John Fenn, 2014 m. gruodžio
mėn. 20 d.,
Sveiki visi,
Praeitą savaitę aš rašiau apie tai, kaip atsirado
šiuolaikinės Kalėdos – gimusios iš daugybės skirtingų pagoniškų ritualų,
„sukrikščionintos“ ir sukomercintos, ir uždaviau klausimą, kaip viso šito
apsuptyje turėtų elgtis šiuolaikinis krikščionis.
Viešpaties gimimo šventimas man nesukelia jokių
problemų, tačiau aš bjauriuosi Luko 2:13 žinios iškreipimu. Čia aprašom įvykiai
po to, kai vienas angelas atnešė žodį apie Gelbėtojo gimimą piemenims…
„Žiūrėkite! Staiga prie angelo pasirodė gausi
dangaus kareivija, šlovinanti Dievą (Tėvą): „Šlovė Dievui (Tėvui) aukštybėse, o
žemėje ramybė ir (Jo) palankumas žmonėms!“.
Ši žinia ne apie žmoniją, palankiai nusiteikusią
vienas kito atžvilgiu, bet greičiau apie dangaus kareiviją, vykusią žemėn
pilnoje karinėje ginkluotėje, ir trumpam sustojusią, kai jų Kapitonas atsigulė
į ėdžias toli nuo jų, apie dangaus kareiviją nešančią žinią žmonijai nuo Tėvo –
mes neatėjome jūsų sunaikinti! Tėvas taikingai nusiteikęs ir turi gerus
ketinimus jūsų atžvilgiu! Jis atsiuntė savo Sūnų, mūsų Vadą, kaip Ganytoją ir sutaikinimo
auką žmonijai.
Tokia yra Luko 2:13 žinia. Kaip liūdna, kad Tėvo
gera valia žmonijai dingsta, ir ji pakeičiama paprastu: „Gražiai sugyvenkime
vienas su kitu“. ARRGGGHHH!
Pagoniškų švenčių gausa
Naujojo Testamento užrašymo dienomis be Velykų,
Kalėdų, Helouvyno ar Vėlinių buvo dar daug daugiau kitų pagoniškų švenčių, su
kuriomis susidurdavo krikščionys. Kiekvienas miestas, turėjo savo globėją dievuką,
jo šventyklą ir statulą, Romėnų kultūra turėjo savo dievus ir šventyklas.
Jų pasiekimai okultinėje praktikoje buvo kur kas
didesni nei dauguma vakariečių yra kada nors matę. (Prisiminkite okultinių
knygų sudeginimą Apaštalų darbų 19 skyriuje, Efeze). Šiandien pasaulyje yra
vietos, kur okultizmas pakankamai stiprus, o demoniški stebuklai yra
kasdienybė, tarp jų ir išgydymas (kuris atveria žmogų blogesniems dalykams
ateityje), pavidalo pakeitimas, Biblijos tipo stebuklai, žmonių persikėlimas
erdvėje veikiant demoniškoms jėgoms, ir taip toliau. Tokiame pasaulyje gyveno
Paulius, ir daugelis krikščionių gyvena net dabar kultūroje su panašiais
demoniškais pasireiškimais, netgi kai kurie iš tų, kurie šiandien skaito šį
straipsnį.
Geras kepsnys, dievai ir sąžinė
Paulius pristato dievus ir jų šventes 1
Korintiečiams 8 ir 10 skyriuose bei Romiečiams 14, skyriuje su pagrindine
žinia.
Paulius pradeda 1 Korintiečiams 8 skyrių žodžiais: „Dėl aukų stabams
mums aišku: mes visi turime pažinimą. Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo“.
Man patinka tiesioginė prasmė „Pažinimas išpučia, bet meilė ugdo“ (8:1).
Graikiškas žodis, išverstas kaip „išpučia“ kilęs iš „physa“, reiškiančio
„dumples“, kurias kalviai naudoja ugnies uždegimui. Taigi, tai reiškia
pri(si)pūsti ar įpūsti orą. Priešingas žodis yra „ugdo“, pažodžiui reiškiantis
„statyti namą“.
Todėl Paulius pasakė: „Pažinimas padaro tave
pilną oro, bet meilė stato namą. Jei tu manai, kad žinai kažką taip gerai, kad
tampi pilnas oro, tu to nežinai, kaip turi žinoti“ (1 Korintiečiams 8:1-2).
Jis tęsia žodžiais: „Taigi dėl stabams paaukotų
dalykų valgymo mes žinome, kad stabas pasaulyje yra niekas ir kad nėra
jokių kitų dievų, kaip tik vienas Dievas (Tėvas). Ir nors yra vadinamųjų dievų
danguje ar žemėje, - daug tų dievų ir demoniškų valdžių - tai mes turime tik
vieną Dievą, Tėvą, iš kurio
yra visa ir mes Jame (Tėve), ir vieną Viešpatį, Jėzų Kristų, per kurį yra visa ir mes per
Jį“.
„Mes žinome, kad stabas yra niekas… Bet ne visi turi tokį pažinimą. Kai sąžine, pripažįstančia stabus, iki
šiol valgo maistą, kaip stabams paaukotą, ir jų silpna sąžinė susitepa“ (8:7).
Jautrumas ir atsakomybė
Toliau šitame ir 10 skyriuje jis sutelkia dėmesį
į tai, kad dėl paaukotos stabams mėsos valgymo reikia būti jautriam kitų
sąžinei. Korintas turėjo centrinę šventyklą, kurioje buvo aukojamos aukos, po
to mėsa buvo parduodama mėsos turgavietėse bei restoranuose visiems žmonėms.
Paulius 10 skyriuje sako, kad jei tu pietauji viename iš tų restoranų su
broliu, kurio sąžinė būtų sutepta, jei tu priešais jį valgytum kepsnį, tuomet
valgyk ką nors kita, vardan silpnos tavo brolio sąžinės Viešpatyje.
Paulius rašo, kad tie kurie gyvena laisvėje, turi
būti būti jautrūs tiems, kurie yra silpnesni tikėjime, su kuriais jie turi tiesioginį
kontaktą / bendravimą. Tai yra labai svarbus požiūris. Paulius nesakė
visiems tikintiesiems nevalgyti mėsos, paaukotos stabams, jis sakė, kad jeigu
tu esi su broliu, kuris būtų suteptas, tuomet susilaikyk nuo savo laisvės ir
vardan jo valgyk kažką kita. Jei esi vienas ar su tais, kuriems nesvarbu kokia
tai mėsa, tuomet tu gali būti laisvas ir valgyti.
Jiems nereikėjo nerimauti dėl silpnos sąžinės
žmonių praeinančių pro restoraną ir mąstyti: „Oi ne, kas gi dabar bus jeigu jie
pamatys mane valgant mėsą?!“ Neįmanoma kontroliuoti situacijos netikėto
susitikimo atveju, todėl jie nebuvo atsakingi už saugojimąsi, kad nebūtų
pamatyti silpnos sąžinės tikinčiųjų, ir jie neturėjo valgyti pasislėpę į
tolimesnį kampą, kad tik kas nors nepamatytų jų laisvės Kristuje.
Jis pasakė: „Viskas man leistina, bet ne viskas
naudinga (tinkama). Viskas yra leistina, bet ne visi dalykai statydina namą“.
Daryk, kas yra tinkama, atsižvelgdamas į savo draugo sąžinę (1 Korintiečiams
10:23).
Mūsų dabartinė situacija ir Kalėdos
Mūsų atveju, švenčiant Viešpaties gimimą, kai kurių
brolių sąžinė sutepama, todėl kad jie negali ramia sąžine nepaisyti šventės
pagoniškų šaknų. Tai, ką jie daro, jie daro Viešpačiui, todėl mes neturėtume
bandyti „atversti jų“ į tą laisvę, kurią turime mes, tačiau mes turėtume nuoširdžiai
atsakyti į jų keliamus klausimus.
Meilė statydina namą, ir namui, kurį jie stato
Viešpatyje, mes neturime trukdyti. Jei jie klausia, mes atsakome, bet mes
neturime skelbti savo laisvės prievarta, nes jie turi patys atsakyti į šį
apreiškimą.
Tačiau priešingas atvejis taip pat teisingas. Jei
tu pasistatei Kalėdų eglutę ir pasipuošei namus, o pas tave į vakarėlį arba pavalgyti
ateina draugas, kuris nešvenčia Kalėdų, tu neturi nuimti papuošimų ir eglutės
tik dėl to, jog jis ateina pas tave į svečius.
Tai jie turi vaikščioti meilėje tau, net jeigu
mano, kad tu stabmeldiškas krikščionis ir esi pasmerktas pragarui arba mažų
mažiausiai atidarai duris demoniškam veikimui dėl tos Kalėdų eglutės. Cha!
Kaip aš ir aiškinau savo studentams per tuos
pietus – didžioji dalis maisto, kurį mes valgome vienu ar kitu laiku, arba net
mūsų dienomis kažkur pasaulyje, yra maistas, aukojamas stabams. O kai kuriems,
Kalėdos reiškia viską, tik ne Viešpaties atėjimo į žemę šventimą. Bet
daugeliui mūsų, tai ką darome, mes darome Viešpačiui, apsupti žinia apie Jo
meilę ir amžiną ateitį.
Tai, ką pasakė Krisas, viską apibendrina
Šeštadienį, 6 valandą aš vežiau Krisą atgal į
globos namus – mes jį pasiimam penktadieniais ir šeštadieniais, kai esame
mieste. Nei vienas iš mūsų nekalbėjo, tiesiog žiūrėjome į pravažiuojamus
kraštovaizdžius, kai jis pasakė su šypsena savo balse: „Aš esu toks laimingas
su Jėzumi“. Aš buvau toks palaimintas, kad jis mąstė apie Viešpatį mūsų tyloje
ir paklausiau: „Kodėl tu esi laimingas su Jėzumi?“ Jis atsakė: „Jis gyvena mano
širdyje!“
Dėl šios priežasties ir aš esu laimingas su Jėzumi, visa kita – nereikšminga.
Susitelkite į Kristų savyje ir tiek kiek jūs švenčiate ar nešvenčiate šiuo metų
laiku, darykite tai Viešpačiui ir mylėkite vieni kitus. Nuo manęs, Barbaros ir
Kriso, laimingų Kalėdų ir būkite palaiminti. Kitą savaitę –nauja tema.
Neužmirškite rašyti
man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.