CWOWI 2020 balandžio mėn. Naujienlaiškis

Sveiki,

Dėkojame, kad meldžiatės už Krisą: Atrodo, kad jis tvarkosi pats vienas, tik klausinėja, kodėl tėtis negali atvažiuoti ir jo pasiimti. Nors žino, kad žmonės serga, tačiau namų vadybininkė sakė, kad jis kelis kartus jai sakė: „Tėtis neserga, jis atvažiuos manęs pasiimti.“ Mums kalbantis šis klausimas užima daugiausiai vietos. Namų grupė stengiasi savo gyventojus užimti, tačiau jie vis tiek daug laiko praleidžia vieni.

Glumina tai, kad namų grupė gali savo gyventojus išsivežti pasivažinėti autobusu, tačiau jei aš jį pasiimčiau į tokią pačią kelionę, sugrįžęs jis turėtų 14 karantino dienų praleisti uždarytas savo kambaryje. Aš kalbėjausi su visais, pradedant  JAV senatoriumi, baigiant Oklohomos valstijos sveikatos vadovais, pradedant teisininkais, baigiant vietiniais lyderiais. Visi sutinka, kad federalinė valdžia turėtų pripažinti, jog emocinė sveikata yra tokia pat svarbi, kaip ir fizinė, o ypač tiems, kurie nesupranta, kas ta pandemija.

Tuo tarpu, darbai mūsų namuose tęsiasi – vandens nutekėjimas virtuvėje buvo reikšmingas, tad turėjome pakeisti grindis, spinteles, klojinį. Draudimas padengė apie pusę sumos, ir mes esame dėkingi, kad sulaukėme pagalbos dėl likusios sumos. Dėkojame Jums!

Bandome atlikti ir privažiavimo į kambarį, skirtą Krisui, darbus, bei tvarkyti virtuvę, ir tikimės visa tai baigti per kitas dvi savaites. Dar kartą dėkojame už jūsų maldas ir finansinę pagalbą visuose šiuose darbuose, nes mums tai buvo sunkus laikas įvairiais lygmenimis.

Aš nebijau to, ko jie bijo:

Izaijo 8:12-14a: 

 „Nevadinkite sąmokslu to, ką šita tauta vadina sąmokslu. Nebijokite to, ko ji bijo, ir neišsigąskite.

 Kareivijų Viešpatį laikykite šventu, Jo bijokite ir prieš Jį drebėkite.

 Jis bus pašventinimas...“

Tie balsai gali būti reikšmingi, tačiau tai, ko kiti bijo, manęs negąsdina, kadangi aš garbinu Viešpatį, ir Jis yra mano pašventinimas. Bent du kartus aplankymuose Viešpats man sakė: „O kas gi tau? (Kitą kartą Jis pasakė : „Ką tu su tuo turi bendro?“) Tu turi būti Tėvo reikaluose.“

Tai tinka kiekvienam iš mūsų – štai ką Tėvas pateikia mums prieš akis. Į tai turėtumėm būti susitelkę. Tai yra mūsų kryptis. O kiti balsai? Tai įdomu, kažkaip su mumis susiję, tačiau nebaisu, nes Jis tai numatė iš anksto ir ten turėtų būti išlaikyta ramybė .

Filipiečiams 4:6-7 Paulius sako, jeigu mes sekame jo nurodymais maldoje, maldos pabaigoje patirsime ramybę. Daug kas nežino, kaip  prašyti Tėvo, tai gi jaučiasi lyg būtų užsikrovę naštą ir susirūpinę, kai ištaria „Amen“, nors pradėjo nuo „Tėve...“

Paulius 6 eilutėje sako „Niekuo nesirūpinkite.“ Su šia baime turime susidoroti pirmiausiai.   Atsikratykite baimės, net jei tai užtruktų visą dieną, savaitę, savaites, tik paskui prašykite. Niekuo nebūkite susirūpinę, nebijokite. Tik tada, kai paklusite įsakymui nieko nebijoti, Paulius sako, galite pateikti savo prašymus ir padėką Dievui. Padėką. Nebandykite Jo išjudinti ar įtikinti, arba padaryti įspūdį.

Ir kai jau būsite susitvarkę su baime ir susirūpinimu, atverkite burną ir prašykite, tik tada galėsite tyra širdimi ir nesavanaudiškai jam dėkoti. Tik TADA, kaip sako 7 eilutė, Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą, „saugos“ jūsų širdis ir mintis.

Graikiškai žodis „saugoti“ reiškia veikti, kaip sargybinis, gvardietis: „aktyviai parodyti visas gynybines ir puolimo priemones, kurias būtina saugoti.“ Kitaip tariant, ramybė gali būti ir gynybiška, bet taip pat gali būti IR puolanti, agresyviai nusiteikusi prieš liepsnojančias priešo strėles, šiame kontekste, prieš baimę ir susirūpinimą.

Tačiau jūs turite išlaikyti ramybė, turite už ją pakovoti. Hebrajams 4:11 sakoma „Tad stenkimės įeiti į Jo poilsį“. Turite kovoti su baime ir susirūpinimu, kad įeitumėt į Jo poilsį, ir tik tenai galėsite apginti savo ramybę, savo poilsį. Tik išmokite, kaip tai padaryti. Vaikščiokite su juo ir prisiimkite užduotį išlikti ramybėje.

Brangus tikėjimas

Kai kas prisimena, kuomet praeitą gruodžio mėnesį mane aplankė Viešpats, Jis sakė, jog greitai ateis laikas, kuomet kai kurių tikėjimas taps jiems „brangus“. Manau, kad dabar mes esame paskutinėje dalyje. Kuomet laisvė lankytis tarnavimuose pastate arba fiziškai susitikti su kitais bus patraukti, bus pašalinti ir  2  pagrindiniai šios tarnystės elementai: garbinimas ir Žodis.

Pakankamai išalkęs žmogus ims pats garbinti, kurti savo garbinimo giesmes, kylančias  iš širdies, taip pat nupūs nuo Biblijos dulkes ir ims ją skaityti. Dalyvauti garbinime nuotoliniu būdu arba gauti peno nuotoliniu būdu tai ne tas pat, kaip pačiam vienam garbinti ar skirti laiko Žodžio nagrinėjimui. Šis laikas gali būti skirtas atsiribojimui, ir garbinimui, savarankiškam Biblijos, padėtos ant lentynos, skaitymui – ne iš telefono programėlės – tačiau ant popieriaus ir rašalu parašytos Biblijos, kurioje praeitais metais kažką pasižymėjote ir pabraukėte ištraukas. Iš naujo atraskime senus ir seniai pažįstamus būdus.

Žodynas žodį „brangus“ apibūdina taip: „Didžiai vertingas objektas, medžiaga arba ištekliai, kažkas, ko negalima švaistyti nei elgtis neatsargiai.“

Gyvename laikais, kai daugelis suvokia, jog jų tikėjimas jiems yra brangus. Kaip parodysime  savo pagarbą, pagarbų požiūrį savo tikėjimui ir vaikščiosime su Viešpačiu? Laiko leidimas su Juo atspindi šias vertybes. Vaikščioti ir kalbėtis su Juo, kur tik beeitumėte, daro stebuklus... savo viduje galite išgirsti jo ramų, tylų balsą apie dalykuose, kuriuos pastebite savo kelyje, kuriuos Jis duoda, kad jus laimintų, ir pan. Vertinkite šį laiką. Tai ką turime Jame yra brangu.

Gyvename kultūroje, kur dauguma atėjo pas Viešpatį paprasčiausiai pridėdami Jėzų prie savo gyvenimo, prie savo dienotvarkės, bent iš dalies tam, kad jų gyvenimas taptų geresnis, o ne atiduodami savo gyvenimo Jam, kad elgtųsi su juo pagal Savo valią. Dabar laikas ištirti savo širdis – ar mes tik pridėjome Jėzų prie savo gyvenimo, ar Jam atidavėme savuosius? Tam, kad iškeltum tikėjimą savo širdyje tiek, kad jis taptų brangus, reiškia ieškoti žmonių, kurie taip pat laiko savo tikėjimą brangiu ir vertingu. Štai kur įžengia santykiais paremtas tikėjimas, ten kur to paties tikėjimo žmonės tampa mūsų patikimiausiais ir brangiausiais draugais. Žvelgdami į juos, matome Kristų ir nepastebime skirtumų, kadangi mūsų bendras tikėjimas toks brangus. Šiuo metu ieškokime to. Investuokite į šiuos santykius. Esame vieni kitų ištekliai.  

Taip pat noriu jums priminti apie mūsų spalio mėnesį vyksiančią konferenciją Tulsoje – ši izoliacija baigsis ir mes vėl planuosime ateitį – spalio  8-11, informacija yra mūsų tinklalapyje. Dar kartą dėkojame, kad esate mūsų gyvenimo dalis!

John & Barb

www.churchwithoutwallsinternational.org ir rašykite man cwowi@aol.com