Sujungtas, bet vienišas. 4 dalis

John Fenn, 2012 m. spalio mėn. 19 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Jaunuolis labai jaudinosi, kai aš pasiūliau jam atsisėsti ant sofos mano raštinėje. Aš buvau Biblijos mokyklos direktorius, o jis – studentas, taigi, aš maniau, kad jis dėl to jaudinasi atėjęs į mano kabinetą. Jam buvo maždaug 18 metų, ir aš prisimenu, kad jis atsisėdo arti manęs iš kairės pusės, nuolatos žvilgčiojo ir užsirašinėjo.

Abejonė

„Atsiprašau, kad trukdau, bet aš esu jūsų klasėje, ir atrodo, kad jūs paaiškinsite man, kaip iš tiesų yra. Aš nenoriu pasirodyti kvailas, bet iš tiesų noriu žinoti: Ar tai tikrai tiesa?“

Aš buvau sumišęs: „Ką turi galvoje, sakydamas, ar taip yra iš tiesų?“ Staiga jo klausimo rimtumas palietė mane, kai paaiškėjo jo jaudinimosi priežastis – jis abejojo Dievo realumu.

Jis tęsė: „Na, jūs suprantate. Ar Dievas realus, ar surinkimas (bažnyčia) yra tik vaidinimas, tik pasirodymas, kad būtų sužadintos mūsų emocijos ir žmonės pasijustų geriau? Aš tiesiog daugiau nieko nesuprantu. Turiu galvoje, kad priėmiau Viešpatį, kai buvau vidurinėje mokykloje mūsų jaunimo grupėje ir iš tiesų kažką pergyvenau, galvojau, kad Jis yra realus. Bet dabar aš nesu tuo tikras“.

Aš paklausiau kodėl jis abejoja ir kodėl jis pasakė, kad jis daugiau nebejaučia Dievo. Mokykloje jis būdavo labai užsiėmęs nuo 8 ryto iki vidurdienio, ir dirbo savanoriu vaikų surinkime sekmadieniais bei 1 šeštadienį per mėnesį gamino lėles surinkimo tarnavime vaikams vargingiausiuose kvartaluose. Jis taip pat turėjo darbą, studijavo, ir dirbo socialinį darbą. Bet jis daugiau nejautė Dievo buvimo savo viduje.

Užimtumas nėra lygus dievotumui (pamaldumui)

1986 metais aš lankiau misionierių Meksikoje ir vieną vakarą jis įteikė man popieriaus lapą ant kurio buvo užrašyta 20 vardų: „Tu esi pranašas, ar galėtum pasimelsti dėl šitų vardų, nes visi iš jų pasakė, kad norėtų dirbti su mumis, bet aš nepažįstu daugumos iš jų ir man reikia žinoti Viešpaties valią“. Aš atsakiau, kad jam reikia skirti laiko maldai ir apklausti šituos žmones, o ne prašyti, kad aš gaučiau žodį iš Viešpaties dėl jų. Jis atsakė: „Aš per daug užsiėmęs tarnavime, kad galėčiau melstis“.

Jis buvo kaip tas Biblijos studentas per daug užsiėmęs darydamas krikščioniškus darbus, kad iš tiesų pažintų Dievą. (Tėvas buvo maloningas. Aš sugrįžau į savo kambarį ir pasakiau Tėvui, kad esu čia svečio teisėmis, taigi po misionieriaus valdžia, ir nors su juo nesutinku, nelabai turiu daug pasirinkimo, ir jei Viešpats duos man žodžius apie kiekvieno asmens tinkamumą šitai misijai: taip/ne, aš būsiu labai dėkingas. Tai Jis ir padarė. Misionierius sakė, kad jis tai labai vertina ir, kad tai jam padėjo užpildyti spragas dėl kai kurių dalykų, ką jis jautė, kad buvo gavęs iš Viešpaties.

Daugelis iš mūsų yra taip užsiėmę kaip tas misionierius ar studentas, kuomet jūs naudojate visas savo priemones, kurios sujungia jus su pasauliu, nenuostabu, kad tampate daugiau apsuptas surinkimo produkcija, nei Viešpaties pažinimu, kurį surinkimas tariasi turįs.

PDKI

Amerikiečių interneto naudotojai 28% laiko internete praleidžia socialiniuose tinkluose, 62% suaugusiųjų pasauliniu mastu dabar naudoja socialinę žiniasklaidą, ir 56% socialinės žiniasklaidos vartotojų pripažino, kad jos pagalba šnipinėti savo partnerius.

Vidutinis JAV paauglys išsiunčia/ gauna 3.339 tekstus per mėnesį (111 per dieną). 2009 metais buvo išsiųsta/ gauta 1,5 trilijono tekstų, 2011 metais skaičius iššoko iki 7 trilijonų. (7.000.000.000.000) (mashable.com, dhtech.com, thesocialskinny.com)

Žinoma, yra pozityvi nauda būti susijungus. Tai suteikia galimybę atsipalaiduoti, pakeisti rutiną, mes sekame naujienas, tai atveria naujas galimybes. Blogoji pusė yra ta, kad tai gali tapti priklausomybe ir žmonės linkę dalintis Per Dideliu Kiekiu Informacijos (PDKI jei jūs žinote spausdinimo kalbą, lol).

Būti per daug susijungus gali būti narciziška - Narcisizmas apibūdinamas kaip perdėta savęs meilė, išpūstas savęs vertinimo jausmas, klaidingas teisumo pojūtis. Per daug „draugų“ gali reikšti, kad tu praleidi per daug laiko socialiniuose tinklapiuose ir tai leidžia jaustis saugiau internetiniame bendravime nei realiame. Taigi, turėti tūkstančius draugų iš tiesų reiškia neturėti nieko.

Na, ir žinoma socialiniuose tinkluose yra keistuolių ir tų, kurie skundžiasi, bet didžiausia priežastis, dėl kurios reikia subalansuotai jais naudotis yra ta, kad socialiniai tinklai trukdo žmonėms būti socialiais ir bendradarbiauti.

Dievas yra Dvasia

Jėšua pasakė: „Dievas yra Dvasia, ir tie, kurie garbina Jį, turi Jį garbinti dvasioje ir tiesoje“ (Jono 4:24)

Žodis „turi“ čia nėra reikalavimas, ar įsakymas, toks kaip: „Tu privalai atlikti namų darbus prieš eidamas pažaisti“ arba : „Tu prieš išeidamas šiandien turi pabaigti šitą ataskaitą“. Rašte tai gali reikšti visus šituos dalykus, bet šiame kontekste „turi“ yra daugiau kelio ženklo nurodymas kaip mums bendrauti su Tėvu.

Taip kaip: „Kai jūs atvyksite į miestą tuo keliu, jums reikės pravažiuoti didelę biblioteką, kuri yra prieš mūsų gatvę“. Arba „Kad maistas patektų į skrandį, pirmiausiai jis turi praeiti pro jūsų burną ir stemplę“.

Taigi, kai Jėšua pasakė, kad tikrieji garbintojai turi garbinti Tėvą dvasioje ir tiesoje, Jis davė mums žemėlapį: Kad galėtum garbinti Tėvą, turi tai daryti savo dvasioje ir tavo motyvai turi būti teisingi. Kitaip sakant „pro vartus“ turi įeiti dvasioje.

Žodis „garbinti“ yra „proskuneo“, tai vienas mano mėgstamiausių žodžių visoje visatoje, sudarytas iš „pros“, kas reiškia „link“ ir „kuneo“ – „bučiuoti“. Pažodine reikšme garbinti, reiškia siųsti bučinius Tėvui iš savo dvasios, savo vidinio žmogaus, ir tai daryti tiesoje – su tyrais meilės motyvais (nesistengiant Jam priminti, kad turi neatidėliotiną poreikį, ar bandant manipuliuoti Juo, manant, kad jei daigiau Jį garbinsi, tai Jis bus daugiau suinteresuotas tau atsakyti).

Ach, tai štai kodėl tas tuštumos jausmas!

Mūsų fiziniai kūnai gali paliesti tik fizinį pasaulį. Mūsų protai gali paliesti tik minčių pasaulį. Jūsų kūnas negali patekti į užverstos knygos puslapius lygiai taip, kaip jūsų protas negali be kūno valdyti automobilio. Bet sujunkite jūsų kūną ir protą ir tada galėsite atversti knygą ir lankyti vietas mintimis arba sėsti į automobilį ir vairuoti jį, kur tik norite.

Kai mes sėdime prieš kompiuterį tam, kad susijungti socialiai, mes naudojame mūsų protą ir kūną. Mūsų dvasia nedalyvauja... pasilikite su manimi, čia aš kalbu plačiąja prasme... BENDRAI kalbant, įsitraukusi yra mūsų siela ir kūnas, bet ne dvasia.

Bet Dievas yra Dvasia... mes negalime paliesti Jo fiziškai ir Jis nėra prote, kad galėtume ten su Juo susijungti, toje erdvėje tarp mūsų ausų. Žemėlapis bendravimui su Juo, kaip pasakė Jėšua: yra mūsų dvasia.

Jo dvasia yra tavo viduje. Būtent tavo dvasioje iškyla klausimas: „Kas aš esu?“, „Kodėl aš esu čia?“, „Koks mano tikslas?“ Dievas gyvena tavo dvasioje ir čia tu girdi Jo balsą. Tavo dvasia ir tavo siela (įskaitant ir protą) yra amžinai sujungtos, nes tavo siela iš tiesų kyla iš tavo dvasios ir ji padaro tave tuo, kas tu esi. Žmonės danguje dabar yra dvasia ir siela, neturi fizinio kūno, nors tavo dvasia ir siela atrodo taip, kaip tu, nes jos yra tikrasis tu.

Kai mes atnaujiname mūsų protus, kad mąstytume kaip Dievas, iš tavo dvasios į protą plaukia Gyvenimas, kad jas pakeistų. Tam reikia pastangų ir valios apsisprendimo. Dvasia ir siela yra apgyvendintos žemiškame pavidale – kūne.

Vieną dieną mes gausime naujus kūnus padarytus iš dangiškų medžiagų, tokį, kokį dabar turi Jėšua, bet šiam laikui mes esame apgyvendinti žemėje ir esame kūne, kurio galiojimas ribotas. Tik keletas žino laiką, kai šis galiojimas baigsis, kitiems iš mūsų, mes tik toliau kvėpuojame ir pėdiname pirmyn.

Žmonės mėgsta užpildyti tuštumą savo dvasioje protiniais ir fiziniais dalykais, bet fizikiniai dalykai gali paliesti tik fizinius dalykus ir protiniai gali paliesti tik protinius, jų dvasinis žmogus lieka nepaliestas. Štai kodėl nors apsupti „dalykų“ fiziniame pasaulyje, savo dvasioje jie lieka tušti. Štai kodėl joks kiekis išsilavinimo, gėrimo, narkotikų, ar pinigų negali užpildyti vidinės tuštumos. Štai kodėl seksas tik dėl sekso negali užpildyti vidinio vakuumo. Ir štai kodėl būti „susijungusiu“ socialiniuose tinkluose padaro krikščionišką gyvenimą lėkštu ir paviršutinišku. Visi šitie dalykai paliečia tik sielą ir kūną, bet ne dvasią.

Atsijungęs

Aš paprašiau jauno žmogaus savo raštinėje prisiminti, kada jis paskutinį kartą jautė Viešpaties buvimą. Jis prisiminė save namų surinkime, kai dar nebuvo toks užsiėmęs, kai jis tik sėdėjo (kūnas) garbinimo metu, o jo mintys (siela) nebuvo susitelkusios kalbėti Viešpačiui, bet buvo neutralios, ir tuomet lėtai jo dėmesys nukrypo vidun, nuo muzikos, kuri buvo išorėje, į tai, kas vyko jame... (į jo dvasią), ir ten jis jautė ramybę, visa apimančią meilę... ir jis prisiminė, kad sėdėjo užmiršęs laiką, niekuo daugiau nesirūpindamas tik jausdamas meilę ir Artumą savo dvasioje...

Bet tai kitos savaitės tema, nes aš nenoriu tik pristatyti problemą: per didelis dalyvavimas socialiniuose interneto tinkluose be sprendimo. Kitą savaitę: kaip patirti Jo buvimą... iki

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu