Tarptautinė Bažnyčia be Sienų (CWOWI)

Tarptautinis Surinkimas be Sienų (CWOWI) - Pasaulinis Namų Surinkimų (Bažnyčių) tinklas
Mes tikime, kad namų surinkimai aprašyti Apaštalų darbų knygoje ir Pauliaus laiškuose yra normali krikščionybė. Šitie surinkimai sudaryti iš draugų, bendradarbių, kaimynų, kurie reguliariai renkasi namuose tam, kad augtų Kristuje ir, kad Viešpaties valia įvyktų jų gyvenime. Čia pateikiami Pasaulinio Namų Surinkimų tinklo įkūrėjo John Fenn straipsniai ir mokymai „Savaitės Mintys“.

2017 m. vasario 7 d., antradienis

Kristus prieš pradėjimą Marijos įsčiose. 2 dalis

John Fenn, 2016 m. gruodžio mėn. 10 d.,

Sveiki visi,
Praeitą savaitę aš dalinausi, kaip pirmiausiai Sūnus buvo duotas ir kaip Jis tapo kūdikiu. Tačiau vis tik kaip įvyko šis perėjimas? Kaip šis mums duotas Sūnus tapo kūdikiu?

Ką Jis galvojo?
Prieš man pasineriant į techninius klausimus, kaip Sūnus perėjo iš dangaus į pradėjimą Marijos įsčiose, pažvelkime geriau į Jo nuolankią širdį, nes jokio kūdikio nebūtų pradėta Marijoje, jeigu Jis nebūtų toks nuolankus.

Filipiečiams 2:6-8 sako, kad Sūnus „... esybe būdamas Dievas, nesilaikė pasiglemžęs Savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė Save (ištuštino save – vert. pastaba) ir esybe tapo tarnu ir panašus į žmones. Ir išore tapęs kaip žmogus, Jis nusižemino, tapdamas paklusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties.“



Sūnus nelaikė Savęs lygiu Tėvui, ir tai nebuvo kažkas, ko Jis buvo „nusitvėręs“. Tai net nepriartėja prie graikų kalbos žodžio, kurį tai rašydamas panaudojo Paulius. Graikiškas žodis yra „harpagmos“, kurio šaknis „harpazo“ reiškia „užgrobti ir nusinešti panaudojant jėgą“. Šis žodis buvo naudojamas ir veikiamąja, ir neveikiamąja rūšimi, o tai galėjo reikšti kažką aktyvaus – asmenį, kuris kažką užgrobia ir nusineša, arba pasyvaus, kaip šiuo atveju, kažką sugriebusį laimikį (arba nesugriebusį, neįsikibusį į tai).

Galėtumėm pasakyti taip:
„Kristus... nelaikė apdovanojimu būti toks koks Jis buvo – lygus su Dievu.“

Tai – stulbinantis apreiškimas apie Jėzaus nuolankią prigimtį. Kai Jis vėliau ištarė: „...mokykitės iš Manęs, nes  Aš esu romus ir nuolankios širdies“, Jis sakė tiesą. Jis YRA romus ir nuolankios širdies. Romus reiškia „švelnus, švelnaus būdo“, o nuolankus reiškia „nusižeminęs, kuklios širdies“. Romus Mesijas Karalius piešiamas štai kaip: „Štai tavo Karalius ateina pas tave, romus ir sėdintis ant asilo ir ant asiliuko, asilo jauniklio". Mato 11:28-30, Mato 21:5

Kita pagrindinė frazė yra „ištuštino pats Save“ - Jis savęs neištuštino iš savo Dieviškumo, arba nesiliovė būti tuo, kuo Jis buvo per amžius – paprasčiausiai Jis atsisakė visų teisių ir privilegijų kaip vienatinis Dievo Sūnus, kad galėtų gyventi kaip paprastas žmogus. Šiuo būdu, tiesa, kas Jis buvo ir kas Jis yra, turi būti ištirta dvasioje ir pažinta širdimi.

Štai kodėl...
Jis nėra holivudinis Jėzus. Jam nedaro įspūdžio prašmatnūs atributai ar hierarchija, per kurią Jis yra pristatomas. Galime pamatuoti kiek žmogus pažįsta Jėzaus asmenį pagal tai, kiek jam daro įspūdį „daiktai“ ir „daiktų“ regimybė. Mums duotas Sūnus TURĖJO būti nuolankios širdies, kad taptų vienu iš Savo kūrinių, ir gimtų kaip kūdikis.

Dėl to, kad Jis nusižemino, Jo nevaržo jokia aplinka, nuo ištaigingiausių rūmų iki kukliausių namų, nes Jam tai nedaro įspūdžio ir tai Jo nežeidžia – toks yra mūsų Viešpats. Ištrauka laiške Filipiečiams 2:5 prasideda taip: „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus...“

Ar mes esame taip pat nusižeminę? Ar mums lygiai taip pat nedaro įspūdžio „dideli dalykai“? Ar mes neįsižeidžiame, kai mus supa kuklūs ir nuolankūs žmonės? Ar mes užriečiame nosį prieš kažką prastai apsirengusį parduotuvėje, ar žvelgiame į jį nusižeminę, Dievo akimis? Ar mes elgiamės su gerai apsirengusiais ir gražiais žmonėmis skirtingai nei su vidutiniškai atrodančiais ir kukliai apsirengusiais?

Ar mes iškeliame save virš kitų pokalbio metu, o gal konstatuojame faktus? Jeigu mes iš tiesų pažįstame Jį ir jeigu skiriame Jam laiko savo širdyje, mes palaipsniui būsime perkeisti pagal Jo nuolankumo paveikslą... taigi, jeigu matai priešingus dalykus tuose, kurie vadinami „krikščionimis“, žinok jie vis dar auga. „Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus...“

Aš dažnai prašydavau žmonių, kad pakeltų rankas, jeigu jie kada nors tarnavime ar susirinkime jautė, lyg Jėzus vaikščiotų jų tarpe. Paprastai kelios rankos pakildavo. Tada aš paklausdavau, ar Jis kada perėmė vadovavimą susirinkimui, ar kada nors pasirodė, ar įsiterpė į tą veiklą? Niekada. Jis visa ko Viešpats, tačiau Jis pasitenkina vaikščiodamas Savo draugų tarpe.

Vedžiau tarnavimą Biblijos mokyklos koplyčioje ir staiga šlovinimo metu pamačiau Viešpatį lipantį laiptais ant pakylos ir sustojantį tiesiai prieš mane. Staiga atsiklaupiau priešais Jį ir buvau priblokštas, išgirdęs Jį sakant: „Norėčiau pasitarnauti Savo žmonėms", į ką aš atsakiau: „Tu esi Viešpats, žinoma, daryk ką tik nori.“

Aš atsistojau ir judesiu parodžiau moteriai, vedančiai šlovinimą, tęsti, tada atsigręžiau ir mačiau, kaip Viešpats vaikšto tarp apytiksliai 200 šlovinančių studentų, sustodamas tai vienur tai kitur, kad kažką pasakytų. Po kelių minučių Jis užlipo ant pakylos ir vėl atsistojo priešais mane, sakydamas: „Ačiū tau, kad leidai man pasitarnauti Savo žmonėms. Tik nedaugelis tai daro. Didžioji dauguma taip prilipę prie savo tvarkaraščio ir dienotvarkės, vietoj to, kad leistų man iš tiesų paliesti savo žmones.“ Tada Jis pasisuko, nuėjo Savo įprastus 2 su puse žingsnio ir trečio žingsnio viduryje dingo.

Aš mąsčiau, koks nuolankus, koks nuostabus ir koks nusižeminęs aš buvau tą dieną! Su kiekvienu aplankymu, kiekvieną kartą pabuvęs greta Jo aš tiek daug išmokstu.

Taigi dabar, kai suprantame Viešpaties kuklumą, pakalbėkime apie tai, kaip Jis perėjo
Laiško Hebrajams autorius parodo Senojo Testamento aukų nesugebėjimą nuolat panaikinti nuodėmę, sakydamas, kad jos turi būti aukojamos iš naujo ir iš naujo, ir kad vieną kartą reikėjo nuolatinės aukos. Tam, kad didžioji auka vieną kartą panaikintų nuodėmę, ir nuvestų žmogų į naują sandorą su Dievu.

„Nes yra neįmanoma, kad jaučių bei ožių kraujas pašalintų nuodėmes. Todėl ateidamas į pasaulį Jis sako: 'Tu nenorėjai aukos ir aukojimo, bet man paruošei kūną...'" Hebrajams 10:4-7

Juk „Ateidamas į pasaulį“ nereiškia, kad Jis gimė, bet kad buvo pradėtas. „...man paruošei kūną“ - sako Jis. Tėvas per Marijos kiaušinėlį ruošiantis danguje žmogaus kūną Tam, kuris ištuštino save nuo visų teisių ir privilegijų, kaip Dievo Sūnus.

Filipiečiams 2:8 paprasčiausiai sakoma: 'ir pavidalu rastas kaip žmogus' arba 'tapdamas panašus į žmones' arba 'tapęs žmogumi'.

Kai Marija naiviai paklausė, kaip tai atsitiks, angelas Gabrielius pasakė jai 'Ant tavęs užeis Šventoji Dvasia ir Aukščiausiojo jėga apgaubs tave, todėl ir Tas, Kuris gims iš tavęs, bus šventas ir vadinsis Dievo Sūnumi.' (Luko 1:35)

Dievo Sūnus ištuštino Save nuo visų teisių ir privilegijų kaip Dievo vienintelis Sūnus, pasilaikęs Savo sūnystę, kad būtų pradėtas Marijoje, ir prieš palikdamas Dangų, paskelbė 'man paruošei kūną'. Šventosios Dvasios veikimu, kuri apgaubė paauglę mergaitę, panaudodama jos kiaušinėlį, kad suformuotų kūną, ir Jis buvo pradėtas jos įsčiose.

Tai yra kuklu, romu, nuolanku. Mes tai pasiimsim iš čia kitą savaitę. Iki to laiko, būkite palaiminti,


1 komentaras:

  1. Aciu Jezui Kristui is NAZARETO UZ BESALYGINE MEILE IR UZ VISKA KA VIESPATIE PADARETE MANO GYVENIME IR UZ TUOS KURIUOS MELDZIUOSI! JEZAUS AS MYLIU TAVE,BET ISMOKYK DAR KARSCIAU MYLETI TAVE.,APKABINK MANE ,NES AS GLAUDZIUOSI PRIE TAVES JEZAU.

    AtsakytiPanaikinti