Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2014 m. gruodžio 24 d., trečiadienis

Ar mes turėtume puošti Kalėdų eglutę? 2 dalis

John Fenn, 2014 m. gruodžio mėn. 20 d.,

Sveiki visi,
Praeitą savaitę aš rašiau apie tai, kaip atsirado šiuolaikinės Kalėdos – gimusios iš daugybės skirtingų pagoniškų ritualų, „sukrikščionintos“ ir sukomercintos, ir uždaviau klausimą, kaip viso šito apsuptyje turėtų elgtis šiuolaikinis krikščionis.

Viešpaties gimimo šventimas man nesukelia jokių problemų, tačiau aš bjauriuosi Luko 2:13 žinios iškreipimu. Čia aprašom įvykiai po to, kai vienas angelas atnešė žodį apie Gelbėtojo gimimą piemenims…

„Žiūrėkite! Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą (Tėvą): „Šlovė Dievui (Tėvui) aukštybėse, o žemėje ramybė ir (Jo) palankumas žmonėms!“.

Ši žinia ne apie žmoniją, palankiai nusiteikusią vienas kito atžvilgiu, bet greičiau apie dangaus kareiviją, vykusią žemėn pilnoje karinėje ginkluotėje, ir trumpam sustojusią, kai jų Kapitonas atsigulė į ėdžias toli nuo jų, apie dangaus kareiviją nešančią žinią žmonijai nuo Tėvo – mes neatėjome jūsų sunaikinti! Tėvas taikingai nusiteikęs ir turi gerus ketinimus jūsų atžvilgiu! Jis atsiuntė savo Sūnų, mūsų Vadą, kaip Ganytoją ir sutaikinimo auką žmonijai.

Tokia yra Luko 2:13 žinia. Kaip liūdna, kad Tėvo gera valia žmonijai dingsta, ir ji pakeičiama paprastu: „Gražiai sugyvenkime vienas su kitu“. ARRGGGHHH!

Pagoniškų švenčių gausa
Naujojo Testamento užrašymo dienomis be Velykų, Kalėdų, Helouvyno ar Vėlinių buvo dar daug daugiau kitų pagoniškų švenčių, su kuriomis susidurdavo krikščionys. Kiekvienas miestas, turėjo savo globėją dievuką, jo šventyklą ir statulą, Romėnų kultūra turėjo savo dievus ir šventyklas.

Jų pasiekimai okultinėje praktikoje buvo kur kas didesni nei dauguma vakariečių yra kada nors matę. (Prisiminkite okultinių knygų sudeginimą Apaštalų darbų 19 skyriuje, Efeze). Šiandien pasaulyje yra vietos, kur okultizmas pakankamai stiprus, o demoniški stebuklai yra kasdienybė, tarp jų ir išgydymas (kuris atveria žmogų blogesniems dalykams ateityje), pavidalo pakeitimas, Biblijos tipo stebuklai, žmonių persikėlimas erdvėje veikiant demoniškoms jėgoms, ir taip toliau. Tokiame pasaulyje gyveno Paulius, ir daugelis krikščionių gyvena net dabar kultūroje su panašiais demoniškais pasireiškimais, netgi kai kurie iš tų, kurie šiandien skaito šį straipsnį.

Geras kepsnys, dievai ir sąžinė
Paulius pristato dievus ir jų šventes 1 Korintiečiams 8 ir 10 skyriuose bei Romiečiams 14, skyriuje su pagrindine žinia.

Paulius pradeda 1 Korintiečiams 8 skyrių žodžiais: „Dėl aukų stabams mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo“.

Man patinka tiesioginė prasmė „Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo“ (8:1). Graikiškas žodis, išverstas kaip „išpučia“ kilęs iš „physa“, reiškiančio „dumples“, kurias kalviai naudoja ugnies uždegimui. Taigi, tai reiškia pri(si)pūsti ar įpūsti orą. Priešingas žodis yra „ugdo“, pažodžiui reiškiantis „statyti namą“.

Todėl Paulius pasakė: „Pažinimas padaro tave pilną oro, bet meilė stato namą. Jei tu manai, kad žinai kažką taip gerai, kad tampi pilnas oro, tu to nežinai, kaip turi žinoti“ (1 Korintiečiams 8:1-2).

Jis tęsia žodžiais: „Taigi dėl stabams paaukotų dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas (Tėvas). Ir nors yra vadinamųjų dievų danguje ar žemėje, - daug tų dievų ir demoniškų valdžių - tai mes turime tik vieną Dievą, Tėvą, iš kurio yra visa ir mes Jame (Tėve), ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per Jį“.

„Mes žinome, kad stabas yra niekas… Bet ne visi turi tokį pažinimą. Kai sąžine, pripažįstančia stabus, iki šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa“ (8:7).

Jautrumas ir atsakomybė
Toliau šitame ir 10 skyriuje jis sutelkia dėmesį į tai, kad dėl paaukotos stabams mėsos valgymo reikia būti jautriam kitų sąžinei. Korintas turėjo centrinę šventyklą, kurioje buvo aukojamos aukos, po to mėsa buvo parduodama mėsos turgavietėse bei restoranuose visiems žmonėms. Paulius 10 skyriuje sako, kad jei tu pietauji viename iš tų restoranų su broliu, kurio sąžinė būtų sutepta, jei tu priešais jį valgytum kepsnį, tuomet valgyk ką nors kita, vardan silpnos tavo brolio sąžinės Viešpatyje.

Paulius rašo, kad tie kurie gyvena laisvėje, turi būti būti jautrūs tiems, kurie yra silpnesni tikėjime, su kuriais jie turi tiesioginį kontaktą / bendravimą. Tai yra labai svarbus požiūris. Paulius nesakė visiems tikintiesiems nevalgyti mėsos, paaukotos stabams, jis sakė, kad jeigu tu esi su broliu, kuris būtų suteptas, tuomet susilaikyk nuo savo laisvės ir vardan jo valgyk kažką kita. Jei esi vienas ar su tais, kuriems nesvarbu kokia tai mėsa, tuomet tu gali būti laisvas ir valgyti.

Jiems nereikėjo nerimauti dėl silpnos sąžinės žmonių praeinančių pro restoraną ir mąstyti: „Oi ne, kas gi dabar bus jeigu jie pamatys mane valgant mėsą?!“ Neįmanoma kontroliuoti situacijos netikėto susitikimo atveju, todėl jie nebuvo atsakingi už saugojimąsi, kad nebūtų pamatyti silpnos sąžinės tikinčiųjų, ir jie neturėjo valgyti pasislėpę į tolimesnį kampą, kad tik kas nors nepamatytų jų laisvės Kristuje.

Jis pasakė: „Viskas man leistina, bet ne viskas naudinga (tinkama). Viskas yra leistina, bet ne visi dalykai statydina namą“. Daryk, kas yra tinkama, atsižvelgdamas į savo draugo sąžinę (1 Korintiečiams 10:23).

Mūsų dabartinė situacija ir Kalėdos
Mūsų atveju, švenčiant Viešpaties gimimą, kai kurių brolių sąžinė sutepama, todėl kad jie negali ramia sąžine nepaisyti šventės pagoniškų šaknų. Tai, ką jie daro, jie daro Viešpačiui, todėl mes neturėtume bandyti „atversti jų“ į tą laisvę, kurią turime mes, tačiau mes turėtume nuoširdžiai atsakyti į jų keliamus klausimus.

Meilė statydina namą, ir namui, kurį jie stato Viešpatyje, mes neturime trukdyti. Jei jie klausia, mes atsakome, bet mes neturime skelbti savo laisvės prievarta, nes jie turi patys atsakyti į šį apreiškimą.

Tačiau priešingas atvejis taip pat teisingas. Jei tu pasistatei Kalėdų eglutę ir pasipuošei namus, o pas tave į vakarėlį arba pavalgyti ateina draugas, kuris nešvenčia Kalėdų, tu neturi nuimti papuošimų ir eglutės tik dėl to, jog jis ateina pas tave į svečius.

Tai jie turi vaikščioti meilėje tau, net jeigu mano, kad tu stabmeldiškas krikščionis ir esi pasmerktas pragarui arba mažų mažiausiai atidarai duris demoniškam veikimui dėl tos Kalėdų eglutės. Cha!

Kaip aš ir aiškinau savo studentams per tuos pietus – didžioji dalis maisto, kurį mes valgome vienu ar kitu laiku, arba net mūsų dienomis kažkur pasaulyje, yra maistas, aukojamas stabams. O kai kuriems, Kalėdos reiškia viską, tik ne Viešpaties atėjimo į žemę šventimą. Bet daugeliui mūsų, tai ką darome, mes darome Viešpačiui, apsupti žinia apie Jo meilę ir amžiną ateitį.

Tai, ką pasakė Krisas, viską apibendrina
Šeštadienį, 6 valandą aš vežiau Krisą atgal į globos namus – mes jį pasiimam penktadieniais ir šeštadieniais, kai esame mieste. Nei vienas iš mūsų nekalbėjo, tiesiog žiūrėjome į pravažiuojamus kraštovaizdžius, kai jis pasakė su šypsena savo balse: „Aš esu toks laimingas su Jėzumi“. Aš buvau toks palaimintas, kad jis mąstė apie Viešpatį mūsų tyloje ir paklausiau: „Kodėl tu esi laimingas su Jėzumi?“ Jis atsakė: „Jis gyvena mano širdyje!“

Dėl šios priežasties ir aš esu laimingas su Jėzumi, visa kita – nereikšminga. Susitelkite į Kristų savyje ir tiek kiek jūs švenčiate ar nešvenčiate šiuo metų laiku, darykite tai Viešpačiui ir mylėkite vieni kitus. Nuo manęs, Barbaros ir Kriso, laimingų Kalėdų ir būkite palaiminti. Kitą savaitę –nauja tema.


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą