Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. birželio 26 d., penktadienis

Malonės supratimas 3(3) Įgalinanti malonė


John Fenn, Weekly Thoughs, Understanding Grace 3 of 3; Empowering Grace

Sveiki,
Aš rašiau, kaip malonė turi lūkesčius, tikslą ir turi ribas. Malonė yra visiškai malonės  davėjo širdyje ir yra šventa. Bet palaukite, yra dar daugiau!

Malonė taip pat įgalina. Dievas mus myli, o toje malonėje yra įgalinimas būti
viskuo, kuo galime būti kaip žmonės ir žmonės Kristuje.

Kai Paulius 2Tim 2: 1 pasakė Timotiejui :  „būk stiprus malonėje, kurią randi Kristuje Jėzuje“, jis jam nesakė, kad turi būti stiprus neužtarnautoje malonėje. Jis sakė, kad priimk  malonę suteiktą šiam gyvenimui ir būk stiprus toje malonėje.

Paulius rašė Rom12: 3; „Aš kalbu pagal man suteiktą malonę ... kiekvienam suteikiamas tikėjimo saikas (pagal malonę)“. Tikėjimas, kurį jūs turite, yra tiesiogiai susijęs ir proporcingas  malonei, kuri duota jūsų gyvenimui. Nemėginkite gyventi pagal kažkieno kito malonę  ir jų tikėjimo saiką. Toje malonėje ir tikėjimo saike, kuriuos jau turite, yra visi reikalingi įgalinimai.

Jei kada nors klausėte, kaip pastorius pamokslauja  kažkieno kito  pamokslą ir jam nesiseka,  jūs susimąstėte, kodėl tas pamokslas nebuvo toks pateptas, kaip tada, kai pamokslavo originalus mokytojas, štai kodėl: Kai tas mokytojas mokė, tai buvo  jo paties apreiškimas, jo paties malonė, jo paties tikėjimas.

Pastorius paėmė tą pačią žinią, bet niekada nepadarė jos savo žinia, nelaukė kol Tėvas  jam asmeniškai  tai apreikš, jis tiesiog kalbėjo iš sielos, kažkieno kito malonės tikėdamasis tokio pačio poveikio ir patepimo, kaip kito žmogaus atveju. Ne. Jūs galite kalbėti ir gyventi tik pagal jums suteiktą malonę, ir su ta malonė ateina tinkamas tikėjimo saikas.

Malonė visada įgalina malonės gavėją. Parsinešę į namus  gyvūną jūs suteikiate jam maisto ir pastogę. Jūsų vaikas taip pat įgalinamas jūsų malonėje įvairiais  būdais ir įvairiuose subrendimo lygiuose, nes malonė, kurią jam suteikiate, veda jį į pilnametystę ir sugebėjimą savarankiškai gyventi , būti produktyviu  jaunu suaugusiu. Jūsų kolekcionuojamas dalykas  įgalintas būti kolekcijoje tarp  specialių jums labai patinkamų daiktų. Malonė visada įgalina. Ji turi tikslą. Turi limitus, lūkesčius ir apribojimus. Šventume.


Malonė moko
Jei  jums dar reikia kažko, kad pasakytume, jog malonė įgalina mus gyventi šventą gyvenimą, Paulius šią tiesą taip įtvirtina:

„11 Nes gelbstinti Dievo malonė pasirodė visiems žmonėms
12 ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio geidulių, santūriai, teisiai ir pamaldžiai gyventume šiame amžiuje, laukdami ...Jėzaus. „(Titas 2: 11–13.)

Malonė moko - bet ko? Atmesti  bedievystę ir pasaulietiškus geismus. Graikų kalbos žodis, išverstas čia kaip „mokyti“, iš tikrųjų yra žodis, reiškiantis „auklėti vaikus“ arba „mokyti vaikus“, kartu su drausmės idėja ir taisymu, jei to reikia vaikui. (paideuousa)

Malonė yra mūsų auklėtoja. Nuostabu. Ne įstatymas, ne legalizmas. Ne, jei mes darysime x, tada Dievas padarys y. Malonė moko. Kai mes susipainiojame ir Jis mums atleidžia, ta malonė mus įgalina ir moko kitą kartą daryti geriau. Štai kodėl Paulius rašė, kad jis vertino gyvenimo sunkumus, nes būtent tuose sunkumuose randasi malonės gelmės. Tarp sunkumų žmogus atranda įgalinimą Kristuje.

Aš girdėjau daugybę žmonių, kuriems teko ilgą laiką praleisti lovoje, arba jų gyvenimas buvo labai sulėtėjęs dėl sužeidimų ar ligų, liudijimų. Tie žmonės liudijo, kad  Viešpatyje jie turėjo tuo metu nuostabų laikotarpį -  kai kūnas silpnas, dvasia lengviau pastebima ir į ją greičiau reaguojama.  Tai yra pasninko privalumas, nes sustabdydami virškinimo procesą pamirštame kūno poreikius ir sutelkiame  dėmesį į dvasią.

Malonė moko: Mes turime išmokti malonės plaukti meilėje, džiaugsme, ramybėje, švelnume, kantrybėje, romume, gerume, o tai yra dvasios / Dvasios vaisius bet kurioje situacijoje.


Širdis sutvirtinta malonės dėka
Laiško Hebrajams užrašytojas sako  13: 9: „Nesiduokite suklaidinami įvairių ir svetimų (vert.angl.keistų) mokymų, nes gera, kai širdis sustiprinama malone, o ne valgiais, kurie nedavė naudos tiems, kurie jų laikėsi.“(vert.angl. ne aukomis, kurie nedavė naudos tiems, kurie jas aukojo)

Kadangi jis rašo apie malonę greta priešpastatydamas  „keistus mokymus“ ir „religinį legalizmą“, mes turime laikyti šias 2 klaidas kaip labiausiai kenkiančias  įtvirtinti širdį  malonėje. Širdis sutvirtinama malonės dėka.

Graikiškas žodis „įsitvirtinęs“ čia yra „bebaioo“ ir reiškia „vaikščioti ten, kur tvirta“, todėl tvirtas, patvirtintas, įsitvirtinęs. Malonė yra „vaikščioti ten, kur tvirta“. Gerai, kad širdis yra įtvirtinta, padaryta tvirta malone. Kitaip tariant, įsitraukimas į keistus mokymus ir legalistinius darbus nėra ėjimas ten, kur yra tvirta.


Keisti mokymai neįtvirtina širdies
Jokūbas rašė 3: 14-17, apibūdindamas žemiškąją išmintį (keistus mokymus) kaip keliančius sumišimą, sukeliančius priešiškas emocijas, pavydą, kartėlį ir sukeliančius susiskaldymą dėl savanaudiškų ambicijų tų, kurie moko tokios klaidos (Jie naudojasi tavimi). Jis sakė, kad išmintis yra žemiška, jusliška (kūniškos emocijos) ir demoniška.

Priešingai, jis sako, kad Dievo išmintis yra šventa dėl savo motyvo grynumo, sukuria taiką, yra pagrįsta ir švelni, kupina gailestingumo ir nešanti gerus Dvasios / dvasios vaisius, yra nedvejojanti ir neveidmainiška.

Yra kontrastas tarp demoniško mokymo, kuris išoriškai skamba taip, lyg atėjęs iš Dievo, ir mokymo iš Dievo, kuris sukuria taiką jūsų dvasioje. Vienas sukelia sumaištį (baimė yra susijusi su painiava) ir nesantaiką, kitas sukuria taiką. Hebrajams 13: 9 rašoma, kad nebūkite suklaidinti  netinkamo mokymo - širdis nėra sutvirtinama klaidoje, kuri sukelia tik baimę, sumišimą, nesantaiką ir kitus neramumus.


Legalizmas taip pat neįtvirtina širdies - tik malonė įtvirtina širdį
Kitas palyginimas, paminėtas Hebrajams 13: 9, yra aukos Dievui religinėje sistemoje. Jie taip pat neįtvirtina širdies. Tai yra kūniški darbai, į kuriuos žmogus įsitraukia galvodamas, ar  daro „x dalyką“. Dievui jis labiau patinka, ar to labiau nori Dievas, ar Dievas yra labiau linkęs atsakyti į „kai meldžiamasis „ypatinga malda“. Kartais žmonės grįžta prie įstatymų, nes jie yra saugūs ir yra sužeisti charizmatiškame pasaulyje, kur kartais atrodo, kad nėra taisyklių, etikos, sveiko proto ar moralės, kol kas nors nepasako „tai yra iš  Dievo“.

Paulius priekaištavo galatams 3: 1; O neprotingi galatai! Kas jus, kuriems akivaizdžiai buvo nupieštas Jėzus Kristus tarsi pas jus nukryžiuotas, apkerėjo, kad nepaklustumėte tiesai?  ...kad jūs palikote malonę ir paklusote (Mozės) įstatymui?  Graikiškas žodis  „apkerėtas“ yra „baskaino“ ir reiškia: „panaudoti valdžią kam nors su blogais ir netyrais motyvais, užkalbėti juos, apeliuoti į kažkieno tuštybę ar poreikį kad jais būtų galima manipuliuoti ir juos valdyti “. Tai asocijuojasi su pavydu.

Jis klausia jų, kaip atsitiko, kad pradėję Dvasioje su malone ir matydami Dievo stebuklus savo gyvenime, jie galėtų pereiti į legalizmą, nes pagal įstatymą jie nemato stebuklų ir nemato Dievo malonės - viskas tik jų darbai ir pastangos. Širdis nėra tuo sutvirtinama.

Širdis sutvirtinama malonės dėka. Malonė moko. Malonė įgalina. Malonė turi tikslą. Malonė yra 100% malonės davėjo širdyje. Malonė turi lūkesčius ir ribas malonės gavėjui.

Žmogus linkęs palikti malonę dėl legalizmo, nes malonė reiškia atsakomybės prisiėmimą už savo gyvenimą, tuo tarpu religinis legalizmas deda visas pastangas, kad gyvenimas būtų grindžiamas vykdymo principais, padiktuotais iš išorės, su pažadu, kad jei padarysi x, tada Dievas padarys y. Kitą savaitę pradėsiu naują seriją, kurioje klausiama, kodėl Dievas pirmiausia davė įstatymą?

Iki tol laiminu,
John Fenn

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą