Kaip patirti Jo Artumą. 1 dalis

John Fenn, 2012 m. spalio mėn. 26 d.,

www.supernaturalhousechurch.org

Sveiki,

Mes daug išmokome žiūrėdami kino filmus ir TV, ar ne?

• Kiekvienas gali nutupdyti lėktuvą, kai gauna komandas iš Kontrolės bokšto.
• Kai herojus moka kovos menus ir yra apsuptas 10 vaikinų, jie visi vienas po kito kausis su herojumi, užuot puolę jį visi kartu.
• Moters plaukai, makiažas ir lūpų dažai visada išlieka, nesvarbu ar naktis, ar lietus, ar bombų sprogimas, ar vaiko gimdymas.
• Paklodės taip sukirptos, kad jos pusėje siekia iki pažastų, o jo pusėje tik iki juosmens.
• Jei naktį prieškambaryje pasigirsta keisti garsai, koridoriuje po ranka visada turi būti beisbolo lazda.
• Ant visų bombų yra dideli raudoni numeriai, kurie rodo slenkantį laiką iki sprogimo.
• Jei tave vejasi, skubėk į traukinių stotį ir bėk per bėgius tarp traukinių, taip tu visada paspruksi nuo persekiotojų.

Mes daug išmokome iš surinkimo (bažnyčios) ir krikščioniškų konferencijų, ar ne?

• Dievui reikia 3 „jaudinančių“ giesmių ir 4 „lėto garbinimo“ giesmių, tada Jis duoda pranašystę kongregacijai. Kuri reiškia...
• Dievas žino, kada ateina Jo eilė kalbėti: kai tik baigiasi paskutinė giesmė ir garbinimas tampa beveik be garso. Jis žino, kada kalbėti, nes po to - laikas skelbimams.
• Jūs patirsite prasiveržimą, jei padėsite pinigus prieš pamokslininką ant platformos.
• Jeigu jūs šauksite ir rėksite iš visų plaučių, Dievas išgirs jus daug geriau.
• Jei pamokslininkas mano, kad yra demonas, reikia melstis kalbomis kiek tik įmanoma garsiau (o jei ištiesite savo rankas taip darydami, tai TIKRAI jį išgąsdinsite).
• Tinkama nusižeminimo išraiška prieš atvykusį tarnautoją yra pulti atbulom, kai ji ar jis paliečia, ar pastumia jūsų kaktą. Jei jūs galite nukristi atbulomis, dramatiškas pergyvenimas suteiks daugiau „patepimo“.
• Tarnautojo švarką, Bibliją, ir atsarginį butelį vandens nešančių žmonių skaičius yra tiesiogiai proporcingas to tarnautojo „patepimui“, populiarumui, statusui, ir turtingumui.

Taip kaip televizija tiksliai neparodo tikro gyvenimo, taip ir surinkimas ne visada teisingai pademonstruoja, kaip įeiti į Jo Artumą ir priimti iš Jo. Šioje serijoje aktualios Rašto vietos ir mano gyvenimo patirtis parodys jums, kaip patirti Jo Artumą.

Tėvas yra Dvasia

Jono 4:24 Jėšua pasakė, kad Jo Tėvas yra Dvasia, ir Jono 3:5-8, kad mes esame „gimę iš Dvasios”. Tai mes vadiname „gimimu iš naujo”, turėdami galvoje, kad Dievas Tėvas iš naujo sukūrė mūsų žmogišką dvasią. Ir būtent mūsų dvasioje mes jaučiame Jį, mes turime išmokti kaip reikia nukreipti dėmesį į mūsų dvasinį žmogų.

Kai mes esame iš naujo sukuriami per tikėjimą Jėzumi Kristumi, tai panašu į ką tik gimusį kūdikį. Petras rašė: „lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui“ (1 Petro 2:2).

Galatams 4:19 Paulius rašė: „Mano vaikeliai, dėl jūsų aš vėl gimdymo skausmuose, kol jumyse išryškės Kristus!“

Galbūt mes pragyvenome daug metų ir dešimtmečių, kol ryžomės tikėti Jėzumi, bet mūsų dvasiniame žmoguje mūsų atgimimo momentu mes esame kaip ką tik gimę kūdikiai. Kai mes augame Viešpatyje, tai kaip Paulius apibūdino anksčiau, panašu į vaiko gimimą, su pauzėmis ir veiksmu, su sąrėmiais ir atoslūgiais bei poilsio periodais, bet tas mokinystės procesas - tai Kristaus išryškėjimas mumyse.

Žodis „išryškėti“ (angl. vert. „susiformuoti“) yra „morphoo“, kuris reiškia „asmens forma arba bruožas“. Paulius vėl buvo gimdymo skausmuose – ne dėl jų naujo gimimo, bet dėl jų mokinystės, melsdamasis, kad Kristaus panašumo ir bruožų pilnatvė augtų juose. Nors mūsų dvasinis žmogus užima tą pačią erdvę kaip ir mūsų kūnas, mes atgimstame nekaltume ir nepažinime, kaip suaugusio dydžio kūdikis ir turime bręsti.

Turint omenyje, kad naujai gimęs kūdikis turi visas reikalingas kūno dalis, kad galėtų vairuoti automobilį, bet gali užtrukti dar daug metų, kol jo ar jos kūnas užaugs tiek, kad galėtų sėdėti vairuotojo kėdėje, ir taip pat turėtų protą pajėgų vairuoti automobilį. Bet jie yra gimę su visomis reikalingomis kūno dalimis, jie tik dar neužaugę iki pilno pajėgumo. Tai panašu į atgimimą mūsų dvasioje, kuomet turi visas reikiamas „dalis“, bet dar esi nesubrendęs Kristuje.

Kaip jaučiasi tavo siela

Luko 24:32 du žmonės kelyje į Emausą, kurie ėjo kartu su Jėšua maždaug apie 5 mylias arba 8 km, pasakė: „Argi mūsų širdys nedegė, kai Jis kelyje mums kalbėjo ir atvėrė Raštų prasmę?“

Šitie vyrai buvo naujai atgimę, įtikėję, kad Jėšua yra Viešpats ir kad Jis prisikėlė iš mirusių. Jie pirmą kartą patyrė, kaip jų atgimusi dvasia liudijo jiems apie dalykus, kurių mokė Jėšua.

Žodis „degti“ reiškia „uždegti, apšviesti“. Atkreipkite dėmesį, kad jų protai pastebėjo tą degimą, kai jie ėjo, tai galėjo būti apie valandą laiko ar panašiai, bet jie nesuvokė, kas vyksta ir kas su jais eina, iki to momento, kai Viešpats pasitraukė.

Pamąstykime...

Aš patyriau, kad žmonės, kurie yra labai racionalūs arba daug galvojantys garbinimo metu sunkiai susitelkia į tai, kas vyksta jų dvasioje. Sakydamas racionalūs, neturiu galvoje sumanūs, bet įpratę daug mąstyti ir suvokti dalykus protu, užuot suvokus juos pojūčiais savo viduje. Vidiniai pojūčiai jiems yra naujas dalykas. Kai kurie jau daug metų Viešpatyje, bet vis dar nesuvokia Dvasios judėjimo savo širdyje ar susirinkime, ir nesuvokia kaip patirti Jo Artumą.

Bet jei nori patirti Jo Artumą, turi būti „Dvasioje“, jausti ir suvokti, kas vyksta dvasinėje srityje, asmuo turi norėti nukreipti dėmesį į savo vidų, ir ieškoti to „degimo“ arba Buvimo (Artumo) savo dvasioje.

Sustok ir atkreipk dėmesį

Tai reiškia, kad kai mes pirmą kartą pajuntame tą degimą, kaip tie du anksčiau minėtieji, mes turime sustoti ir atkreipti dėmesį. Kai buvau paauglys, aš ilgai ieškodavau ir labai stengdavausi, kad patirčiau tą degimą arba Buvimą savo dvasioje mūsų maldos susirinkimuose, ir po to, kad vėl pagaučiau tą „bangos ilgį“. Tai buvo kaip su tuo senu radijo aparatu (nors tada jis dar nebuvo senas, kai aš buvau paauglys), kurio rankenėlę aš lėtai sukinėdavau pirmyn ir atgal ieškodamas, kaip pagauti tą ryškiausią pojūtį, signalą, gaudydamas tą stotį, kurios man reikėjo, ir kai ją surasdavau, užfiksuodavau tą signalą lengvu rankenėles judesiu į kairę ar dešinę.

Aš galvodavau, kokią giesmę mes giedojome, ką aš galvoju, kai aš klausau, kai jaučiu tą Buvimą savo viduje. Aš stengiuosi vėl pagauti tą „bangos ilgį“, prote sugrįždamas į tą patį kontekstą, kai aš Jį jaučiau. Ir tuomet aš pajusdavau Jo tekėjimą iš savo dvasios... taip vėl jaučiu, pajuntu, suvokiu Jo Buvimą viduje.

Prisimenate?

Aš vairuodavau ir galvodavau apie Viešpaties dalykus, kai gaudavau didelius apreiškimus. Ach, aš galvojau, kad tai yra taip gerai, kad niekada to neužmiršiu, taigi užrašysiu tai vėliau. Kai tas „vėliau“ ateidavo, aš negalėdavau prisiminti, koks buvo tas apreiškimas. Tai uždegė ugnį mano širdyje, aš pamačiau, kaip tas apreiškimas susietas su kitais dalykais Rašte ir gyvenime, tai buvo nuostabu... bet tą vakarą, aš nieko negalėjau prisiminti.

Tai vyksta todėl, kad apreiškimas iš Dievo yra dvasiniame žmoguje, kol jūs neužrašote jo, arba nepasakote. Taigi darykite kažką, kad dalyvautų jūsų protas ir kūnas, ir kad apreiškimas būtų užfiksuotas, nes kitu atveju jis bus prarastas, nes jis negimė jūsų prote. Jis pasiliks jūsų dvasioje.

Kad jį sugrąžintumėt, jūs turite sugrįžti į tą vietą prote ir dvasioje tame pačiame kontekste. Gerai, aš vairavau keliu į tą vietą ir galvojau apie... hmm... klausiausi krikščioniškos garbinimo giesmės... galvojau... ir grįžau ten savo prote, dvasioje, ieškodamas tos bangos... melsdamasis kalbomis ir kai aš tai dariau ... tuomet tas apreiškimas vėl ėmė plaukti, taip kaip anksčiau... taip buvo surastas tas „bangos ilgis“, kuris atrakino duris mano prote, ir leido Gyvybei mano dvasioje tekėti į mano protą.

Bet... nuo tų metų, aš visada turiu savo automobilyje rašiklį ir popieriaus, kai vairuoju, sunkvežimį, automobilį, ar automobilį su priekaba... visada. Nes aš nenoriu, kad apreiškimas pasiliktų mano dvasioje, aš noriu turėti jį savo atmintyje, ir kad tai padaryčiau, aš turiu panaudoti savo protą ir kūną, taigi imu rašiklį ir popierių.

Jis yra „realus“

Dievas yra Dvasia ir mes atgimdyti mūsų dvasioje, taigi jei tu nori patirti Jo Buvimą, turi pažinti savo dvasią ir Jo Dvasią. Jis labai nuolankus, „realus“, neapstulbsta dėl mūsų žmogiškų silpnumų ir netobulumo, ir yra mums ištikimas.

Jis gyvena mūsų viduje, todėl tau nereikia raudoti ir rėkti, kad patrauktum Jo dėmesį. Jis yra toks artimas kaip mintis... pradėk ieškoti savo viduje šito „degimo“, šito Buvimo, tos ramybės... ir vėl surask tą „bangos ilgį“ savo viduje, bet ne tarp savo ausų... nes tavo dvasia yra giliai viduje ir ten mes atrandame bendravimą su Juo... daugiau apie tai kitą savaitę.

Palaiminimai,

John Fenn

www.supernaturalhousechurch.org

Neužmirškite rašyti man asmeninius e-laiškus šiuo adresu