John Fenn, 2016 m. gruodžio mėn. 24
d.,
Sveiki visi,
Turėjau gerą draugą, kuris paruošė trijų
klausimų sąrašą Viešpačiui, prašydamas manęs paklausti Viešpaties šių dalykų,
kai kitą kartą Jis man pasirodys. Aš bandžiau jam paaiškinti, kad niekada
nežinai, kaip tai atsitinka, nes Viešpats nustato tvarkaraštį ir joks žmogus
negali Jo priversti pasirodyti, savo pastangomis mes negalime Jo pamatyti.
(Mano draugas dabar yra danguje ir aš esu tikras, kad jis pats paklausė
Viešpaties)
Ir net kai jūs esate Dvasioje, klausimai,
kuriuos manėte, kad norėsite Jam užduoti, net neateina į galvą. Tuomet iškyla tik
dalykai iš jūsų dvasios, ir kartais to net nesuvokiate, kol vėliau tie dalykai
neima vartaliotis jumyse.
Taigi šioje 3 dalių serijoje aš ruošiuosi
pasidalinti keliais dalykais, kurių paklausiau ir man buvo pasakyta, kad aš
negaliu durti pirštu į skyrių ir eilutę, sakant „štai čia“, bet greičiau
stebėti dėsnius, aptinkamus Rašte. Kuo Tėvas ar Viešpats pasidalino su manini,
tiks ir jums, ir aš tikiu, kad ta tiesa rezuonuos jūsų dvasioje. Kaip sako
Paulius laiške Romiečiams 12:3, aš kalbu per man suteiktą malonę – negaliu
kalbėti iš kažkam kitam suteiktos malonės.
Leiskite man pirmiausia pasidalinti, kas
atsitiko, kai aš paklausiau Tėvo: „Ar mes visatoje esame visiškai vieni, ar yra
gyvybė kitose planetose?“ Ši pirmoji dalis kai kuriems iš jūsų gali priminti
kažkada mano pasidalintas mintis, tačiau tai veda prie kai ko, kuo aš niekada
nesidalinau šioje erdvėje, taigi, prašau, perskaitykite.
Pirmiausia, ką aš supratau šiuo klausimu
iš mokslo ir Biblijos perspektyvos
Mokslininkai nustatė, jog planeta turi
atitikti daugiau nei 250 specialių reikalavimų, kad gyvybei būtų įmanoma
išlikti (šis skaičius, atrodo, kiekvienais metais šiek tiek išauga, kadangi
mokslininkai randa vis daugiau gyvybės išlikimo sąlygų). Pavyzdžiui, jeigu Žemė
būtų 3% arčiau arba toliau nuo Saulės, mes iškeptume arba sušaltume. Jeigu mūsų
žvaigždžių sistema būtų binarinė vietoj vienos žvaigždės sistemos, gyvybės
negalėtų egzistuoti, o 75% žvaigždžių yra binarinės, taigi jau vien dėl to
atkrinta 75% visų žvaigždžių.
Jeigu mes vis nepasisuktume kas 24
valandas, viena planetos dalis iškeptų, o kita sušaltų. Jeigu mes neturėtume
mėnulio, o jis nesumažintų ekstinkcijos (sugerties) laipsnio, asteroidams ir
kometoms krintant į žemę – gyvybė negalėtų egzistuoti. Jei Saulės sistemoje nebūtų
2 didelių planetų toliau nuo mūsų, o jos, pasinaudodamos gravitaciniais
magnetais, nesurinktų į Žemę nusitaikiusių „didesniųjų“ kometų ir asteroidų, mes
negalėtume išlikti...ir taip toliau su visomis daugiau nei 250 sąlygų.
Kalbant apie skaičius, galimybė, kad
egzistuotų 1 planeta visoje visatoje, kurios visi elementai atitiktų
reikalavimus, yra lygi vienetui su 42 nuliais: 1 galimybė iš
1,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000. Toks mažas, mažas,
mažas šansas...
Tačiau visos visatos žvaigždės sudarytų
tik 1 su 27 nuliais, o tai daug mažiau nei 1 su 42 nuliais. Tai reiškia, kad
visoje visatoje yra žymiai mažiau žvaigždžių, nei reikėtų bent 1 planetai,
kurioje galėtų išsilaikyti gyvybė. Visata per maža, kad atsirastų bent 1
planeta, kurioje išsilaikytų gyvybė.
Kitaip sakant, žvelgiant iš matematinės pusės
mes negalėtume egzistuoti. Žemės planeta yra stebuklas, gamtos anomalija,
įrodanti, kad mes esame sukurti, – Dievas neturėjo pakankamai masės visatoje,
kad turėtų Žemės planetą. Mes esame sumanytas stebuklas ir matematika tai
įrodo.
Tai sukosi mano galvoje
Tuo pat metu aš grūmiausi su tais, kurie
tiki, kad žemė buvo sukurta paraidžiui per 6 dienas, ir su tais krikščionimis,
kurie tiki, kad žemė daug senesnė. Knygoje „Žvaigždžių šviesa ir laikas“
Dr.Russell Humphreys paaiškina, jog buvo padaryti 2 identiški atominiai
laikrodžiai, vienas – beveik jūros lygyje Grinviče, Anglijoje, o jo dvynys –
Boulder, Kolorade, apie 1 mylia (1,6 km) virš jūros lygio.
Jis aiškina, kad pagal Einšteino teoriją,
kuri nuo tada buvo patvirtinta kaip teisinga, laikas, tolstant nuo gravitacinės
jėgos, greitėja. Kitais žodžiais tariant, laikas juda tuo greičiau, kuo toliau
jis yra nuo gravitacijos. Tai įrodyta, nes laikrodis Kolorade eina 5
mikrosekundėmis per metus greičiau nei esantis jūros lygyje, kadangi jis yra patrauktas
toliau nuo žemės gravitacijos šaltinio per vieną mylią, palyginus su laikrodžiu
jūros lygyje.
Jis aiškina, kad Biblija buvo parašyta iš
žemės perspektyvos, todėl 6 tūkstančiai metų, ar panašiai, žemėje galėjo
atitikti 14 mlrd. metų kosmose – labai toli nuo žemės gravitacijos šaltinio –
laikui esant priklausomam nuo gravitacijos ir perspektyvos. Ar viščiukas perėjo
kelią ar kelias pajudėjo po jo kojomis? Abi perspektyvos yra teisingos.
Man užteko
Visa tai sukosi mano galvoje ir aš tikrai
norėjau sužinoti, ar mes esame vieni visoje visatoje. Žinojau tik tiek, kad
Tėvas gali atsakyti į bet kokį klausimą vienu sakiniu – ir tai gerbiau.
Beje, kai nuėjau į dangų, pamačiau daug
žmonių: vaikų ir suaugusių, visokio amžiaus žmonių, - jie sėdėjo didelėse kėdėse
stebėdami kažkokią veiklą ar kalbėdamiesi su žmonėmis, ar šiaip sau ramiai
sėdėdami - bet jie sėdėjo. Už ir virš kiekvieno iš jų buvo kažkas panašaus į
galaktikos nuotrauką, kabančią ant sienos, tačiau už jų nebuvo sienos, o tai
buvo galaktikos, kurios atrodė kažkaip padidintos, gražios, su matomu žemės
spalvų spektru, lyg iš Hubble kosminio teleskopo. Ten buvo ir kitos spalvos, natūraliai
žmogaus akimi nematomos – nuostabiai didingos, aiškiai matomos virš kiekvieno
žmogaus (beveik visos galaktikos buvo spiralinės).
Įsivaizduok spiralinės galaktikos
nuotrauką apie 1,5 m aukščio viršuje už kiekvieno žmogaus. Mums praeinant, aš
paklausiau, kas gi tai, ir man buvo abejingai atsakyta: „O, už visas šias
galaktikas ateinančiais amžiais jie bus atsakingi.“ Aš prisiminiau, kad
mokslininkai mano, jog vidutiniškoje galaktikoje yra apie 100 mlrd. žvaigždžių.
Vienas iš mano mėgstamiausių momentų su
Viešpačiu buvo, kai Jis man pasakė, kad Tėvas ir
Jis (iš dalies) mus išgelbėjo tam, kaip sakoma laiške Efeziečiams 2:7, „kad
ateinančiais amžiais savo gerumu mums per Jėzų Kristų Jis (Tėvas) parodytų
beribius savo malonės turtus.“ Ateinančiais amžiais...oho...mes net negalime to
įsivaizduoti.
Mąstant apie tai ir dar daugiau mano
galvoje sukosi klausimas: Ar mes visiškai vieni visatoje? Taigi aš sumaniau
kiekvieną vakarą išeiti į lauką ir sėdėti ant kėdės po žvaigždėmis, kol gausiu
atsakymą – iš mano pusės nebuvo jokių terminų. Paprastai pradėdavau apie 21
valandą, paprasčiausiai žvalgydavausi, mąstydavau, melsdavausi, šlovindavau ir
kalbėdavausi su Tėvu kokią valandą ar dvi kiekvieną vasaros vakarą – daviau Jam
suprasti, kad vis čia sugrįšiu, kol Jis neatsakys į mano klausimą: Ar mes
visiškai vieni visatoje? Ateidavo mintis: „kas bus, jeigu ateis ruduo ir žiema,
o Jis bus dar neatsakęs?“ Taigi planavau susikaupti ir laikytis savo – jokios
minties apie atsitraukimą.
Lygiai po dviejų savaičių vieną vakarą
Jis prakalbo:“Tai, ką matai žiūrėdamas į žvaigždes, yra pirmosios dienos
pasaulis. Aš sukūriau visatą, tada nukreipiau savo kūrybišką dėmesį į žemę, kad
ją užbaigčiau. Ateis laikas, kai aš vėl nukreipsiu savo kūrybišką dėmesį į
likusią visatos dalį, kad ją užbaigčiau. Taigi, kai tu, sūnau, žvelgi į
žvaigždes, tai ir yra pirmosios dienos visata.“
Tai mane pribloškė, mintyse aš atsiverčiau
Pradžios knygą 1:1: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Ir žemė buvo
beformė ir tuščia...“ Aš niekada nemąsčiau apie tai chronologine tvarka,
būtent, kad pirmiausia Jis sukūrė visatą (dangų) ir tada iškilo žemė –
mokslininkai sako, kad žemė taip ir atsirado – ir šis kūrimas neapribotas
laike. Nieko pirmoje eilutėje nesakoma apie tai, kiek dangui ir žemei sukurti
prireikė laiko. Staiga mane pagavo džiaugsmas, jaudulys ir nuostaba, nes kai
žvelgiu į žvaigždes, matau ką tik sukurtą, Pirmosios dienos visatą.
„Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“.
Šią akimirką dar neprasidėjo pirmoji kūrinijos diena. Visata ir žemė galėjo
būti milijardų metų senumo, kai prasidėjo gyvybės kūrimo planetoje dienos...
Taigi, kai žvelgiate į naktinį dangų,
regite Pirmosios dienos visatą, ir kažkada ateis laikas, kai Jis ir vėl nukreips
savo kūrybišką dėmesį į visatą, kad ją užbaigtų. Taip Jis man pasakė. O tai
reiškia, kad savo vaikams Jis turi parengęs nuostabų planą, o visos mūsų dienos
čia – tai pasiruošimas ateinantiems amžiams...
Kitą savaitę – kai aplankymo metu aš paklausiau
Viešpaties: „Kaip Tu ėjai vandeniu?“
Iki tada! Būkite palaiminti!
Neužmirškite rašyti man asmeniniuse-laiškus šiuo adresu
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą
Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.