Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. vasario 10 d., penktadienis

Jėzus ir keli kvantinės fizikos dalykai. 1 dalis

John Fenn, 2016 m. gruodžio mėn. 24 d.,

Sveiki visi,
Turėjau gerą draugą, kuris paruošė trijų klausimų sąrašą Viešpačiui, prašydamas manęs paklausti Viešpaties šių dalykų, kai kitą kartą Jis man pasirodys. Aš bandžiau jam paaiškinti, kad niekada nežinai, kaip tai atsitinka, nes Viešpats nustato tvarkaraštį ir joks žmogus negali Jo priversti pasirodyti, savo pastangomis mes negalime Jo pamatyti. (Mano draugas dabar yra danguje ir aš esu tikras, kad jis pats paklausė Viešpaties)

Ir net kai jūs esate Dvasioje, klausimai, kuriuos manėte, kad norėsite Jam užduoti, net neateina į galvą. Tuomet iškyla tik dalykai iš jūsų dvasios, ir kartais to net nesuvokiate, kol vėliau tie dalykai neima vartaliotis jumyse.

Taigi šioje 3 dalių serijoje aš ruošiuosi pasidalinti keliais dalykais, kurių paklausiau ir man buvo pasakyta, kad aš negaliu durti pirštu į skyrių ir eilutę, sakant „štai čia“, bet greičiau stebėti dėsnius, aptinkamus Rašte. Kuo Tėvas ar Viešpats pasidalino su manini, tiks ir jums, ir aš tikiu, kad ta tiesa rezuonuos jūsų dvasioje. Kaip sako Paulius laiške Romiečiams 12:3, aš kalbu per man suteiktą malonę – negaliu kalbėti iš kažkam kitam suteiktos malonės.

Leiskite man pirmiausia pasidalinti, kas atsitiko, kai aš paklausiau Tėvo: „Ar mes visatoje esame visiškai vieni, ar yra gyvybė kitose planetose?“ Ši pirmoji dalis kai kuriems iš jūsų gali priminti kažkada mano pasidalintas mintis, tačiau tai veda prie kai ko, kuo aš niekada nesidalinau šioje erdvėje, taigi, prašau, perskaitykite.

Pirmiausia, ką aš supratau šiuo klausimu iš mokslo ir Biblijos perspektyvos
Mokslininkai nustatė, jog planeta turi atitikti daugiau nei 250 specialių reikalavimų, kad gyvybei būtų įmanoma išlikti (šis skaičius, atrodo, kiekvienais metais šiek tiek išauga, kadangi mokslininkai randa vis daugiau gyvybės išlikimo sąlygų). Pavyzdžiui, jeigu Žemė būtų 3% arčiau arba toliau nuo Saulės, mes iškeptume arba sušaltume. Jeigu mūsų žvaigždžių sistema būtų binarinė vietoj vienos žvaigždės sistemos, gyvybės negalėtų egzistuoti, o 75% žvaigždžių yra binarinės, taigi jau vien dėl to atkrinta 75% visų žvaigždžių.

Jeigu mes vis nepasisuktume kas 24 valandas, viena planetos dalis iškeptų, o kita sušaltų. Jeigu mes neturėtume mėnulio, o jis nesumažintų ekstinkcijos (sugerties) laipsnio, asteroidams ir kometoms krintant į žemę – gyvybė negalėtų egzistuoti. Jei Saulės sistemoje nebūtų 2 didelių planetų toliau nuo mūsų, o jos, pasinaudodamos gravitaciniais magnetais, nesurinktų į Žemę nusitaikiusių „didesniųjų“ kometų ir asteroidų, mes negalėtume išlikti...ir taip toliau su visomis daugiau nei 250 sąlygų.

Kalbant apie skaičius, galimybė, kad egzistuotų 1 planeta visoje visatoje, kurios visi elementai atitiktų reikalavimus, yra lygi vienetui su 42 nuliais: 1 galimybė iš 1,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000,000. Toks mažas, mažas, mažas šansas...

Tačiau visos visatos žvaigždės sudarytų tik 1 su 27 nuliais, o tai daug mažiau nei 1 su 42 nuliais. Tai reiškia, kad visoje visatoje yra žymiai mažiau žvaigždžių, nei reikėtų bent 1 planetai, kurioje galėtų išsilaikyti gyvybė. Visata per maža, kad atsirastų bent 1 planeta, kurioje išsilaikytų gyvybė.

Kitaip sakant, žvelgiant iš matematinės pusės mes negalėtume egzistuoti. Žemės planeta yra stebuklas, gamtos anomalija, įrodanti, kad mes esame sukurti, – Dievas neturėjo pakankamai masės visatoje, kad turėtų Žemės planetą. Mes esame sumanytas stebuklas ir matematika tai įrodo.

Tai sukosi mano galvoje
Tuo pat metu aš grūmiausi su tais, kurie tiki, kad žemė buvo sukurta paraidžiui per 6 dienas, ir su tais krikščionimis, kurie tiki, kad žemė daug senesnė. Knygoje „Žvaigždžių šviesa ir laikas“ Dr.Russell Humphreys paaiškina, jog buvo padaryti 2 identiški atominiai laikrodžiai, vienas – beveik jūros lygyje Grinviče, Anglijoje, o jo dvynys – Boulder, Kolorade, apie 1 mylia (1,6 km) virš jūros lygio.

Jis aiškina, kad pagal Einšteino teoriją, kuri nuo tada buvo patvirtinta kaip teisinga, laikas, tolstant nuo gravitacinės jėgos, greitėja. Kitais žodžiais tariant, laikas juda tuo greičiau, kuo toliau jis yra nuo gravitacijos. Tai įrodyta, nes laikrodis Kolorade eina 5 mikrosekundėmis per metus greičiau nei esantis jūros lygyje, kadangi jis yra patrauktas toliau nuo žemės gravitacijos šaltinio per vieną mylią, palyginus su laikrodžiu jūros lygyje.

Jis aiškina, kad Biblija buvo parašyta iš žemės perspektyvos, todėl 6 tūkstančiai metų, ar panašiai, žemėje galėjo atitikti 14 mlrd. metų kosmose – labai toli nuo žemės gravitacijos šaltinio – laikui esant priklausomam nuo gravitacijos ir perspektyvos. Ar viščiukas perėjo kelią ar kelias pajudėjo po jo kojomis? Abi perspektyvos yra teisingos.

Man užteko
Visa tai sukosi mano galvoje ir aš tikrai norėjau sužinoti, ar mes esame vieni visoje visatoje. Žinojau tik tiek, kad Tėvas gali atsakyti į bet kokį klausimą vienu sakiniu – ir tai gerbiau.

Beje, kai nuėjau į dangų, pamačiau daug žmonių: vaikų ir suaugusių, visokio amžiaus žmonių, - jie sėdėjo didelėse kėdėse stebėdami kažkokią veiklą ar kalbėdamiesi su žmonėmis, ar šiaip sau ramiai sėdėdami - bet jie sėdėjo. Už ir virš kiekvieno iš jų buvo kažkas panašaus į galaktikos nuotrauką, kabančią ant sienos, tačiau už jų nebuvo sienos, o tai buvo galaktikos, kurios atrodė kažkaip padidintos, gražios, su matomu žemės spalvų spektru, lyg iš Hubble kosminio teleskopo. Ten buvo ir kitos spalvos, natūraliai žmogaus akimi nematomos – nuostabiai didingos, aiškiai matomos virš kiekvieno žmogaus (beveik visos galaktikos buvo spiralinės).


Įsivaizduok spiralinės galaktikos nuotrauką apie 1,5 m aukščio viršuje už kiekvieno žmogaus. Mums praeinant, aš paklausiau, kas gi tai, ir man buvo abejingai atsakyta: „O, už visas šias galaktikas ateinančiais amžiais jie bus atsakingi.“ Aš prisiminiau, kad mokslininkai mano, jog vidutiniškoje galaktikoje yra apie 100 mlrd. žvaigždžių.

Vienas iš mano mėgstamiausių momentų su Viešpačiu buvo, kai Jis man pasakė, kad Tėvas ir Jis (iš dalies) mus išgelbėjo tam, kaip sakoma laiške Efeziečiams 2:7, „kad ateinančiais amžiais savo gerumu mums per Jėzų Kristų Jis (Tėvas) parodytų beribius savo malonės turtus.“ Ateinančiais amžiais...oho...mes net negalime to įsivaizduoti.

Mąstant apie tai ir dar daugiau mano galvoje sukosi klausimas: Ar mes visiškai vieni visatoje? Taigi aš sumaniau kiekvieną vakarą išeiti į lauką ir sėdėti ant kėdės po žvaigždėmis, kol gausiu atsakymą – iš mano pusės nebuvo jokių terminų. Paprastai pradėdavau apie 21 valandą, paprasčiausiai žvalgydavausi, mąstydavau, melsdavausi, šlovindavau ir kalbėdavausi su Tėvu kokią valandą ar dvi kiekvieną vasaros vakarą – daviau Jam suprasti, kad vis čia sugrįšiu, kol Jis neatsakys į mano klausimą: Ar mes visiškai vieni visatoje? Ateidavo mintis: „kas bus, jeigu ateis ruduo ir žiema, o Jis bus dar neatsakęs?“ Taigi planavau susikaupti ir laikytis savo – jokios minties apie atsitraukimą.

Lygiai po dviejų savaičių vieną vakarą Jis prakalbo:“Tai, ką matai žiūrėdamas į žvaigždes, yra pirmosios dienos pasaulis. Aš sukūriau visatą, tada nukreipiau savo kūrybišką dėmesį į žemę, kad ją užbaigčiau. Ateis laikas, kai aš vėl nukreipsiu savo kūrybišką dėmesį į likusią visatos dalį, kad ją užbaigčiau. Taigi, kai tu, sūnau, žvelgi į žvaigždes, tai ir yra pirmosios dienos visata.“

Tai mane pribloškė, mintyse aš atsiverčiau Pradžios knygą 1:1: „Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę. Ir žemė buvo beformė ir tuščia...“ Aš niekada nemąsčiau apie tai chronologine tvarka, būtent, kad pirmiausia Jis sukūrė visatą (dangų) ir tada iškilo žemė – mokslininkai sako, kad žemė taip ir atsirado – ir šis kūrimas neapribotas laike. Nieko pirmoje eilutėje nesakoma apie tai, kiek dangui ir žemei sukurti prireikė laiko. Staiga mane pagavo džiaugsmas, jaudulys ir nuostaba, nes kai žvelgiu į žvaigždes, matau ką tik sukurtą, Pirmosios dienos visatą.

„Pradžioje Dievas sutvėrė dangų ir žemę“. Šią akimirką dar neprasidėjo pirmoji kūrinijos diena. Visata ir žemė galėjo būti milijardų metų senumo, kai prasidėjo gyvybės kūrimo planetoje dienos...

Taigi, kai žvelgiate į naktinį dangų, regite Pirmosios dienos visatą, ir kažkada ateis laikas, kai Jis ir vėl nukreips savo kūrybišką dėmesį į visatą, kad ją užbaigtų. Taip Jis man pasakė. O tai reiškia, kad savo vaikams Jis turi parengęs nuostabų planą, o visos mūsų dienos čia – tai pasiruošimas ateinantiems amžiams...

Kitą savaitę – kai aplankymo metu aš paklausiau Viešpaties: „Kaip Tu ėjai vandeniu?“

Iki tada! Būkite palaiminti!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.