo šios vietos jūs galite pakankamai lengvai suprasti įvykių seką: 1809 metais Vašingtonas Irvingas parašė populiarų amerikietišką satyrinį straipsnį, pavadintą „Niujorko istorija“ arba „Knickerbocker‘io istorija“, kuriame išjuokė olandų, kurie tuo metu buvo Niujorko aristokratai, kultūrą ir keletą kartų paminėjo jų baltabarzdį, per dangų arkliu skriejantį dovanų dalintoją, naudodamas suamerikonintą olandišką vardą „Santa Claus“.

(Knickerbocker buvo vienos iš Niujorką įkūrusių olandų šeimų pavardė. Dėl to, kad olandai įkūrė Niujorką, mes šiuo metu turime NBA komandą New York Knicks ir daug organizacijų iki pat šių dienų į savo pavadinimą įtraukia „Knickerbocker“).

Šiuolaikinis Kalėdų senelis (Santa Klaus‘as)
Mažiau nei po 13 metų, 1822 m. daktaras Clement‘as Moore‘as perskaitė „Niujorko istoriją“ ir sukūrė poemą savo vaikams, publikuotą 1823 metų gruodį, kurią mes žinome kaip „Naktis prieš Kalėdas“. Poemoje jis apjungė visus šiuos elementus, tačiau joje Nikolajus skrido ne ant arklio, o su aštuoniais šiaurės elniais.

1862-1886 metais iliustratorius Tomas Nast‘as dirbo JAV laikraštyje „Harper‘s Weekly“ ir, remdamasis dr. Clement‘o Moore‘o poema, bėgant metams sukūrė mums šiuolaikinį Kalėdų senelį, o taip pat jo gerų ir blogų vaikų sąrašą, dirbtuves Šiaurės Ašigalyje, kuriose elfai gamina dovanas ir t.t.

1931 m. Coca-Cola kompanija sudarė sutartį su švedų dailininku Haddon‘u Sundblom‘u, kad jis sukurtų Kolą geriantį Kalėdų senelį. Paišydamas remiantis anksčiau paminėtais elementais bei paprašęs savo draugo Lou Prentice papozuoti, dėl jo linksmo ir putlaus veido, Sundblom‘as užbaigė senovinio pagonių dievo ir šiuolaikinio Kalėdų senelio sujungimą.

Ką daryti krikščioniui?
Kai aš pasidalinau daugeliu šių dalykų su studentais, o jie paminėjo kitas detales, kurias jų tėvai mokė juos apie Kalėdų blogybes (taip pat Velykų, bet tai galbūt kitam kartui), aš paminėjau mūsų maisto sudedamąsias dalis: jautieną, vištieną, daržoves, grūdus, pieno produktus, aliejų, druską.

Aš paklausiau jų, ar jie suvokė, kad viską, ką jie valgė, kažkada senovėje, arba mūsų dienomis ir amžiuje buvo laikoma šventu ir aukojama įvairiems dievams. Jie pažiūrėjo į mane, tarsi aš būčiau sudavęs jiems antausį.

Jautiena, kurią mes valgėme, induistų buvo laikoma šventa, ir jautienos aukos yra paplitusios daugelyje religijų. Katalikų/čiabuvių apjungtos religijos Centrinėje ir Pietų Amerikoje aukoja jautieną, ožkas, vištieną, grūdus, daržoves įvairiems dievams ir stabams. Jie suprato, jog įvairūs žmonės praeityje ir dabartyje daro stabus iš visko, pradedant nuo maisto iki gyvūnų, pelėdų, varlių, galvijų, dramblių ir kitų figūrėlių – taigi, net tai, kad jie turi savo namuose figūrėlę, gali reikšti, jog jie turi stabą ant savo lentynos.


Kur turi būti skiriamoji riba? Ko iš mūsų tikisi Dievas, nes mes jau esame apsupti stabų? Atsakymai randami Naujojo Testamento puslapiuose ir nuo šios vietos aš pradėsiu kitą savaitę. Iki tada, būkite palaiminti!

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą