Regėtojo patepimas

John Fenn, 2008 m. gegužės mėn. 24 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki visi,

Daug žmonių, kurie rašo apie „regėtojo patepimą“, kalba apie tai, kas dabar vyksta, taigi ir aš nusprendžiau šiandien pasidalinti mintimis šia tema. Pagrindinis mokymas yra toks, kad žmonės skatinami melstis „regėtojo patepimo“, kuris jiems leistų matyti Dvasios (dvasios) sferoje. Daugybė konferencijų reklamuoja, kad jeigu tu ateisi į jų konferenciją, tu „įeisi į regėtojo patepimą, kuris leis tau matyti naują dimensiją“, ir kaip vienas iš jų išsireiškė, netgi pats gausi regėtojo patepimą. Taigi, kas gi yra tas regėtojas?

Šiek tiek Biblijos apibrėžimų

1 Samuelio 9:9 sako: „Nes tą, kurį šiandien vadina pranašu, anksčiau vadino regėtoju“.

Čia mes matome, kad pranašas ir regėtojas yra skirtingi pavadinimai tam pačiam dalykui. Todėl jau pradžioje turiu paklausti: Ar gali kitas žmogus suteikti tau pranašo pašaukimą? Ne. Dievas yra vienintelis, kuris gali pašaukti žmogų būti pranašu/ regėtoju; tu negali jo gauti susimokėdamas registracijos mokestį ir dalyvaudamas konferencijoje, nesvarbu kiek yra suderintų vartų ar kokie nauji vėjai praūžia virš žmonių ar kokia ugnis krenta iš dangaus. Dievas yra rezervavęs šią teisę Sau.

Bet kodėl pranašai buvo (ir yra) kartais vadinami regėtojais? Atsakymą galime rasti žiūrėdami į Samuelio tarnavimą. Iš tiesų, ta eilutė, paminėta aukščiau: „kad pranašą anksčiau vadino regėtoju“, yra apie Samuelį. Samuelis tarsi atstovavo jungtį tarp Izraelio praeities ir dabarties, kadangi jis buvo paskutinis teisėjas, kuris valdė Izraelį ir atsitraukė į šalį, kad prižiūrėtų pirmojo karaliaus Sauliaus atėjimą į valdžią. Taigi, savo metu Samuelis buvo sąsaja tarp Izraelio praeities ir ateities valdžių. Todėl jis yra pagrindinis pavyzdys visų pranašų, kurie sekė vėlesniais Senojo Testamento laikais.

Kodėl jis buvo vadinamas regėtoju? Todėl, kad regėtojas mato Dvasios sferoje ir žmonėms pasakoja savo regėjimus, kurie dažnai yra mokymas, numato ateitį (arba kas įvyks, jeigu dalykai nepasikeis) arba teigia, ką Dvasia sako ar daro dabar. Tačiau regėtojo esmė yra ta, kad tu matai Viešpatį ir Jo sferą, kaip tai vyko Samuelio pašaukimo metu, kai jis dar buvo mažas berniukas.

Jūs žinote tą istoriją. Samuelis, būdamas mažas užmiega ir vėliau nubunda, pamanęs, jog jį šaukia Elis. Tai pasikartoja 3 kartus ir Samuelis pabudęs vis eina pas Elį, kol Elis supranta, jog tai Viešpats kalba Samueliui. Atkreipkite dėmesį, kas rašoma 1 Samuelio 3 skyriuje: „Viešpaties žodis buvo brangus tuo laiku ir regėjimai buvo reti... Samuelis dar nepažino Viešpaties ir jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties žodis“ (1 Sam 3:1,7).

Tačiau pažvelkime į 10 eilutę: „Viešpats atėjo, atsistojo ir pašaukė, kaip pirma: „Samueli, Samueli!“. Tai Viešpats (Kristus) ateina ir atsistoja Samuelio kambaryje, kviesdamas jį vardu. Biblijoje 1 ir 7 eilutėse „žodis“ rašomas iš mažosios raidės, nes hebrajai nenaudodavo didžiųjų raidžių, taigi vertėjai vertė į anglų kalbą atsižvelgdami į kontekstą. Leiskite man jums pagelbėti, jog galėtumėte iki galo suprasti, kas tuomet įvyko ir kas yra tas, kuris apsireiškė Samueliui: „Viešpaties Žodis buvo brangus tuo laiku ir regėjimai buvo reti... Samuelis dar nepažino Viešpaties ir jam dar nebuvo apreikštas Viešpaties Žodis...“

Ar matote tai? Tai Viešpaties Žodis atėjęs atsistojo ir prabilo Samuelio kambaryje. Štai 15 eilutėje rašoma: „Jis (Samuelis) bijojo papasakoti Eliui tą regėjimą, o 21 eilutėje: „Viešpats ir toliau pasirodydavo Šilojuje, kur apsireikšdavo Samueliui savo Žodžiu“.

Viešpaties Žodis

Kadangi Samuelio gyvenimas yra pagrindas regėtojams/ pranašams dalyvauti įkuriant Izraelio monarchiją, jo gyvenimas suformuoja pagrindą ateities pranašams vėlesniais Senojo Testamento laikais ir netgi šių dienų pranašams ir regėtojams. Tokiu būdu mums tampa aišku, kad tai Viešpats jam pasirodė, kaip parašyta: „Viešpaties Žodis atėjo“ arba „Viešpaties Žodis kalbėjo“, tai reiškia jog mūsų Viešpats pasirodė Senojo Testamento pranašams lygiai tokiu pačiu būdu – kuomet matome, kad parašyta „Viešpaties Žodis pasirodė“ - tai reiškia Jis pasirodė!

Jeigu tu šito nesupranti, tuomet klaidingai manai, kad tuomet kai skaitome „Viešpaties Žodis pasirodė“, tai galbūt reiškia, kad žmogus priėmė sakytinį žodį, arba Šventoji Dvasia vedžiojo jų rašiklį, arba dar kokiu kitu būdu buvo gautas „žodis“ Izraeliui. Iš tiesų tai reiškia, jog Žodis pasirodė pranašui asmeniškai ir ta didi malonė matyti Viešpatį ir Jo karalystę ir yra priežastis, kodėl regėtojas yra vadinamas regėtoju.

Pavyzdžiui...

Žvilgtelėkime akimirksniui į laiką po 40 metų, kuomet karaliavo Dovydas ir gyveno pranašas Natanas. 2 Samuelio 7 skyriuje skaitome apie Dovydo troškimą pastatyti Dievui namus, nes Jis tebegyvena palapinėje, kurią pastatė Mozė, kai tuo metu Dovydas gyveno rūmuose. 4 eilutėj rašoma: „...tą pačią naktį Viešpaties Žodis atėjo pas Nataną sakydamas...“

Vėl gi, tai nereiškia, jog Natanas meldėsi ir Viešpats jam tiesiog prabilo, kai jis jau jau beveik miegojo, kad Saliamonas, o ne Dovydas statys šventyklą. Pažvelkime į 17 eilutę: „Visus šiuos žodžius ir regėjimą Natanas persakė Dovydui“. Ten kur parašyta: „Viešpaties Žodis atėjo Natanui“, reiškia, kad Kristus atėjo ir pasirodė jam!

Laikas ribotas, tačiau turiu pasidalinti...

Laiko ir erdvės trūkumas neleidžia man smulkiai papasakoti apie kiekvieną pranašą ir jo regėjimą, gautą iš Viešpaties, tačiau jūs galite greitai perversti visas Senojo Testamento knygas, kur minimi pranašų vardai, beveik kiekvienu atveju ten rašoma: „Viešpaties Žodis pasirodė...“ arba „Regėjime, kurį matė______, Viešpaties Žodis kalbėjo...“

Senojo Testamento pranašai pažinojo Kristų kaip „Viešpaties Žodį“. (Jeigu apsilankysite mūsų internetinės svetainės pod cast skiltyje ir pradėsite nuo Naujojo Testamento apžvalgos, aš pradedu Naujojo Testamento kursą, kalbėdamas apie Viešpaties Žodį, pasirodžiusį jiems).

Leiskite jums duoti vieną pavyzdį apie Jeremiją. Jeremijo 1:2 rašoma: „Pas kurį Viešpaties Žodis atėjo... dienomis... Viešpaties Žodis atėjo pas mane sakydamas: Prieš sukurdamas tave įsčiose Aš pažinau tave. Ir prieš tau gimstant, Aš pašventinau tave ir paskyriau pranašu tautoms... Tada Viešpats ištiesė savo ranką, ir palietęs mano lūpas, tarė man: Štai Aš įdėjau savo žodžius į tavo lūpas...“ (2,4,9 eilutės). Dar kartą Viešpaties Žodis yra paties Kristaus aplankymas.

Negaliu atsispirti – Eik drauge su manimi...

Izaijo: „Izaijo regėjimas, kurį jis matė... Viešpaties Žodis, kurį matė Izaijas Amoso sūnus..“ (1:1, 10; 2:1)

Ezekielio: „Atsivėrė dangūs, ir aš mačiau Dievo regėjimus... Viešpaties Žodis kalbėjo kunigui Ezechieliui... Viešpaties ranka buvo ant manęs... Jis kalbėjo: „Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi...“ (1:1, 3; 2:1)

Ozėjo: „Viešpaties Žodis atėjo pas Ozėją... Viešpaties Žodžio pradžia Ozėjui, Viešpats tarė Ozėjui...“ (1:1-2)

Joelio: „Viešpaties Žodis, kuris atėjo pas Joelį“ (1:1)

Amoso„Amoso, avių ganytojo iš Tekojos, žodžiai, kuriuos jis matė apie Izraelį... Taip sako Viešpats...“ (1:1-3)

Abdijo: „Abdijo regėjimas. Taip sako Viešpats Dievas...“ (1 eil.)

Jonos: „Viešpaties Žodis atėjo pas Joną... Viešpaties Žodis atėjo antrą kartą“ (1:1; 3:1)

Michėjo: „Viešpaties Žodis, atėjęs Michėjui iš Morešeto... kurį jis matė“ (1:1; 3:1)

Nahumo: „Sprendimas apie Ninevę. Nahumo iš Elkošo regėjimo knyga...“ (1:1)

Habakuko: „Regėjimas, kurį matė pranašas Habakukas“ (1:1). (Jis taip pat apibūdina Viešpatį 3 skyriaus 4 eilutėje, kad Jis spindi kaip saulė: „Iš Jo rankų tvieskė šviesos spinduliai – Jo galybė“. Iš esmės – tai pirmasis lazeris ir tai atskleidžia, kaip Viešpats užrašė 10 įsakymų akmeninėse plokštėse „Dievo pirštu“ (Išėjimo 31:18).

Sofonijo: „Viešpaties Žodis buvo atėjo pas Sofoniją...“ (1:1)

Agėjo: „Viešpaties Žodis atėjo pas pranašą Agėją kalbėdamas...“ (1:1)

Zacharijo: „Viešpaties Žodis atėjo pas Zachariją sakydamas... <...> Jis man parodė vyriausiąjį kunigą Jozuę, stovintį prie Viešpaties angelo. Šėtonas stovėjo...“ (1:1, 3:1)

Danielius taip pat matė Tėvą kaip „Amžinąjį“ ir Viešpatį kaip „Žmogaus Sūnų“; Jis matė Gabrielių, o taip pat kitus regėjimus.

Pagal ankstesnį Biblinį apibrėžimą

Regėtojas yra tas, kuris nuolatos, kaip turintis pašaukimą visam savo gyvenimui, patiria Viešpaties ar angelų aplankymus, mato Dvasios (dvasios) sferą bei priimą mokymą ir žodžius, skirtus žmonėms ir tautoms.

Viešpats Samueliui tapo žinomas, kaip Viešpaties Žodis, kuris jam buvo apreikštas ir tas Žodis po to pasirodydavo ir kitiems pranašams. Tą galime matyti versdami Senojo Testamento puslapius.

Prieš Samuelį, Jis apreiškė save Abraomui kaip El Shaddai (Visagalis Dievas) Pradžios 17:1, 22; Ir Jis bei 2 angelai vakarieniavo kartu su juo (Pradžios 18). Taip pat Jis apsireiškė ir Izaokui su Jokūbu, tačiau niekuomet kaip Viešpaties Žodis.

Senajame Testamente Jis ateidavo iš amžinybės ir Dvasios sferos per vizijas arba žmogaus pavidalu, kaip kad būdinga angelams (Pradžios 18 rašoma apie tokius aplankymus, kuriuos patyrė Abraomas), tačiau tais laikais Jis niekuomet neturėjo nuolatos pasiliekančio žmogaus kūno – iki tol, kol buvo užmegztas mergelės Marijos įsčiose.

Štai kodėl Jono Evangelija pradedama šiais nuostabiais žodžiais: „Pradžioje buvo Žodis, tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. <...> ir Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų.“ (1:1,14)

Būtent tai sujaudino Joną – tas pats Viešpats, kuris apsireiškė Abraomui kaip El Shaddai, Mozei kaip Aš Esu, Jozuei kaip Viešpaties pulkų vadas (Jozuės 5:13-15; 6:1-2) ir pranašams nuo Samuelio iki Malachijo kaip Viešpaties Žodis – tas Žodis iš tikrųjų tapo kūnu ir gyveno tarp jų.

Jis atėjo iš amžinybės, kad įvairiais amžiais pasirodytų pranašams per regėjimus ir aplankymus, tačiau vieną dieną Jis apiplėšė Save ir iš Viešpaties Žodžio, esybe tapo tarnu ir panašus į žmones gimdamas iš Marijos Betliejuje (Filipiečiams 2:5-8). Nenuostabu, jog pranašai kruopščiai tyrinėjo tą laiką, kuomet Žodis taps kūnu ir sumokės kainą už pasaulio nuodėmes! (1 Petro 1:9-12).

Jis ir dabar yra Viešpaties Žodis

Dabar, kai Jis gavo žmogaus kūną, Jis visada bus apibendrinimu ir visų kalbėtų žodžių minėtiems Senojo Testamento žmonėms, visuma – net kai Jis sugrįš, Jis vilkės kraujyje pamirkytą drabužį ir „... Jo vardas – Dievo Žodis“ (Apreiškimas Jonui 19:13).

Jis pasirodė Pauliui pakeliui į Damaską, Korinte, Jeruzalėje kai šis buvo pagautas transo būsenoje, taip pat Jeruzalės kalėjime ir po to (Apaštalų darbų 9; 18:9-10; 22:17; 23:11). Jis pasirodo ir šiandien visame pasaulyje. Daugelis yra turėję dvasios pagavų ir sapnų iš Viešpaties, juk dabar ne taip kaip Senojo Testamento laikais, Dvasia yra išlieta ant kiekvieno kūno. Tačiau tos realybės ar kartais paties Viešpaties pamatymas dar nepadaro mūsų regėtojais.

Pastaba: Kiekvienu Biblijoje aprašytu atveju, kai Viešpats apsireikšdavo žmonėms, būtent Jis tai inicijuodavo, o ne žmogus.

Taigi, mano draugai...

Todėl nė viena konferencija jums negali pasiūlyti „regėtojo patepimo“. Kiek pakvaišėlių būtų, jei žmogus galėtų perduoti galimybę regėti Viešpatį ir Jo sferą kaip pašaukimą visam gyvenimui? Kalbėti apie prekiavimą patepimu – oi!!

Mano manymu, kai kurie painioja „dvasių atpažinimo“ dovaną su regėtojo tarnavimu.

Bet kokia vizija ar dvasinis regėjimas ar kai kas nors savo dvasioje turi „žinojimą“ apie šėtono įsikišimą kokioje nors situacijoje yra dvasių atpažinimo dovana. Vieną dieną žmogus kalbėjo man mano biure, jog jis norėtų mane matyti savo tarnavimo valdyboje ir apie visus savo planus. Staiga savo viduje aš išgirdau Tėvą man sakant: „Tai meluojanti dvasia“. Aš atsisakiau pasiūlymo ir išprašiau tą žmogų. Tai, ką jis pasakė, atrodė pakankamai gerai, tačiau iš tiesų nebuvo teisinga, ir tuomet aš išgirdau tuos žodžius.

Dvasių skyrimas leidžia žmogui žinoti ar matyti dvasinę tikrovę ir situacijos perspektyvą, kaip ir tada, kai Jėzus suvokė, kad Petro pasiūlymas neiti ant kryžiaus iš tiesų buvo šėtono iniciatyva (Mato 16:21-23), tačiau šis pamatymas veikia kai jo reikia ir po to staiga palieka. Dauguma iš mūsų esame patyrę, kai tiesiog žinojome, kad koks nors žmogus mums meluoja, ar netgi (pavyzdžiui, tarnavimo metu), kad yra gydymo patepimas ar išlaisvinimo patepimas, arba kad angelai, o galbūt pats Viešpats yra šalia – tai dvasių skyrimas.

Tačiau yra skirtumas tarp dovanos, kuri pasireiškia žmogaus gyvenime kartkartėmis, kuomet yra poreikis ir visam gyvenimui skirtas regėtojo pašaukimas, kuomet jis reguliariai mato Jėzų, angelus, demonus ir dvasinę sferą.

Deja, dauguma tų, kurie save laiko pranašais, šiandien yra tiesiog žmonės, kurie turėjo daugiau patirties veikiant pranašystės dovanai (bet jie nėra regėtojai). Tačiau tai jau kitas mokymas. Jį galite rasti mūsų svetainėje.

Atsakomybė

Mane nervina, kai žmonės šiandien kalbėdami apie regėtojo patepimą nežino, apie ką iš tikrųjų kalba ir apie atsakomybę, kurios jie siekia. Saliamonas matė Viešpatį du kartus, kaip aprašyta 1 Karalių 3:5 ir 9:2, tačiau po to, kai jis susitepė stabmeldžiaudamas, 11 skyriaus 6 ir 9 eilutėse rašoma: „Saliamonas darė pikta Viešpaties akyse ir nesekė iki galo Viešpačiu, kaip jo tėvas Dovydas. Viešpats užsirūstino ant Saliamono, nes jis nusigręžė nuo savo Viešpaties, Izraelio Dievo, kuris jam buvo pasirodęs du kartus“.

Mano paties pašaukimas

Dauguma mane pažįstate jau ne vienerius metus ir žinote mano istoriją (galite užsukti į mūsų internetinę svetainę ir atsisiųsti mano elektroninę knygą „Pursuing the Seasons of God"(„Sekti Dievo laikus“), kur detaliau aprašomi aplankymai ir mokymai, kuriuos gavau). Tiems kurie manęs nepažįsta aš trumpai papasakosiu, kaip Viešpats mane pašaukė būti regėtoju. Ne dėl to, jog norėčiau apie save kalbėti, bet norėdamas palaikyti balansą ir palyginimui, nes šiame mokyme yra tiek daug klaidžiamokslio.

1980 metais, kai man buvo 22 m., Tėvas man prakalbėjo ir pašaukė mane būti regėtoju. Jis pasakė, jog mano pašaukimas yra „mokyti žmones išlaikant balansą tarp Dievo Žodžio ir Šventosios Dvasios“. Visgi, šešis metus nieko nevyko. Tačiau vienos dienos popietę, kuomet aš kaip pastoriaus padėjėjas mūsų surinkime vedžiau „Išgydymo mokyklą“, staiga pamačiau dideles liepsnas virš vieno žmogaus galvos. Jos buvo maždaug 6 coliai virš jų galvų, ir apie 18 colių aukščio, tokios formos, kaip apversti drebulės ar medvilnės medžio lapai, arba apversta Valentino dienos širdelė.

Aš mačiau fizinę tikrovę ir tą liepsną Dvasioje, mano akys buvo plačiai atmerktos ir aš kaip įprasta toliau tęsiau mokymą. Tai buvo didelė liepsna, kurios liežuviai buvo pasklidę visur aplink ir, kai aš tai pamačiau, aš staiga gavau pažinimo žodį apie žmogų, virš kurio buvo liepsna. Per kelias savaites šių liepsnų matymas tapo įprastu reiškiniu ir dažnai aš taip pat matydavau šviesos stulpus virš žmonių.

Tų metų balandžio mėnesį aš patyriau pirmąjį Viešpaties aplankymą ir nuo to laiko Jis man yra pasirodęs daugybę kartų, dažniausiai tam, kad kažko mane išmokytų ar kad praneštų apie tai, kas įvyks Kristaus kūne ar pasaulyje, o pastaruoju metu ir pakomentuotų dalykus, kurie vyksta šiuo metu Kristaus kūne ir pamokytų, ar tai subalansuoti dalykai, ar ne. Vieną pirmųjų aplankymų (1986 m.) Jis mane supažindino su „angelu sargu“, kuris iki šios dienos atneša man žinią nuo Dievo Tėvo. Tiesą sakant, kai aš tarnauju, dažniausiai pažinimo žodį apie žmones aš gaunu tuomet, kai matau savo arba jų angelą ir dažniausiai jie prabyla, sakydami: „Tėvas nori, jog jie žinotų...“

Vienas pavyzdys. Prieš keletą metų mūsų namuose apsilankė pastoriaus duktė ir kol mes kalbėjomės, aš staiga išvydau šalia jos stovinti jos angelą. Jis pradėjo kalbėti: „Tėvas nori, jog ji žinotų, kad ji nemirs jauna, kaip kad ji tiki...“ Jis ėmė toliau man pasakoti, jog tai buvo jos didelė baimė ir apie kitus dalykus. Aš perdaviau Tėvo žodžius būtent taip, kaip man buvo pasakyta, daugumą netgi tuo pačiu metu, kol angelas juos kalbėjo man ir ji patvirtino, jog tai tiesa. Kai ji buvo 5 metų, ėmė galvoti, jog mirs jauna ir dėl to joje atsirado apatija renkantis gyvenimo kelią, išsilavinimą, troškimą sutikti savo būsimą vyrą ir t.t. Tą dieną ji buvo išlaisvinta.

Aš esu mokytojas ir kito aplankymo metu Viešpats uždėjo ant manęs rankas ir įšventino apaštalu (Jis pasakė) tam, kad išauginčiau namų santykiais paremtų surinkimų (bažnyčių) tinklą, bet labiausiai aš bijojau patirti nesėkmę kaip pranašas/ regėtojas. Reguliarius Viešpaties ir angelų bei tos sferos matymas man yra tokia didelė atsakomybė, kad jeigu (krisčiau) pasitraukčiau nuo Viešpaties, būčiau teisiamas staiga ir patrauktas iš šio gyvenimo, nes esu per daug matęs – Jeigu Jis supyko ant Saliamono, nes buvo pasirodęs jam du kartus, o Saliamonas tai įvertino labai menkai... Aš nenoriu nupiginti tos malonės, kurioje gyvenu, todėl elgiuosi kaip, kad Paulius sakė - nesikliaunu savimi, jog nenupulčiau.

Rašau šiek tiek padrikai, tačiau dalinuosi tuo, kas yra mano širdyje. Žaisti su „regėtojo patepimu“ yra pavojinga ir mano širdis sielvartauja, kai matau suaugusiuosius, kurie elgiasi kaip vaikai, radę naują žaislą ir nesuprantantys, kaip nerūpestingai elgiasi su tuo, kas priklauso Tėvui. Ieškokite Tėvo iš meilės Jam ir leiskite Jam padaryti likusį darbą.

Na, metas baigti šią temą. Viliuosi, jog suteikiau aiškumo apie šį, taip daug nagrinėjamą klausimą.

Palaiminimai,

JohnFenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu