John Fenn, Kai suaugę vaikai nutraukia ryšį su tėvais 3 / 4, Savaitės mintys.

 

 John Fenn, Adult children breaking contact with parents, 3/4, 1/10/26, Weekly Thoughts.

Sveikinu visus,

Tęsiame 3 dalį, žvelgdami į susitaikymą.

 Kuo labiau jie atitrūkę nuo Dievo, tuo labiau jie pyksta.

 Jei jie tikintys, jie dažnai apgaudinėja save manydami, kad tai Dievas veda juos nutraukti ryšį. Tačiau kai netenkama subalansuoto ir tyro tikėjimo, viskas atrodo kaip išpuolis.

 

Jie yra sutrikę, nes jei tai, ką jie daro, yra Dievo kelias į išgijimą, kodėl jie neturi ramybės? Kodėl jie tokie nelaimingi? Jie klupinėja per gyvenimą, elgiasi vedami emocijų, kurstomi pykčio ant mamos ir tėčio.

 

Pyktis nėra stiprybė ir nereiškia, kad jie ima kontroliuoti savo gyvenimą. Priešingai, tai įrodymas, kad ramybė ir Dievas yra toli nuo jų. Jie gali šypsotis išorėje, bet būti nelaimingi viduje. Jie nėra taip arti Dievo, kaip turėtų būti, nes kuo arčiau Tėvo žmogus, tuo mažiau jam reikia  būtinai laimėti ginčą,  – ir tai galioja ir tėvams.

 

Šias savybes apibrėžiu taip:

 

Teisingumas yra gauti tai, ko nusipelnei. Gailestingumas nėra gauti tai, ko nusipelnei. Malonė yra gauti tai, ko nenusipelnei. Bet kuriame susitaikymo etape visi trys dalykai įsigalios. Būtina pripažinti, kad visas skausmas ir nuoskauda atsirado dėl abiejų pusių veiksmų. Gailestingumas – sulaikyti nuodingų žodžių laviną, kenkiančią susitaikymo procesui. Malonė, teikiama dėl to, kad kiekvienas myli kitą, nepaiso praeities ir suteikia vienas kitam pagarbos ir pagarbos kiekvieno žmogaus vietai gyvenime.

 

Kiekvienas, kurį mylite, kartais sukels jums diskomfortą. Jei negalite su juo susėsti ir aptarti šio klausimo, negalite jo mylėti. Meilė nėra meilė, kol ji neįrodyta. Atsisėskite ir įrodykite savo meilę vienas kitam. Jei negalite susidoroti su nesutarimais, negalite augti kaip asmenybė ar tikėjimu.

 

Jei atsiribojate nuo visų, kurie jus meta iššūkį, tuo labiau tampate savotiška sala, o to ir siekia velnias. Jei atsiribojate nuo visų, kurie jus meta iššūkį, jūs nesaugote savęs, o renkatės gyventi pykčio, neramumų ir nutrūkusių santykių pasaulyje – tai tęsiasi ir jūsų (vaikų) gyvenimuose.

 

Velnias bando įvairiais būdais sunaikinti šeimą.

 

Šėtonas nekenčia šeimų. Kai krikščionis suaugęs vaikas nutraukia ryšį su savo tėvais „dėl Dievo“, jo tikėjimas tampa nuodu. „Toksiškas“ – tai populiarus terminas, apibūdinantis žmones ir tikėjimo struktūrą, kuri yra nuodinga mums.

 

Jų tikėjimas dažnai yra religinės sistemos dalis, kuri leidžia religijai (struktūrai), o ne Viešpačiui kontroliuoti žmogaus gyvenimą. Tos religinės sistemos lyderiai, tokie kaip pastoriai, jų sutuoktiniai, vyresnieji ir kiti, manipuliuoja jais, kad jie aklai paklustų. Dažnai ši sistema sutinka su suaugusiu vaiku, lyderiai girdi tik vieną istorijos pusę, bet palaiko įžeistą suaugusį vaiką. Dažnai tai manipuliacija, siekiant išlaikyti juos bendruomenėje, išlaikyti jų pinigus, talentus, išteklius už 4 to surinkimo sienų.

 

Toksiškas tikėjimas – tai tokio dievo ar tikėjimo sukūrimas, kuris gerbia savo ego.

 

Toks netinkamas tikėjimas yra netikras, dažnai paremtas baime, todėl sukelia priklausomybę. Jie negali praleisti pamaldų, nes velnias gali gauti progą. Jei jie nestebės kitų pamaldų, jie gali praleisti savo stebuklą ir taip toliau. Tikėjimas tampa labai siaurai sutelktas tik į to pastoriaus ar sutuoktinio balsą, neįtraukiant proto, sveiko proto ir sveikų emocijų bei minčių balsų. Susitaikymas su tėvais gali reikšti atsiskyrimą nuo tos toksiškos bažnyčios, galbūt iš toksiškos santuokos ar kitų santykių. Jie jaučiasi įstrigę, kai juos aplanko suvokimas, ir jie nežino, ką daryti. Jiems reikia kreiptis į mamą ir tėtį.

 

Rezultatas – trapūs žmonės.

 

Nesvarbu, ar jie krikščionys ir priklauso kontroliuojančiam bei toksiškam surinkimui, ar nekrikščionys, apsupdami save žmonėmis, kurie sutinka su jais, kad tėvų atsiribojimas buvo geras dalykas, jie yra emociškai trapūs. Tokiame trapume jie prarado gebėjimą spręsti realias problemas. Kartais per daug trapūs, kad pripažintų, jog mama ir tėtis buvo teisūs.

 

Dėl šio trapumo juos tapo lengva paveikti.

Jiems lengvai daro įtaką žmonės, kurie jų nuoširdžiai nemyli ir (arba) kuriems nerūpi jų interesai. Jie turi žinoti, kad šeimose ginčijasi. Paaugliai peržengia ribas, maištauja, bando ribas. Jie šaukia vienas ant kito. Vaikai susiduria su savo veiksmų pasekmėmis. Šeimos su mažais vaikais turi taisykles, drausmę ir ribas. Šeimos gyvenimas kartais būna netvarkingas, ir būtent tomis netvarkingomis akimirkomis Dievas kuria charakterį, stuburą, padėdamas vaikui nustatyti ribas.

 

Būtent šeimos dinamika moko vaiką apginti savo įsitikinimus. Išsakyti savo nuomonę tėvams. Dar namuose nuspręsti, kuo tiki ir kodėl. Nutraukus ryšius su tėvais, pašalinami tie patys žmonės, kurie gali kelti tą iššūkį, užduoti tuos sunkius klausimus tam jaunam suaugusiajam. Suaugęs vaikas, manantis, kad kuria savo tapatybę, iš tikrųjų yra trapus ir lengvai paveikiamas. žmonių, kurie jų nemyli taip, kaip myli jų tėvai.

 

Kažkuriuo metu...

Suaugęs vaikas supranta, kad jų tėvai yra ydingi žmonės, tokie patys kaip ir jie. Galbūt tėvai buvo valdingi, griežti, pernelyg religingi, nepadėdami jiems patiems atrasti Viešpaties. Ne vienas geranoriškas tėvas yra panaudojęs Bibliją, kad nubaustų savo vaiką: „Eik į savo kambarį ir skaityk Bibliją“ tik priverčia vaiką sieti Dievą su bausme. Tačiau kai tas vaikas užauga, jis supranta, kad mama ir tėtis tiesiog bandė užkirsti kelią jiems priimti tikrai blogus sprendimus ir patirti pasekmes, kurios būtų užklupusios už tokius sprendimus.

 

Ir mama bei tėtis pripažįsta, kad jie buvo ydingi. Jie supranta, kad kai kuriuose vaiko jiems pateiktuose kaltinimuose yra tiesos grūdas.

 

...susitaikymas pereina į derybų fazę.

Derybose nė viena pusė negauna 100 % to, ko nori. Tačiau jie gali gyventi su rezultatais. Kai sūnus palaidūnas išėjo, tai nebuvo tai, ko norėjo tėvas, bet jis leido sūnui laisvai paimti pinigus ir pabėgti. Kai jis grįžo, tėvas parodė malonę, kuria kitas sūnus nebuvo patenkintas.

 

Jono 21:15-19 Jėzus du kartus paklausė Petro, ar šis Jį myli. Jėzus pavartojo žodį „agape“, kuris reiškia besąlyginę meilę. Abu kartus Petras atsakė neigiamai, vartodamas „phileo“ meilę, kuri yra meilė, kurią du geriausi draugai gali jausti vienas kitam. Trečią kartą Jėzus nusileido prie Petro lygio, paklausdamas, ar jis Jį myli „phileo“ meile. Petras, sutrikęs dėl visos klausimų virtinės, trečią kartą išsprūdo: „Aš tave myliu kaip geriausią draugą!“ Į tai Jėzus pranašavo, kad ateis laikas, kai Petras Jį mylės „agape“, netgi bus išvestas mirti už tai.

 

Daugiau žingsnių susitaikymo link kitą savaitę. Iki tol, palaiminimų,

John Fenn

cwowi.org ir rašykite man el. paštu cwowi@aol.com