John Fenn, 2012 m. lapkričio mėn. 9 d.,
Sveiki,
Aš
įsiterpiu į seriją apie tai kaip patirti Tėvo Artumą, kad
pasiūlyčiau keletą pamąstymų po rinkimų. Daugelis gali
prisiminti tai iš mano ankstesnių Savaitės minčių ir mano
naujienlaiškio šių metų rugsėjo mėnenį.
„Aš
dalinausi prieš kelias savaites šioje erdvėje mažą dalelę to,
ką Tėvas man pasakė, kad jei dalykai nepasikeis, Romney laimės
rinkimus ir respublikonai įsigalės Senate“.
„Bet
aš nepasidalinau likusia žinia to, ką Jis man kalbėjo, nes kai
kas iš tų dalykų dar nevyko. Iš tikrųjų Jis toliau kalbėjo, ką
ponui Romney reikėjo pasiimti padėjėju, kad laimėtų, nes ta
valstija pasirodys svarbi šiuose rinkimuose, ir kas atsitiks, jeigu
jis nepasirinks to asmens“.
„Aš
papasakojau tuo metu tai, ką Jis sakė, tik dar dviems kitiems...
bet aš sakau jums, kad ponas Romney pasirinko kažką kitą, ne tą,
ką Tėvas numatė tai dienai, taigi aš toliau meldžiausi už mūsų
kraštą, nes baigtis šioje situacijoje man nėra aiški. Tėvas
nuo tada tylėjo dėl šitų dalykų, ir paprastai tai reiškia, kad
Jis pasakė galutinį nuosprendį. Todėl reikia melstis.
Kai
kurie žmonės parašė man elektroninius laiškus ir paklausė;
taigi, Tėvas yra sakęs man, kad jeigu jis nori laimėti, jis turi
pasirinkti Rubio, nes Latino balsavimas bus labai svarbus rinkimuose.
Tai, ką Jis man pasakė rugpjūtį pasitvirtino, kaip matome
prezidentūros ir Senato varžybose.
Kur
dabar?
Kai
kurie prisimins, ką aš rašiau šituose straipsniuose 2003 metais,
kai Tėvas man pasakė: „Stebėk, kai Hillary užims postą“. Tuo
metu ji jau buvo JAV senatorė, taigi vienintelis aukštesnis postas
buvo Valstijos sekretoriaus, VP, ir prezidento.
Pranašystė
išsipildė palaipsniui, panašiai kaip asmuo stovintis ant jūros
kranto prie vandens ir panardinęs savo kojas į vandenį sako: „aš
sušlapau“, bet vėliau nerdamas į gilius vandenis vėl sako: „aš
sušlapau“. Abu pareiškimai yra teisingi, bet turima galvoje
skirtingi laipsniai.
Tuo
pat būdu Jonas Krikštytojas atliko Elijo vaidmenį paruošdamas
Viešpačiui kelią, taip įvykdydamas pranašystę. Nors Apreiškimo
Jonui 11 skyrius leidžia suprasti, kad vienas iš dviejų liudytojų
yra Elijas, kuris tiesiogine žodžio reikšme ateina paruošti kelio
Viešpačiui prieš pat Jo antrąjį atėjimą. Čia svarbu kokiu
laipsniu (lygiu) išsipildo pranašystė.
Galima
drąsiai pasakyti, kad kai Hillary tapo Valstijos Sekretore, mes
įžengėme į pirmas dienas: „stebėk, kai Hillary užims postą“,
bet netgi tada aš mąsčiau apie galutinį žodžio išsipildymą,
ar ji taps prezidente 2016 rinkimuose. Stebėkime ir melskimės, nes
jeigu tai įvyks, tada „stebėk“, kurį matėme anksčiau,
atrodys kaip kojų pirštai panardinti į vandenyną mano
ankstesniame pavyzdyje, o 2016-2020 bus galutinis išsipildymas.
Lūžio
taškas – pranašiškai kalbant, žodis nuo Tėvo
Praėjusiuose
Kerry/Bush rinkimuose, jūs pamenate, kad aš šitoje erdvėje
dalinausi tuo, ką tuomet man Tėvas paaiškino, kai aš pasakiau
Jam, kad šį kartą jaučiama kita dvasia, negu aš jaučiau
anksčiau, ir aš paklausiau, kas tai: „Tai socializmo dvasia. Ji
gali būti sulėtinta, bet nebus sustabdyta“. Aš paklausiau, iš
kur ji atėjo, ir Jis atsakė: „Ji atėjo iš Europos, nes šioje
valstybėje yra žmonių, kurie nori šią tautą padaryti tokią,
kaip Europietiško Socializmo modelis, bet ne į tai Aš pašaukiau
šitą valstybę“.
Žmonės,
Jungtinių Valstijų Surašymo Biuro duomenimis 49% amerikiečių
gyvena namuose, kurie gauna tiesiogines pinigines išmokas iš
federalinės vyriausybės, mes pasiekėme lūžio tašką (būtent tą
frazę man pasakė Tėvas) link socializmo.
Tyler‘s
(Tytler‘s) citata tiksliai paaiškina, kur mes esame dvasine ir
politine prasme:
Alexander
Tyler (Tytler) 1747-1813
„Demokratija
egzistuos tol, kol balsuotojai supras, kad jie patys sau gali
nubalsuoti dosnias dovanas iš valstybės iždo. Nuo to momento,
dauguma visada balsuos už kandidatus, kurie žada didžiausias
išmokas iš valstybės iždo, rezultatas toks; kad kiekviena
demokratija dėl stabilios politikos nebuvimo, galiausiai sužlunga,
ir ją visada pakeičia diktatūra.
Vidutinis
pasaulio didžiausių civilizacijų amžius nuo istorijos pradžios
buvo apie 200 metų. Per šituos 200 metų, tautos visada progresavo
tokia seka:
Nuo
priespaudos iki dvasinio tikėjimo;
Nuo
dvasinio tikėjimo iki didžios drąsos;
Nuo
drąsos iki laisvės;
Nuo
laisvės iki apstybės;
Nuo
apstybės iki pasitenkinimo;
Nuo
pasitenkinimo iki apatijos;
Nuo
apatijos iki priklausomybės;
Nuo
priklausomybės atgal į priespaudą“.
IR
„Demokratija
negali egzistuoti kaip nekintama valstybės forma“. Ji gali
egzistuoti tol, kol balsuotojai suvokia, kad jie gali balsavimu
pasiekti sau pagausinimą iš valstybės iždo. Nuo šio momento,
dauguma visada balsuoja už kandidatus, kurie žada didžiausias
išmokas iš valstybės iždo, ir to rezultatas toks, kad demokratija
visada sužlunga praradusi stabilią politiką, ir visada po to seka
diktatūra. Vidutinis didžiausių pasaulio civilizacijų amžius -
200 metų” Alexis de
Tocqueille (1805-1859)
Kas
dabar?
Aš
dalinausi, kaip man Tėvas sakė melstis dėl sekančių metų –
pilietinių neramumų, stichinių nelaimių, sunkumų ekonomikoje –
ir aš toliau meldžiuosi dėl to. Žmonės tiesiog nežino, kas
ateina į šią tautą ir pasaulį, aš tikiuosi, to galim išvengti
arba mažų mažiausiai galima sušvelninti. Vienas pavyzdys, ką man
pasakė Tėvas: Rusija pateks į vakuumą, sukurtą dėl Amerikos
ignoravimo, ir išplės savo įtaką ir dar daug daugiau (aš
dalinausi šituo ankstesniuose straipsniuose, jūs galite tai
prisiminti).
Bet
nei vienas šitų dalykų manęs nejaudina, nes Tėvo Karalystė
užtikrintai patrauks visas šio pasaulio karalystes Jam, ir
galutinis rezultatas bus toks, kad žmogaus pastangos kurti
karalystes be Dievo bus paverstos niekais. Nesiruoškime laimingam
„paėmimui“, bet ruoškimės perėjimui, kuris įvyks ateityje.
Mes pažįstame laikus ir sezonus ir nesame išsigandę.
Kai
Viešpats pasirodė man 2001 ir pasakė pradėti CWOWI, aš
paklausiau Jo, kodėl namų surinkimų (bažnyčių) tinklą, Jis
atsakė: „Būk resursu jiems. Tai dėl laikų, kurie ateina,
resursai reikalingi dėl laikų kurie ateina“.
Aš
nesu kaip viščiukas iš vaikiškos pasakos, kuris bėgioja po kiemą
sakydamas: „Dangus griūva, dangus griūva“, bet aš sakau,
pažinkime sezonus ir laikus, kuriais mes gyvename.
Istoriškai
kalbant, Kristaus kūnas auga greičiau, kai yra ekonominė įtampa
ir persekiojimai, ir kūnas susirenka namuose mažose grupėse, o ne
tradicinio surinkimo (bažnyčios) miniatiūroje, bet tikrame namuose
įsitvirtinusiame kūne - vedamame santykiais sujungto surinkimo ir
per santykius tinkle su kitais tikinčiaisiais.
Prisimenate
tai? Aš dalinausi šitoje
erdvėje porą kartų praeitais metais, ką 2005 metais man kalbėjo
Tėvas. Aš vairavau ir mąsčiau apie praėjusius 10 metų,
1995-2005, ir kaip aš vos vos atpažinau kraštą 2005 metais. Tuo
metu problema buvo tik su Monika Lesinsky, vėliau mes turėjome
atakas rugsėjo 11 dieną, ir po to kilusį karą Viduriniuose
Rytuose.
Tėvas
man pasakė: „Tu sakai, kad neatpažįsti krašto dabar, kokiu
jis tapo per pastaruosius 10 metų? Aš tau sakau tiesą, kad tu vėl
jo neatpažinsi po sekančių 10 metų“ (Tai praves mus per
2015).
Kas
vyksta JAV ekonomikoje ir kultūroje, taip pat vyksta ir daugumoje
pasaulio tautų, o namų surinkimų resursai ir stiprūs ryšiai yra
saugus tinklas, stiprybės šaltinis, ir asmeninio augimo
katalizatorius. Tai yra Žodyje ir Dvasioje subalansuotas surinkimas,
kurį apibūdina mūsų Naujasis Testamentas.
Jei
jūs norite būti daugiau nepriklausomas nuo pasaulio ekonomikos,
pradėkite įsijungti į Dievo ekonomiką – pereikite nuo finansų
davimo iki savęs atidavimo kuriant surinkimą, kurį apibūdina
Biblija – namų surinkimą, santykius, prioritetų sąrašo viršuje
pastatydami tuos, kurie yra arčiausiai jūsų tikėjime taip, kad
jie taptų artimiausiais jūsų gyvenime.
Tėvas
(dangus) žiūri į mus per tai, ką atliko Jėšua ant kryžiaus
Bet
pinigai yra čia - žemėje, todėl čia paisoma žemėje veikiančių
įstatymų. Ir štai kodėl davimas yra toks svarbus Dievo
ekonomikai. Luko 6:38 Jėšua pasakė: jei mes duosime, tai bus mums
vėliau grąžintas supurtytas, prikimštas, per kraštus byrantis
saikas. Jis davė suprasti, kad davimas Dievui niekada nepasilieka
tik mūsų gyvenimuose, bet nusitęsia į ateitį, ir tampa
aprūpinimu mums ateityje. Tai daro davimą Dievui investavimu, bet
ne išlaidavimu.
Tai
tiesa tinkanti visokių rūšių davimui Viešpačiui ir Jo žmonėms
– laiko, resursų, pinigų, darbo, išminties – davimas kitiems
įžengia į jūsų ateitį ir tampa aprūpinimu jums ateityje. Štai
kodėl namų santykiai ir surinkimas yra resursai dabarčiai ir
ateičiai – tai vyksta, kai atiduodi save ir iš savęs.
Leiskite
man pasakyti
Krikščionys
klausys žinių, net jeigu išreiškiamos nuomonės 180 laipsnių
skiriasi nuo to, kuo jie tiki, dargi pasižiūrės tą pačią žinių
laidą sekantį vakarą. Jie diskutuos ir netgi ginčysis su draugais
prie kavos ar arbatos puodelio apie religijos ir politikos dalykus,
bet nenutrauks savo draugystės.
Bet
susirašinėjimas elektroniniais laiškais sudaro įspūdį, kad tai
nėra asmeniška, todėl kai kurie reaguoja labai spontaniškai į
tai, ką aš ar kiti rašo – jie perskaito virš 200 elektroninių
laiškų daugiau kaip per 2 metus, bet 1 dalykas dėl kurio jie
nesutinka su manimi, ir jie tučtuojau nutraukia prenumeratą.
Aukime. Nesielkime taip. Tai, ką aš sakau yra iš Dvasios.
Nes,
ne tai svarbu, ar jūs sutinkate su manimi ar ne, svarbu tai, kad aš
jums sakau, kaip apaštalas ir pranašas, jog mūsų laukia sunkūs
laikai, ir tai, ką aš jums čia sakau, yra teisinga ir teisu. Kai
gydytojas nori tau įleisti vaistų, tu negalvoji taip: „jis man
daro šitą injekciją, nes gauna pinigus iš vaistų gamintojų“.
Ne, tu suvoki, kad jis nori, jog tu būtum sveikas!
Taigi
nemanykite, kad aš verčiu jus įsijungti į namų surinkimus ir
pradėti reguliariai bei disciplinuotai investuoti čia savo laiką,
pinigus bei sugebėjimus į kitus žmones, bet tarnauti sau patiems.
Aš neturiu savanaudiškų motyvų, tik noriu pasakyti, kad mums
reikia vienas kito, ir jei tu esi davėjas dabar, tu būsi davėjas
ir tada, o ne liksi stovėti eilėje ir laukti krikščionių draugų
su kuriais galėtum pasidalinti resursais – aš dalinuosi tuo, ką
man sako Tėvas Kristaus kūno naudai.
Yra
dar tiek daug apie šituos jaudinančius laikus, kai mes matome tokį
patepimą, tokius Viešpaties pasireiškimus mūsų susirinkimuose…
tikrai nuostabu… Jis yra toks geras. Kai jūs susitelkiate į tai,
ką Viešpats daro, tuomet jus užlieja ramybė ir susižavėjimas!
Grįšiu prie šitos serijos kitą savaitę.
Palaiminimai,
Neužmirškite
rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.