John Fenn, Understanding Grace 2 of 3; It’s not about you
Sveiki,
Praeitą savaitę dalinausi, kad meilė besąlyginę, bet
malonė visada turi sąlygas ir lūkesčius.
Malonė visada turi apribojimus, taisykles, limitus. Netgi
apie davimą našlėms Efeze, Paulius sako Timotiejui duoti tik toms našlėms,
kurios neturi šeimos, kuri jomis rūpintųsi, ir toms moterims, kurios aktyviai
savanoriavo ir tarnavo kitiems. Toms, kurie nori gauti kažką nieko nedarydami,
Paulius liepia neduoti. Yra kvalifikacijos gauti malonei pirmoje vietoje, ir
lūkesčiai, kai ją gauni. Tim5:9-13.
Malonė visada suteikiama su tikslu

2Tim1:9 mes randame šį teiginį: „ Jis(Tėvas) išgelbėjo
mus ir pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet dėl savo tikslo ir
iš malonės, suteiktos mums Jėzuje Kristuje prieš amžinuosius laikus.“( vert.iš
angl.)
Malonė neduodama su tikslu, kad krikščionis gyventų
nuolatinėje nuodėmėje. Nereikalaujama tobulumo, bet malonė tikisi augimo,
progreso, ir kad vyks brendimo procesas. Šventas pašaukimas suteikiamas su
tikslu.
Tai kad Jis suteikė man išgelbėjimą Kristuje prieš laikus
amžinuosius pagal savo malonę, rodo mums, kad Dievas turi planą mūsų gyvenimui,
dabarčiai ir dėl ateinančių amžių. Mes jau esame amžinybėje , nors dar gyvename
žemėje, taigi Jo tikslas atsiskleis mūsų gyvenimuose palaipsniui ir visą
amžinybę.
Nepavykusi malonė
Jei asmuo kuriam tu parodei malonę nepasiekia tikslo, dėl
kurio ta malonė parodyta, tu nustoji jam tą malonę teikti. Kai Izraelis paliko
Egiptą, jiems nepatyko pasiekti tikslo, dėl kurio buvo parodyta malonė. Kai jiems
nepavyko 10-ą kartą, Viešpats Sk14:21-23 pasakė, kad riba peržengta į teismo
pusę. (Praeitą mėnesį mokymo serijos buvo apie
pamokas, kurias jie turėjo išmokti: „Lobiai rasti dykumoje‘ ir kai kurios
didžios pamokos šiandienai.
Jėzus pasakė Mt5:39-41, jei tau suduos per vieną skruostą,
atsuk jam ir antrąjį, bet ne daugiau. Jis pasakė, jei paims tavo apsiaustą,
duok jam ir kitą, bet ne daugiau. Jis pasakė, jei privers tave nueiti mylią, nueik dar ir antrą
papildomai, bet ne daugiau. Malonė turi
ribas, o kai tos ribos peržengiamos, mes
nusprendžiame, kad daugiau jokio s
malonės tai situacijai.
Tu atlikai savo dalį parodydamas malonę. Dabar jų eilė stovėti ar kristi jau pačių
pastangomis. Kažkas, kas praeityje, leidžia jiems nuodėmiauti. Kur nubrėžti tą liniją , kiekvienu atveju
skiriasi, ir mes turime pasitikėti Viešpačiu, kai nustatome tą momentą.
Bet aš galiu sakyti remdamasis raštu , kad mes neturime
aukoti savo pačių šeimos, finansų, emocijų, gerovės, stengdamiesi kitą padaryti
geresniu. Paulius sako apie davimą kitiems 2Kor8:12-14:“ jei žmogus nori duoti,
te duoda pagal tai , ką turi, o ne pagal tai, ko neturi, nes aš nenoriu, kad jūs
būtumėte apsunkinti palengvindami jo poreikį...bet dabar šiuo metu iš savo
apstybės, jūs galite duoti...“
Mes
duodame tai, ką galime ir turime, ir neleidžiame, kad našta taptų nepakeliama, nes
davimas niekada neturėtų apsunkinti
davėjo, tuo pačiu praturtindamas gavėją. Tai nėra malonė, tai reiškia, kad
širdys elgiasi neišmintingai. Dievas turi būti jų šaltinis, jie turi stovėti
ant savo dviejų kojų arba kristi. Jūs atlikote savo dalį prie to atsukdami
papildomai skruostą, duodami dar vieną papildomą apsiaustą, nueidami dar vieną papildomą
mylią.. Dabar jų eilė augti brandoje. Jei jie to nedaro, kalti ne jūs.
Malonė
yra šventa
Mūsų
išganymo malonė yra šventa, - tai reiškia, kad tai yra kažkas ypatingo.
Natūralu, kad kai tam tikram tikslui duodate ar skolinate pinigus savo šeimai
ar draugui, tas santykis tarp jūsų ir jų yra ypatingas, šventas, žodyje.
Malonė, kurią jūs jiems suteikėte, turi tikslą, ir jūs tikitės, kad jie
pripažins ir įvertins jūsų padarytą darbą kaip ypatingą. Tai yra unikalus ryšys
su jais ir jūs tikitės, kad jie tai įvertins. Tas pats pasakytina apie mus ir
mūsų išsigelbėjimą, kuris atėjo tokia didele kaina. Tai šventa, ji yra šventa,
malonė yra šventa, malonė turi šventą tikslą. Malonė nėra teikiama, kad
galėtume sakyti „laisvė nusidėti“, o veikiau „laisvė daryti tai, kas teisinga,
laisvė augti“.
Kai kas
nors, kuriam suteikiate malonę, piktnaudžiauja malone, niekada nepasiekdami tikslo, kuriam ji buvo suteikta, jie įrodo,
kad nevertina to, ką padarėte, jiems nėra nieko ypatingo tame , tai parodo jų
veiksmai. Jie nesupranta jūsų santykių kaip „šventų“, ypatingų, nepakartojamų.
Tuomet jie kerta liniją teismui, ir jūs
juos nukertate nuo savęs. Nebegalima tęsti malonės dėl jų veiksmų. Jie tai patys
sau padarė.
Malonė
neturi nieko bendra su tavimi; tai ne apie tave
Nesvarbu,
ar tai meilė vaikui, augintiniui, ar kam nors, ką kolekcionuojate, jūs negalite
paaiškinti, kodėl juos mylite, tiesiog darote. Širdies malonė jiems yra
visiškai jūsų viduje - net jei tas vaikas ar augintinis daro blogiausią dalyką,
kokį tik galite įsivaizduoti, jūs vis tiek juos mylite, nes mylėti juos įdėta tiesiog
jūsų viduje. Tai malonė. Jie neturi nieko bendra su tavo malone ir meile jiems
- tai tavo širdyje ir niekas to niekada negali pakeisti.
Dievas
davė mums malonę su tikslu pagal Jį ir tik Jį. Tai visiškai priklauso nuo Jo ir
nieko negali padaryti, kas atskirtų tave nuo tos meilės. Jūs taip pat negalite
patobulinti tos malonės ir meilės.
Jūs negalite pakankamai greitai duoti, pakankamai šventai
gyventi , kad padarytumėte Jam įspūdį,
nes malonė jums buvo suteikta dar prieš sukuriant pasaulį. Negalite priversti
jo gailėtis net tada, kai Jis turi pakartotinai valyti jūsų nešvarumus, nes malonė buvo jo širdyje dar
prieš sukuriant kūriniją. Tai nėra religija, tai santykiai. Santykiai įgalina,
religija riboja. Nuostabi malonė ... čia pratęsime kitą savaitę, iki tol laiminu,
John Fenn
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.