Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2020 m. birželio 19 d., penktadienis

Malonės supratimas, tai nepriklauso nuo tavęs 2(3)

John Fenn, Understanding Grace 2 of 3; It’s not about you

Sveiki,
Praeitą savaitę dalinausi, kad meilė besąlyginę, bet malonė visada turi sąlygas ir lūkesčius.


Malonė visada turi apribojimus, taisykles, limitus. Netgi apie davimą našlėms Efeze, Paulius sako Timotiejui duoti tik toms našlėms, kurios neturi šeimos, kuri jomis rūpintųsi, ir toms moterims, kurios aktyviai savanoriavo ir tarnavo kitiems. Toms, kurie nori gauti kažką nieko nedarydami, Paulius liepia neduoti. Yra kvalifikacijos gauti malonei pirmoje vietoje, ir lūkesčiai, kai ją gauni. Tim5:9-13.

Malonė visada suteikiama su tikslu
Nebūna taip, kad malonė duodama be sąlygų ir lūkesčių. Net kai nusiperki mažą šuniuką ar kačiuką, ar pasiimi juos į namus, tu tikiesi gauti emocinės naudos iš jų. Kai tėvas leidžia vaikui turėti augintinį, vaikas paprastai pripažįsta malonės sąlygas ir pasižada:“ aš rūpinsiuosi juo, maitinsiu, girdysiu, valysiu, pažadu...:) Tikrai taip. Tėvai panaudos tai išmokyti vaiką atsakomybės. Malonė visada turi tikslą.

2Tim1:9 mes randame šį teiginį: „ Jis(Tėvas) išgelbėjo mus ir pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet dėl savo tikslo ir iš malonės, suteiktos mums Jėzuje Kristuje prieš amžinuosius laikus.“( vert.iš angl.)


Malonė neduodama su tikslu, kad krikščionis gyventų nuolatinėje nuodėmėje. Nereikalaujama tobulumo, bet malonė tikisi augimo, progreso, ir kad vyks brendimo procesas. Šventas pašaukimas suteikiamas su tikslu.


Tai kad Jis suteikė man išgelbėjimą Kristuje prieš laikus amžinuosius pagal savo malonę, rodo mums, kad Dievas turi planą mūsų gyvenimui, dabarčiai ir dėl ateinančių amžių. Mes jau esame amžinybėje , nors dar gyvename žemėje, taigi Jo tikslas atsiskleis mūsų gyvenimuose palaipsniui ir visą amžinybę.


Nepavykusi malonė
Jei asmuo kuriam tu parodei malonę nepasiekia tikslo, dėl kurio ta malonė parodyta, tu nustoji jam tą malonę teikti. Kai Izraelis paliko Egiptą, jiems nepatyko pasiekti tikslo, dėl kurio buvo parodyta malonė. Kai jiems nepavyko 10-ą kartą, Viešpats Sk14:21-23 pasakė, kad riba peržengta į teismo pusę. (Praeitą mėnesį mokymo serijos buvo apie  pamokas, kurias jie turėjo išmokti: „Lobiai rasti dykumoje‘ ir kai kurios  didžios pamokos šiandienai.

Jėzus pasakė Mt5:39-41, jei tau suduos per vieną skruostą, atsuk jam ir antrąjį, bet ne daugiau. Jis pasakė, jei paims tavo apsiaustą, duok jam ir kitą, bet ne daugiau. Jis pasakė, jei  privers tave nueiti mylią, nueik dar ir antrą papildomai, bet ne daugiau.  Malonė turi ribas, o kai tos ribos peržengiamos,  mes nusprendžiame,  kad daugiau jokio s malonės tai situacijai.

Tu atlikai savo dalį parodydamas malonę. Dabar  jų eilė stovėti ar kristi jau pačių pastangomis. Kažkas, kas praeityje, leidžia jiems nuodėmiauti.  Kur nubrėžti tą liniją , kiekvienu atveju skiriasi, ir mes turime pasitikėti Viešpačiu, kai nustatome tą momentą.

Bet aš galiu sakyti remdamasis raštu , kad mes neturime aukoti savo pačių šeimos, finansų, emocijų, gerovės, stengdamiesi kitą padaryti geresniu. Paulius sako apie davimą kitiems 2Kor8:12-14:“ jei žmogus nori duoti, te duoda pagal tai , ką turi, o ne pagal tai, ko neturi, nes aš nenoriu, kad jūs būtumėte apsunkinti palengvindami jo poreikį...bet dabar šiuo metu iš savo apstybės, jūs galite duoti...“

Mes duodame tai, ką galime ir turime, ir neleidžiame, kad našta taptų nepakeliama, nes davimas  niekada neturėtų apsunkinti davėjo, tuo pačiu praturtindamas gavėją. Tai nėra malonė, tai reiškia, kad širdys elgiasi neišmintingai. Dievas turi būti jų šaltinis, jie turi stovėti ant savo dviejų kojų arba kristi. Jūs atlikote savo dalį prie to atsukdami papildomai skruostą, duodami dar vieną papildomą apsiaustą, nueidami dar vieną papildomą mylią.. Dabar jų eilė augti brandoje. Jei jie to nedaro, kalti ne jūs.

