Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. vasario 17 d., penktadienis

Ryšys tarp dangaus ir žemės. 1 dalis

John Fenn, 2017 m. sausio mėn. 14 d.,

Sveiki,
Pastarąsias 3 savaites dalinausi apie „kvantinę fiziką“. Tuo remdamasis, šiandien pradėsiu rašyti apie ryšį tarp dangaus ir žemės, bei su tuo susijusius dalykus, kuriuos teko matyti danguje.


Tačiau pradžioje – pagrindai
Hebrajams 12:1 pasakyta: „Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse

Jis liudininkų debesį pamini ne tam, kad sukurtų doktriną, bet tam, kad mus padrąsintų. Jie jau nuėjo ten pirma mūsų, ir tai verta. Ankstesniame skyriuje jis apibūdino daugelio vyrų ir moterų tikėjimą, netgi paminėjo Izaijo mirtį, kad jis buvo perpjautas pusiau. Visi jie, ir dar daugiau, yra liudininkų debesyje, todėl eikime pirmyn su pasitikėjimu – tai verta, dangus yra realus!

Eilutės, kurios tai patvirtina...
Luko 24:44, prisikėlęs Viešpats sako savo mokiniams: „Ar ne tokie buvo mano žodžiai, kuriuos jums kalbėjau dar būdamas su jumis...“ Aišku, kad dabar jau prisikėlęs, Jis prisiminė ankstesnį savo gyvenimą žemėje. Ir jūs prisiminsite viską, niekas nebus prarasta. Prisiminkite Apreiškimo 7:17 ir 21:4, ten kalbama, kad Tėvas nušluostys jūsų ašaras – aišku, kad tai yra užuomina į šio gyvenimo žemėje prisiminimus. Nors jie ir neišblės, bet vieną dieną visas skausmas paliaus.

Prisiminkite Mozę ir Eliją, pasirodžiusius ant Atsimainymo kalno, kad pašlovintų Jėzų. Luko 9:31 sakoma, kad jie Jam kalbėjo apie Jo laukiančią mirtį Jeruzalėje. Nors Mozė ir Elijas patys labai ilgai nebuvo buvę žemėje, tačiau tada jie kalbėjo apie Mozės Įstatymą (Mozė), apie jo esmės ir niuansų išpildymą, kuriuos Jėzus turėjo įvykdyti savo mirtimi ir prisikėlimu bei apie pranašus (Elijas), ir tai kas išpranašauta ta tema. Nors jie jau seniai nebebuvo žemėje, bet jie tiksliai žinojo kas vyksta.

Apreiškimo 6:10, apaštalas Jonas, po to kai „Dvasioje“ buvo paimtas į dangų ir jam buvo parodyti ateities įvykiai, rašo apie gausybę šventųjų priešais Tėvo sostą, klausiančių: „Kaip ilgai, Šventasis ir Teisusis Valdove, neteisi ir nekeršysi už mūsų kraują žemės gyventojams!?“ Tie žmonės aiškiai prisiminė savo gyvenimą žemėje.

Tai nereiškia...
Tai nereiškia, kad tavo seniai mirusi senelė mato ką tu veiki vonioje, cha, cha. Tačiau tai reiškia, kad jie žino kas vyksta žemėje.

Mano „kelionės“ į dangų metu, mano angelas ir aš pralenkėme grupę žmonių, kurių tarpe buvo apie dešimt suaugusių ir du maži vaikai – mergaitė ir berniukas. Atrodė, kad mergaitei buvo kokie 5 ar 6, o berniukui – mažiau kaip 2 metukai. Jie visi buvo susispietę apie medį. Suaugusieji kalbėjo tarpusavyje, mergaitė sėdėjo sukryžiavusi kojas, nugara atsirėmusi į medį, o jos mažasis broliukas keturpėsčias ropinėjo aplink. Buvo aišku, kad suaugusieji yra susiję su mažaisiais vaikais, nes žvelgiant į juos, tvyrojo pojūtis, kad tai yra giminaičių susitikimas. Jų grupelėje, vienu metu, vyko keli pokalbiai.

Mums einant pro šalį, paklausiau ką gi aš čia matau, o angelas paaiškino, kad visi jie, tiems vaikams, yra tetos, dėdės, pusbroliai, pusseserės per kelias kartas. Tačiau buvo aišku, kad vienos kartos čia nėra, tai – vaikų tėvų. Taigi aš paklausiau: „O kur yra tėvai?“

Jis atsakė: „Abu vaikai yra žuvę automobilio avarijoje (JAV valstijoje), bet jų tėvai liko gyvi. Danguje, kai tai yra įmanoma, vaikus augina giminaičiai“. Tuomet, dar labiau nustebęs, aš pasakiau: „Man reikia skyriaus ir eilutės apie tai!“ Jis nesvyravo: „Tu skaitei, ką rašė Paulius Efeziečiams 3:14-15: „Dėl to aš klaupiuosi prieš mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvą, iš kurio visa šeima danguje ir žemėje turi vardą...“ Yra tik viena šeima, (jis stabtelėjo, kad aš tai įsisavinčiau) taigi, kai vaikas atvyksta čionai, jeigu yra įmanoma, jį čia augina giminaičiai.“

Pasidalinsiu kai kuo asmenišku
Mano mama mirė 2006 metais Ji buvo pirmoji mūsų šeimoje ėmusi ieškoti Viešpaties, kai mūsų tėtis paliko šeimą. Ji mylėjo Viešpatį, bet dėl savo denominacijos apribojimų turėjo labai ribotą pažinimą. Aš dalinausi su ja daugeliu savo patyrimų, kuriuos išgyvenau per eilę metų su Viešpačiu.

Jos kūnas buvo kremuotas, mes sudalyvavome mažame bendruomenės tarnavime, o jos pelenai buvo palaidoti nedideliame, tam tikslui skirtame, bendruomenės kiemelyje. Sugrįžę į mūsų sesers namus, mes žaidėme ten įrengtame baseine, plaukiojome atsipalaidavę ir paskendę prisiminimuose. Staiga, stovėdamas ant baseino krašto, aš pamačiau savo angelą drauge su mano mama jo dešinėje. Mačiau taip aiškiai kaip dieną. Šalia jos buvo dar kažkas, neaiškus, užstojamas dangaus šviesos ir jo veidas buvo labai neaiškus.

Aš buvau sužavėtas ir tiesiog stebėjau. Mano akys buvo plačiai atmerktos ir aš pažvelgiau į kėdėje sėdinčią savo seserį, tada į baseine žaidžiantį brolį, o tada atgal. Mama atrodė lyg būtų 35 metų, ne kaip 72, išsekusi moteris, kai taip atrodydama ji mirė. Faktiškai po savaitės, kai apžiūrinėjome dėžę su senomis fotografijomis, radome 1968 metų bendruomenės tarybos nuotrauką. Joje buvome mes visi, ir mama, čia jai buvo maždaug 34 metai. Jos veidas ir plaukai atrodė beveik identiškai.

Vis tik aš buvau apstulbęs, pamatęs savo angelą ir mamą stovinčią greta jo, prie baseino krašto. Aš buvau matęs savo angelą tiek kartų, kad jau nebesuskaičiuočiau, tačiau šito aš nesitikėjau! Nei kiek nesvyruodama ji pasakė: „Džonai! Viskas, ką tu sakei apie dangų – tiesa! Bet tu net pusės nepapasakojai apie jį. Dabar geriausias laikas mano gyvenime, lankau senus draugus ir gimines, susitinku ir seniai pamirštus žmones, kurie pažinojo mane kai buvau dar vaikas. Džonai! Gyvenk savo gyvenimą! Gyvenk savo gyvenimą!“ Jie staiga išnyko ir aš po to jau niekada jos nemačiau.

Barbara ir aš spėliojome, kas buvo tas trečiasis asmuo. Gal tai aborto metu miręs brolis ar sesuo, kuris turėjo gimti po manęs ir mano jaunesnio brolio? Aš nežinau.

Šiandien baigiau straipsnio limitą - daugiau apie tai kitą savaitę. Matydami, esantys apsupti tokio liudininkų debesies, dievobaimingai bėkime mums paskirtose lenktynėse...

Iki tada! Būkite palaiminti!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą