Kodėl 10 Įsakymų? 1/3; Kodėl Dievas nustatė taisykles

Why the 10 Commandments? #1 of 3; Why God Made Rules

Sveiki,

Pabaigiau seriją apie malonę klausdamas, kodėl Dievas davė įstatymą? Jei malonė įgalina, jei ji turi tikslą ir yra šventa, moko ir įtvirtina mūsų širdį, kodėl mums kažkada  reikėjo 10 įsakymų?

Štai atsakymas: nežinantys, bet kalti

Nuodėmė užklupo visą žmoniją, bet žmonės nežinojo, kas tai yra, kai jie nusidėjo, todėl negalėjo būti atsakingi:

 Vieno žmogaus dėka į pasaulį atėjo nuodėmė, o mirtis atėjo per tą nuodėmę, taigi mirtis praėjo visai žmonijai. Kol nebuvo duotas (Mozės) įstatymas, nuodėmė buvo pasaulyje, tačiau nėra jokios nuodėmės apskaitos, kai nėra įstatymo. Vis dėlto mirtis tebevaldė nuo Adomo iki Mozės (kai Dievas davė įstatymą), net ir tų, kurie nenusidėjo taip, kaip Adomas, gyvenime.  Romiečiams 5: 12–14:

Tai buvo Dievo problema - žmogus nusidėjo, tačiau net neįtarė, kas yra nuodėmė, todėl Dievas negalėjo iš nei vieno  pareikalauti atsakomybės.

Anksčiau, 4:15 Paulius padarė tą patį pareiškimą: „... kur nėra įstatymo, nėra nusižengimo“.

Žmonija žemėje neturėjo jokio standarto, kuris jiems pasakytų apie tai, kas teisinga ir neteisinga, nuodėmę ir gyvenimą - jie nusidėdavo ir mirdavo ir nežinojo kodėl. Ką Dievas turėjo padaryti?

Pagalvok apie tai. Nuo Adomo iki Nojaus dar niekas nesakė, kad yra absoliučiai teisingi dalykai  ir kas neteisingi. Tas pats ir su Abraomu - jis vaikščiojo su Dievu, bet Dievas niekada nedavė jam absoliučių nurodymų, kas  teisinga, ir  neteisinga sąrašo. Tas pats ir Juozapo bei faraono laikais. Mes laikome savaime suprantamu dalyku, kad vogti yra neteisinga, bet apie tai dar nebuvo žinoma tą dieną. Kas sakė, kad pavogti  kaimyno karvę yra neteisinga? Tu ir kokia armija?

Kas sako, kad neteisinga nužudyti  artimą ir paimti jo turtą? Tu ir kokia aukštesnė valdžia? Nebuvo nė vieno.

Apie tuos laikus Paulius kalbėjo Apaštalų darbų 15: 16–17: „...Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną, kad nuo šių tuštybių atsiverstumėte į gyvąjį Dievą, kuris sutvėrė dangų ir žemę, jūrą ir visa, kas juose yra’.

16 Praėjusiais amžiais Jis leido eiti visoms tautoms savais keliais.

17 Tačiau Jis nepaliko savęs nepaliudyto, darydamas gera, duodamas mums lietaus iš dangaus ir vaisingų metų...“

Ir Apaštalų darbų 17: 29-30 jis pasakė: „... mes neturėtume manyti, kad Dievas yra pagamintas iš aukso, sidabro ar akmens, pagal žmogaus atvaizdą. Anksčiau Dievas nepaisė tokio nežinojimo ... (vert.angl.)

Taigi Jis turėjo problemų - žmogus nusidėjo, žmogus stabmeldystėje, žmogus nežinojo apie nuodėmę ir teisumą, bet Jis negalėjo  jo laikyti už tai atsakingu. Ką Jis turėjo daryti?

Pristatome Mozę ir įstatymą

Paulius pateikia sprendimą Romiečiams 3: 10–19: „… kaip parašyta, nėra nė vieno teisaus, nė vieno. Niekas nesupranta, niekas neieško Dievo ...“ ir kad ir kas būtų pasakyta įstatyme, jis yra (duotas) tiems, kurie jam yra pavaldūs, kad visi pasaulio pasiteisinimai būtų nutildyti ir  visas pasaulis būtų atskaitingas Dievo akivaizdoje.

Romiečiams 7: 7 Paulius teigė, kad įstatymas suteikė žinių apie nuodėmę. Įstatymas apibrėžė žmonijai nuodėmę. Kadangi neišmanančios žmonijos gyvenime nuo Adomo iki Mozės nuodėmė buvo  nevaržoma, Dievas davė įstatymą žmonijai apibrėžti, kas yra nuodėmė, ir kas yra teisumas. Jis turėjo jiems apibrėžti, kas yra gerai, o kas - blogai. Dėl to visas pasaulis buvo kaltas, nes staiga pamatė savo nuodėmingumą. *

Tai buvo tarsi nuimama uždanga, nes prieš įstatymą jie nežinojo, kad yra teisinga ir neteisinga norma. Niekas galutinai nesakė, kad yra absoliutai: neteisinga meluoti, vogti, žudyti, geisti  kito žmogaus sutuoktinio ar turto ir pan.

Dievas davė Mozei įstatymą iš trijų dalių: Garbinimo įstatymas, kuris paaiškino, kaip nuodėmingas žmogus turi kreiptis į Dievą, dietos / sanitarijos įstatymas, kuris jiems liepė valgyti ir protingai elgtis, kad jie liktų laisvi nuo ligos ir negalios, ir moralės įstatymas, kuris pasakė, kaip jie turi elgtis vieni su kitais.

Šioms 3 kategorijoms prireikė 613 taisyklių (dažniausiai visi sutaria dėl tokio skaičiaus), kurias apibendrina 10 įsakymų, kurie yra suskirstyti į 2 skyrius: Dievas ir žmogus. Juos apibendrina 2: „Mylėsite Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, siela ir jėga, ir mylėsite savo artimą kaip save patį“. (Morkaus 12: 30–31)

Vėliau Paulius Gal 3: 19 ir 21: 3  pasakys, kad įstatymas buvo duotas dėl nuodėmės, ir jei būtų buvę galima duoti įstatymą, kuris būtų suteikęs gyvybę, Dievas būtų jį davęs.

Laiške Romiečiams matėme jo teiginius, kad įstatymas buvo duotas dėl nuodėmės, taip pat jo teiginį, kad jei amžinąjį gyvenimą būtų galima duoti įstatymu, taisykle, formule, Dievas būtų tai davęs. Jo mintis buvo ta, kad įstatymas neduoda nieko kito, tik parodo asmeniui, kad jie kalti. Tai nereiškia gyvenimo. Štai kodėl Paulius parašė I Timotiejui 1: 9:

„Įstatymas nėra duotas teisiam žmogui ...“ , priežastis ta, kad įstatymas buvo duotas žmonijai šviesti, kas yra nuodėmė, ir kad jie yra kalti dėl nuodėmės. Viskas. Pauliaus mintis yra ta, kad dabar duota malonė, todėl mes žinome, kas yra nuodėmė, turime atsakymą ir Jame esame taikoje su Dievu.

Kitą savaitę; Kodėl, gyvenimas  įstatymu savo šaknyje yra  bandymas manipuliuoti Dievu formulėmis, pareiškimais ir atlikimu pagrįstu tikėjimu, iš tikrųjų nepažįstant nei Jo, nei  Jo širdies.

Iki tol, laiminu,

John Fenn