Malonė yra šventa
 Taip pat atkreipkite dėmesį, kad Paulius sakė, kad jis mus pašaukė „šventu pašaukimu ne pagal tai, ką padarėme, bet pagal savo paties tikslą ir malonę“.

Mūsų išganymo malonė yra šventa, - tai reiškia, kad tai yra kažkas ypatingo. Natūralu, kad kai tam tikram tikslui duodate ar skolinate pinigus savo šeimai ar draugui, tas santykis tarp jūsų ir jų yra ypatingas, šventas, žodyje. Malonė, kurią jūs jiems suteikėte, turi tikslą, ir jūs tikitės, kad jie pripažins ir įvertins jūsų padarytą darbą kaip ypatingą. Tai yra unikalus ryšys su jais ir jūs tikitės, kad jie tai įvertins. Tas pats pasakytina apie mus ir mūsų išsigelbėjimą, kuris atėjo tokia didele kaina. Tai šventa, ji yra šventa, malonė yra šventa, malonė turi šventą tikslą. Malonė nėra teikiama, kad galėtume sakyti „laisvė nusidėti“, o veikiau „laisvė daryti tai, kas teisinga, laisvė augti“.

Kai kas nors, kuriam suteikiate malonę, piktnaudžiauja malone, niekada nepasiekdami  tikslo, kuriam ji buvo suteikta, jie įrodo, kad nevertina to, ką padarėte, jiems nėra nieko ypatingo tame , tai parodo jų veiksmai. Jie nesupranta jūsų santykių kaip „šventų“, ypatingų, nepakartojamų. Tuomet jie kerta liniją teismui, ir  jūs juos nukertate nuo savęs. Nebegalima tęsti malonės dėl jų veiksmų. Jie tai patys sau padarė.

Malonė neturi nieko bendra su tavimi; tai ne apie tave
 Atkreipkite dėmesį, kad Tėvas davė mums Kristų prieš amžinuosius laikus. Jo malonė buvo suteikta anksčiau nei prasidėjo laikas. Tai reiškia, kad malonė 100% priklauso nuo malonės davėjo. Malonės gavėjas neturi nieko bendra. Malonės gavėjas negali vienaip ar kitaip paveikti davėjo, nes malonė yra davėjo širdyje. Malonė jums atleisti už kitų metų nuodėmę buvo suteikta dar prieš atsirandant pasauliui. Kryžius yra teisėtas būdas, kuriuo jis tai padarė prieš 2000 metų, tačiau Jo širdyje, buvo nuostata atleisti  buvo  dar prieš Pradžios knygos žodžius „pradžioje“.

Nesvarbu, ar tai meilė vaikui, augintiniui, ar kam nors, ką kolekcionuojate, jūs negalite paaiškinti, kodėl juos mylite, tiesiog darote. Širdies malonė jiems yra visiškai jūsų viduje - net jei tas vaikas ar augintinis daro blogiausią dalyką, kokį tik galite įsivaizduoti, jūs vis tiek juos mylite, nes mylėti juos įdėta tiesiog jūsų viduje. Tai malonė. Jie neturi nieko bendra su tavo malone ir meile jiems - tai tavo širdyje ir niekas to niekada negali pakeisti.

Dievas davė mums malonę su tikslu pagal Jį ir tik Jį. Tai visiškai priklauso nuo Jo ir nieko negali padaryti, kas atskirtų tave nuo tos meilės. Jūs taip pat negalite patobulinti tos malonės ir meilės.

Jūs negalite pakankamai greitai duoti, pakankamai šventai  gyventi , kad padarytumėte Jam įspūdį, nes malonė jums buvo suteikta dar prieš sukuriant pasaulį. Negalite priversti jo gailėtis net tada, kai Jis turi pakartotinai valyti jūsų  nešvarumus, nes malonė buvo jo širdyje dar prieš sukuriant kūriniją. Tai nėra religija, tai santykiai. Santykiai įgalina, religija riboja. Nuostabi malonė ... čia pratęsime kitą  savaitę, iki tol laiminu,

John Fenn


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą