Sveiki,
Pastarąsias 3
savaites dalinausi apie „kvantinę fiziką“. Tuo remdamasis, šiandien pradėsiu rašyti
apie ryšį tarp dangaus ir žemės, bei su tuo susijusius dalykus, kuriuos teko
matyti danguje.
Tačiau pradžioje – pagrindai
Hebrajams 12:1
pasakyta: „Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų
apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir
ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse“
Jis liudininkų
debesį pamini ne tam, kad sukurtų doktriną, bet tam, kad mus padrąsintų. Jie jau
nuėjo ten pirma mūsų, ir tai verta. Ankstesniame skyriuje jis apibūdino
daugelio vyrų ir moterų tikėjimą, netgi paminėjo Izaijo mirtį, kad jis buvo perpjautas
pusiau. Visi jie, ir dar daugiau, yra liudininkų debesyje, todėl eikime pirmyn
su pasitikėjimu – tai verta, dangus yra realus!
Eilutės, kurios tai patvirtina...
Luko 24:44,
prisikėlęs Viešpats sako savo mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums
kalbėjau dar būdamas su jumis...“
Aišku, kad dabar jau prisikėlęs, Jis prisiminė ankstesnį savo gyvenimą žemėje. Ir
jūs prisiminsite viską, niekas nebus prarasta. Prisiminkite Apreiškimo 7:17 ir
21:4, ten kalbama, kad Tėvas nušluostys jūsų ašaras – aišku, kad tai yra
užuomina į šio gyvenimo žemėje prisiminimus. Nors jie ir neišblės, bet vieną
dieną visas skausmas paliaus.
Prisiminkite Mozę
ir Eliją, pasirodžiusius ant Atsimainymo kalno, kad pašlovintų Jėzų. Luko 9:31
sakoma, kad jie Jam kalbėjo apie Jo laukiančią mirtį Jeruzalėje. Nors Mozė ir
Elijas patys labai ilgai nebuvo buvę žemėje, tačiau tada jie kalbėjo apie Mozės
Įstatymą (Mozė), apie jo esmės ir niuansų
išpildymą, kuriuos Jėzus turėjo įvykdyti savo mirtimi ir prisikėlimu bei apie pranašus (Elijas), ir tai kas išpranašauta
ta tema. Nors jie jau seniai nebebuvo žemėje, bet jie tiksliai žinojo kas
vyksta.
Apreiškimo 6:10,
apaštalas Jonas, po to kai „Dvasioje“ buvo paimtas į dangų ir jam buvo parodyti
ateities įvykiai, rašo apie gausybę šventųjų priešais Tėvo sostą, klausiančių:
„Kaip
ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės
gyventojams!?“ Tie žmonės aiškiai
prisiminė savo gyvenimą žemėje.
Tai nereiškia...
Tai nereiškia, kad
tavo seniai mirusi senelė mato ką tu veiki vonioje, cha, cha. Tačiau tai
reiškia, kad jie žino kas vyksta žemėje.
Mano „kelionės“ į
dangų metu, mano angelas ir aš pralenkėme grupę žmonių, kurių tarpe buvo apie
dešimt suaugusių ir du maži vaikai – mergaitė ir berniukas. Atrodė, kad mergaitei
buvo kokie 5 ar 6, o berniukui – mažiau kaip 2 metukai. Jie visi buvo susispietę
apie medį. Suaugusieji kalbėjo tarpusavyje, mergaitė sėdėjo sukryžiavusi kojas,
nugara atsirėmusi į medį, o jos mažasis broliukas keturpėsčias ropinėjo aplink.
Buvo aišku, kad suaugusieji yra susiję su mažaisiais vaikais, nes žvelgiant į
juos, tvyrojo pojūtis, kad tai yra giminaičių susitikimas. Jų grupelėje, vienu
metu, vyko keli pokalbiai.
Mums einant pro
šalį, paklausiau ką gi aš čia matau, o angelas paaiškino, kad visi jie, tiems
vaikams, yra tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės per kelias kartas. Tačiau
buvo aišku, kad vienos kartos čia nėra, tai – vaikų tėvų. Taigi aš paklausiau:
„O kur yra tėvai?“
Jis atsakė: „Abu
vaikai yra žuvę automobilio avarijoje (JAV valstijoje), bet jų tėvai liko gyvi.
Danguje, kai tai yra įmanoma, vaikus augina giminaičiai“. Tuomet, dar labiau
nustebęs, aš pasakiau: „Man reikia skyriaus ir eilutės apie tai!“ Jis
nesvyravo: „Tu skaitei, ką rašė Paulius Efeziečiams 3:14-15: „Dėl to aš
klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima
danguje ir žemėje turi vardą...“ Yra tik viena šeima, (jis
stabtelėjo, kad aš tai įsisavinčiau) taigi, kai vaikas atvyksta čionai, jeigu
yra įmanoma, jį čia augina giminaičiai.“
Pasidalinsiu kai kuo asmenišku
Mano mama mirė
2006 metais Ji buvo pirmoji mūsų šeimoje ėmusi ieškoti Viešpaties, kai mūsų tėtis
paliko šeimą. Ji mylėjo Viešpatį, bet dėl savo denominacijos apribojimų turėjo
labai ribotą pažinimą. Aš dalinausi su ja daugeliu savo patyrimų, kuriuos išgyvenau
per eilę metų su Viešpačiu.
Jos kūnas buvo
kremuotas, mes sudalyvavome mažame bendruomenės tarnavime, o jos pelenai buvo
palaidoti nedideliame, tam tikslui skirtame, bendruomenės kiemelyje. Sugrįžę į
mūsų sesers namus, mes žaidėme ten įrengtame baseine, plaukiojome atsipalaidavę
ir paskendę prisiminimuose. Staiga, stovėdamas ant baseino krašto, aš pamačiau
savo angelą drauge su mano mama jo dešinėje. Mačiau taip aiškiai kaip dieną.
Šalia jos buvo dar kažkas, neaiškus, užstojamas dangaus šviesos ir jo veidas
buvo labai neaiškus.
Aš buvau sužavėtas
ir tiesiog stebėjau. Mano akys buvo plačiai atmerktos ir aš pažvelgiau į kėdėje
sėdinčią savo seserį, tada į baseine žaidžiantį brolį, o tada atgal. Mama
atrodė lyg būtų 35 metų, ne kaip 72, išsekusi moteris, kai taip atrodydama ji
mirė. Faktiškai po savaitės, kai apžiūrinėjome dėžę su senomis fotografijomis,
radome 1968 metų bendruomenės tarybos nuotrauką. Joje buvome mes visi, ir mama,
čia jai buvo maždaug 34 metai. Jos veidas ir plaukai atrodė beveik identiškai.
Vis tik aš buvau
apstulbęs, pamatęs savo angelą ir mamą stovinčią greta jo, prie baseino krašto.
Aš buvau matęs savo angelą tiek kartų, kad jau nebesuskaičiuočiau, tačiau šito
aš nesitikėjau! Nei kiek nesvyruodama ji pasakė: „Džonai! Viskas, ką tu sakei
apie dangų – tiesa! Bet tu net pusės nepapasakojai apie jį. Dabar geriausias
laikas mano gyvenime, lankau senus draugus ir gimines, susitinku ir seniai pamirštus
žmones, kurie pažinojo mane kai buvau dar vaikas. Džonai! Gyvenk savo gyvenimą! Gyvenk savo
gyvenimą!“ Jie staiga išnyko ir aš po to jau niekada jos nemačiau.
Barbara ir aš
spėliojome, kas buvo tas trečiasis asmuo. Gal tai aborto metu miręs brolis ar
sesuo, kuris turėjo gimti po manęs ir mano jaunesnio brolio? Aš nežinau.
Šiandien baigiau straipsnio limitą - daugiau apie tai kitą
savaitę. Matydami, esantys apsupti tokio liudininkų debesies, dievobaimingai
bėkime mums paskirtose lenktynėse...
Iki tada! Būkite
palaiminti!
Neužmirškite rašyti man asmeniniuse-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.